Valdančiosios partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas sako iš principo nepritariantis šauktinių kariuomenei, o Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis kelia klausimą, kiek toks sprendimas pagrįstas atsižvelgiant į tai, kad veikia profesionali kariuomenė, ir pabrėžia, jog ji turi išlikti.
„Aš esu prieš, nes esu šalininkas, kad Lietuvą turi ginti profesionali kariuomenė. Šiuolaikinės technikos lygis karo atžvilgiu ne toks kaip prieš šimtą metų, kad (reikėtų) pakelti kardą ir žūti išlipus iš apkasų. Aš manau, jei mums valstybėje reikia patrankų mėsos, galime tuo keliu eiti. O jei mes norime profesionaliai gintis, tam turime skirti lėšų ir turėti profesionalią kariuomenę“, – BNS komentuodamas VGT sprendimą sakė R.Paksas.
Patriotizmas, pasak „tvarkiečių“ lyderio, turi būti ugdomas „nuo pat darželio iki garbaus amžiaus“.
„Tam yra įvairių įvairiausių formų – ir patriotinės organizacijos, ir skautai, ir šauliai, ir auklėjimas mokyklose, kitokia užklasinė veikla, bet tą reikia daryti, o ne sakyti, kad jis buvo patriotiškai išauklėtas, jei mes devynis mėnesius juos pakviesime būti šauktiniais“, – pabrėžė R.Paksas.
Valdančiosios Darbo partijos lyderis europarlamentaras Valentinas Mazuronis teigė, kad partija remia šauktinių kariuomenę, tačiau yra prieš dabartinį „loterijos“ principą ir siūlo, kad tarnybą atliktų visi jaunuoliai, baigę mokyklą.
„Principas teisingas, tik mūsų partija pasisako, kad pati šaukimo tvarka būtų kitokia, kad nebūtų burtų ir būtų kviečiami bei apie tai žinotų visi jaunuoliai, visiems lygios sąlygos, visiems skaidriai. Šauktinių būtų tokiu atveju daugiau, tai gal galėtų būti peržiūrimas laikas, jį trumpinant, kad žmonės visi gautų karinį išsilavinimą. Mūsų partija iš principo šauktiniams pritaria, tik tiek, kad jaunuoliai iš anksto žinotų, kad baigę mokyklą visi atliks tarnybą“, – BNS sakė V.Mazuronis.
Anksčiau raginęs neskubėti su nuolatinio šaukimo įteisinimu, valdančiųjų socialdemokratų atstovas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas po VGT posėdžio į žurnalistų klausimą, kodėl pakeitė nuomonę, sakė ir šiuo metu „nesantis toks stiprus privalomojo šaukimo šalininkas“. Ministras vylėsi, kad užpildyti šauktinių kvotai užteks savanorių.
„Aš ir dabar esu ne toks stiprus šalininkas privalomojo (šaukimo), aš esu savanorystės šalininkas. Bet mes sutarėme: jei nebus pakankamai šauktinių, yra privalomas šaukimas. (...) Manau, kad praėjusių metų, šių metų pavyzdys tikrai sudarys sąlygas, kad ateityje jaunimas rinksis tarnybą Lietuvos kariuomenėje savo noru“, – pabrėžė J.Olekas.
Ministras taip pat pranešė siūlantis didinti finansinį paskatinimą jaunuoliams, atėjusiems tarnauti į kariuomenę.
Opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų lyderis europarlamentaras Gabrielius Landsbergis pirmadienį pareiškė sveikinantis VGT sprendimą.
„Aš pritariu tokiai iniciatyvai, manau, kad tai yra išmintingas sprendimas, nes šauktiniai ir vėliau iš šauktinių formuojamas rezervas būtų ir atgrasymo priemonė galima agresoriui, ir viena svarbiausių mūsų gynybos linijų. aš neabejoju, kad partija parems (teisės aktų pakeitimus) Seime“, – BNS sakė G.Landsbergis.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis tvirtino, kad frakcija dar neturi pozicijos, ar pritartų šauktinių grąžinimui visam laikui.
„Dabartiniai geopolitiniai iššūkiai verčia maksimaliai išnaudoti visas įmanomas priemones, tam, kad kariuomenės skaičius augtų, ir tam šauktinių kariuomenės įvedimas yra svarbu, bet aš vis dėlto manyčiau, kad grįžimas prie šauktinių kariuomenės neribotam laikui yra klausimas, kuris reikalauja gilesnės diskusijos, mes tokios aiškios pozicijos dar neturime“, – BNS sakė E.Masiulis.
„Labai svarbus dalykas yra rezervo rengimas, o perėjus prie šauktinių kariuomenės kyla klausimas, kaip bus su profesionalia kariuomene, ar jos dalis liks, ar palaipsniui jos būtų atsisakoma. Mes už tai, kad kariuomenė būtų mišri, profesionalios kariuomenės dalis tikrai turi likti, o šauktinių kariuomenė būtų tiek reikalinga, kiek užtikrintų rezervo buvimą“, – kalbėjo E.Masiulis.
Pirmadienį Valstybės gynimo taryba paskelbė, kad privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turi būti grąžinta visam laikui, o ne penkeriems metams.
„Valstybės gynimo taryba nusprendė, jog įgyvendinant iš Konstitucijos kylantį reikalavimą turėti gerai organizuotą kariuomenę bei užtikrinant šalies visuotinės ir besąlyginės gynybos principą šaukimą į nuolatinę privalomąją karo tarnybą vykdyti ne laikinai, o nuolat, tai yra kiekvienais kalendoriniais metais“, – po posėdžio žurnalistams sakė prezidentės patarėjas Valdemaras Sarapinas.
Sprendimas priimtas vienbalsiai. Už jį balsavo ir krašto apsaugos ministras socialdemokratas J.Olekas, anksčiau siūlęs neskubėti priimti tokio sprendimo.
Galutinį sprendimą dėl privalomosios karo tarnybos grąžinimo nuolatinai turės padaryti Seimas, priimdamas atitinkamas įstatymų ir kitų teisės aktų pataisas.
Pirmadienį taip pat nuspręsta kasmet šaukti daugiau jaunuolių nei planuota anksčiau – nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkstančių. Pernai ir šiemet šaukiamųjų skaičius siekė 3 tūkstančius.
Kariuomenės vado generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko teigimu, padidinus šaukiamųjų skaičių iki 2021 metų tikimasi pasiekti 24 tūkst. karių skaičių. Be to, planuojama nuolat turėti 30 tūkst. aktyvaus rezervo karių.
Pernai politikai sutarė šaukimą į kariuomenę grąžinti penkeriems metams. Krašto apsaugos ministras J.Olekas ragino dėl tolesnio šaukimo apsispręsti išanalizavus, kaip artimiausiais metais kariuomenė pildysis kariais profesionalais. Kariuomenės vadas generolas leitenantas J.V.Žukas pasisakė už mišrią kariuomenę, sudarytą iš šauktinių ir profesionalų.
Valstybės gynimo taryba pagal Konstituciją svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į ją įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Šaukimas į kariuomenę grąžintas siekiant užpildyti kariuomenės padalinius ir rengti rezervą.
