Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 07 17

Sprendžiant LEO LT likimą – kaltinimai veidmainiavimu ir siūlymai kreiptis į teisėsaugą

Penktadienį Seime svarstytas pagrindinis LEO LT likimą lemsiantįis įstatymas – Atominės elektrinės įstatymas. Vyriausybės siūlomoms pataisoms pritarta, o galutinis balsavimas turėtų vykti kitą savaitę.
Elektros laidai
Elektros laidai / Audriaus Bagdono/BFL nuotr.

Ketvirtadienį parlamentarai po svarstymo pritarė kitų trijų su LEO LT likimu susijusių įstatymų (Civilinio kodekso, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo bei disponavimo įstatymo) pataisoms.

Svarstymo metu Seime virė karštos diskusijos – vieni kitus parlamentarai kaltino veidmainyste. Esą praėjusios kadencijos Seime dauguma balsavo už nacionalinio investuotojo sukūrimą, o dabar beveik visi pasisako prieš LEO LT egzistavimą.

Siūlys sandorį tirti prokurorams

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis posėdžio metu paragino siūlyti Vyriausybei kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad pastaroji pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl VST privatizavimo ir LEO LT sandorio sudarymo. Pasak jo, sėkminga LEO LT veikla neįmanoma dėl neigiamos visuomenės nuomonės jos atžvilgiu, be to, anot jo, per metus ši bendrovė nieko konkretaus nenuveikė. Kas nors Kremliuje tikrai gaus medalį, – socialdemokratė B.Vėsaitė įsitikinusi, kad neigiama visuomenės nuomonė apie LEO LT buvo formuojama užsienio tarnybų užsakymu.

Tokį nutarimą parengė konservatoriai Gintaras Songaila bei Evaldas Jurkevičius ir jam penktadienį  pritarė dauguma Seimo narių.

Vėsaitė: iš užsienio labdaros negausime

Jo partijos bičiulė Birutė Vėsaitė laikėsi nuomonės, kad išformavus LEO LT ir naująją atominę elektrinę (AE) statyti patikint iš užsienio atėjusiam strateginiam investuotojui, Lietuva smarkiai nukentėtų.

Ji priminė, kad AE atsipirktų tik per 40–60 metų, todėl naivu būtų tikėtis, kad iš užsienio atėjęs investuotojas užsiimtų labdara – esą jis iškeltų dar didesnius reikalavimus nei lietuviškoji „NDX energija“.

Ji įsikarščiavusi aiškino, kad neigiama visuomenės nuomonė LEO LT atžvilgiu buvo formuojama užsienio valstybių užsakymų ir „kas nors Kremliuje tikrai gaus medalį“.

Nesutaria, kuriuo keliu eiti

Kiti opozicijos atstovai valdantiesiems metė kaltinimus, kad siūlomos įstatymo pataisos yra tik iliuzija – esą Vyriausybei reikia parodyti, jog ji dirba, tačiau iš tiesų pakeisti įstatymai sudaro galimybę LEO LT toliau gyvuoti.

Opozicijos lyderis „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis priminė, kad Seime yra užregistruoti keli įstatymų projektai, kuriais siekiama LEO LT sukūrimo sutartį pripažinti neteisėta ir taip visiems „susirinkti savo žaislus ir eiti į skirtingas smėlio dėžes“.

Konservatoriaus Jurgio Razmos nuomone, Vyriausybės pasirinktas ilgesnis kelias – akcijų dalies padidinimas bei teisinių sąlygų bendrovės išformavimui akcininkų susitarimu – kelia mažesnį pavojų nei staigus išformavimas. 

Valstybė turės daugiau teisių

Priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus bus sukurta teisinė galimybė valstybei priklausančią LEO LT akcijų dalį padidinti iki dviejų trečdalių – arba iš naujo įvertinant įneštą turtą, arba papildomai investuojant. Taip pat abiejų akcininkų sutarimu būtų galima reorganizuoti, likviduoti ar išformuoti LEO LT bendrovę.

Šiuo metu valstybei priklauso 61,7 proc. LEO LT akcijų, o „NDX energija“ valdo 38,3 proc. akcijų paketo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos