Byloje nagrinėjamas klaipėdiečio ieškinys atsakovui – daugiabučio namo administratoriui, ieškinyje nurodoma, kad 2020 metų vasaros pabaigoje prie gyvenamojo namo nukritusi medžio šaka apgadino ieškovui priklausančią transporto priemonę. Šio namo teritorijos tvarkymas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu pavestas atsakovui.
Atsakovas geranoriškai beveik 9 tūkst. eurų žalos ieškovui neatlygino, nurodydamas, kad pagal galiojančius teisės aktus tinkama želdinių priežiūros kontrolė yra savivaldybės pareiga. Tačiau ieškinį nagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas visus ieškovo reikalavimus tenkino – priteisė 8 957,47 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovui norminiu teisės aktu buvo pavesta medžių priežiūra ginčo teritorijoje, todėl jis atsakingas už ieškovui padarytą žalą.
Apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus apeliacinį skundą, kilo abejonių, ar Klaipėdos miesto savivaldybė, patvirtinusi Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisykles ir turėdama pareigą vykdyti želdinių ir želdynų priežiūrą, teisėtai atitinkamais šio administracinio akto punktais išplėtė daugiabučio namo administratoriaus funkcijas ir papildomai priskyrė funkciją prižiūrėti želdinius ir želdynus, nors šios funkcijos yra patvirtintos aukštesnės teisinės galios teisės aktu – Vyriausybės nutarimu (želdinių ir želdynų priežiūros funkcija daugiabučio namo administratoriams nėra nustatyta).
Našta perkelta gyventojams
Be to, pasak teisėjų kolegijos, susidaro situacija, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, patikėjimo teise valdydama valstybinę žemę, turėdama įstatymų įtvirtintą pareigą vykdyti želdinių ir želdynų priežiūrą, poįstatyminiu aktu nustatė faktiškai naudojamos teritorijos plotą ir pareigą tvarkyti ir prižiūrėti šią teritoriją, taip pat tvarkyti želdinius ir želdynus, ir perkėlė finansinę naštą miesto gyventojams, nors jie ir taip turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už faktiškai naudojamą žemės sklypą.
Apygardos teismo nuomone, būtina ištirti, ar tokia savivaldybės priimto administracinio akto norma neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir šie teisiniai santykiai neturėtų būti reguliuojami aukštesnės teisinės galios aktu.
Todėl specializuoto teismo prašoma patikrinti, ar atitinkamo norminio teisės akto dalis atitinka įstatymus ir Vyriausybės norminį teisės aktą.
Rugsėjo 16 d. priimta nutartis neskundžiama. Civilinė byla sustabdyta, kol Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinės apygardos teismo prašymą.
Primintina, kad bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnis).
