„Kiek girdėjau, man negalima to komentuoti“
„Brigados buvimas, nebuvimas yra politikų sprendimai. Ir aš šiandien tikrai nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima to komentuoti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V.Rupšys, Vilniuje susitikęs su Vokietijos kariuomenės vadu Eberhardu Zornu.
Pastaruoju metu V.Rupšys buvo sulaukęs dalies valdančiųjų politikų kritikos dėl, anot jų, nederamo kišimosi į politinius klausimus.
Ketvirtadienį konservatorių lyderis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis V.Rupšį viešai kritikavo.
„Jei kariuomenė ar kariuomenės vadas nusprendžia, kad jis yra politinio lauko dalyvis, komentuojantis politinius įvykius, kitų žmonių pasisakymus, tada jis turėtų tą daryti nuolat. (...) Jei vis dėlto kariuomenės vadas nėra politinio lauko dalyvis, yra atskaitingas Seimui, visuomenei, šaliai ir kitiems institutams pagal Konstituciją, tuomet galbūt politinėje diskusijoje dalyvauti ir nereikėtų“, – Seime sakė G.Landsbergis.
Su Vokietija derina detales
Pasak V.Rupšio, abiejų šalių kariuomenės kalbasi apie „kai kurias detales“, susijusias su Vokietijos brigados poreikiais, pavyzdžiui, sandėliavimui ar pratyboms.
„Tiek Vokietijai reikia pasiruošti, tiek mums reikia pasiruošti, tiek tą planą palaipsninį sudaryti, numatyti periodus, kada kas ateina ir kaip dislokuojama. Jie tą matymą turi ir mes apie tai kalbame“, – kalbėjo V.Rupšys.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu taip pat aptariamos techninės detalės, kaip integruoti Vokietijos brigadą į Lietuvos gynybos planus.
Paklaustas, ar toks integravimas svarstomas brigadą traktuojant kaip būsiančią Lietuvoje ar kaip būsiančią Vokietijoje, kariuomenės vadas sakė: „Mes dabar vertiname, kaip įmanoma atvykti šiai dienai.“
Diskusijos dėl brigados
V.Rupšys nuo detalesnių komentarų apie brigados dislokavimo Lietuvoje klausimus susilaikė, pakartojęs, kad politinius sprendimus turi komentuoti politikai.
Taip kariuomenės vadas kalbėjo vėl įsiplieskus diskusijai dėl Vilniaus ir Berlyno susitarimo, kur, Lietuvos vertinimu, Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti visą brigadą.
Šį susitarimą birželį Vilniuje pasirašė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.
Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis ketvirtadienį paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti, kas tiksliai buvo susitarta.
Parama Ukrainai, ginkluotės atkūrimas
Vokietijos kariuomenės vadas Lietuvos žiniasklaidai vizito nekomentavo. Berlynas viešai teigia, kad Lietuvai priskirta brigada būtų dislokuota šalyje esant reikalui per 10 dienų.
Dvišaliame susitikime kariuomenių vadai taip pat aptarė paramą Ukrainai, Lietuvos kariuomenės pajėgumų atkūrimą, kuris leistų toliau vykdyti ginkluotės tiekimą užpultai valstybei.
„Neišvengiamai, Rusijos agresijos atveju, Lietuvos kariuomenė bus pirmoji jos kelyje, tad nuolat turime su sąjungininkais atnaujinti ir derinti gynybos planus ir kartu treniruotis, siekiant suprasti vieni kitus iš pusės žodžio“, – išplatintame pranešime sakė V.Rupšys.
„Atsižvelgiant į intensyvėjantį Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimą su Vokietijos kariuomene, kovinės technikos, ginkluotės ir įrangos įsigijimą iš Vokietijos žinome, kad galime jais pasitikėti, nes niekada nebūsime nuvilti“, – pridūrė jis.
Norėdama ir toliau remti Ukrainą Lietuvos kariuomenė prašo sąjungininkų tvirto patikinimo padėti atkuriant perduotą ginkluotę.
Lietuva planuoja prisijungti prie Vokietijos inicijuojamos bendros oro gynybos iniciatyvos (angl. Eurpean Sky Shield Initiative), kurios pagrindinis tikslas apjungti ES šalis į bendrą oro gynybos sistemą, remiant NATO tikslus ir užduotis.
