„Jeigu įvyks taip, kad teisinės problemos, kurios yra dabar, bus išspręstos, tai toks variantas yra neatmestinas“, – sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ sakė naujasis parlamento vadovas.
„Šiandien kol kas matome, kad yra ir teisminis procesas vykstantis, ir nėra priimtas procesinis sprendimas dėl kito ikiteisminio tyrimo. (...) Šitie procesai turi pasibaigt, tada bus galima kalbėti“, – pridūrė jis.
Kritikos Lietuvoje ir užsienyje „aušriečių“ įtraukimas į koaliciją sulaukė dėl to, kad teisme yra nagrinėjama R.Žemaitaičio byla dėl neapykantos kurstymo prieš žydus.
Pirmadienį policija pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl R.Žemaitaičio kvietimo rinktis prie pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio namų.
„Tą patį Remigijus deklaruoja, kad supranta situaciją, kokioje yra, kai bus aiškumas dėl tų teisinių procesų, sprendimas bus priimtas“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ sudaryta valdančioji koalicija sutarė, kad R.Žemaitaičio vadovaujamai politinei jėgai teks dvi Seimo pirmininko pavaduotojų pozicijos.
Ketvirtadienį per pirmąjį šios kadencijos parlamento posėdį išrinkti šeši S.Skvernelio pavaduotojai – socialdemokratai Juozas Olekas, Rasa Budbergytė ir Orinta Leiputė, „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri dėl to atsistatydino iš švietimo ministrės pareigų.
Konstitucinis Teismas dėl viešų pasisakymų apie žydus ir Izraelį R.Žemaitaitį yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. Po šio sprendimo R.Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato, kad neįvyktų apkaltos procesas ir jis vėliau galėtų kandidatuoti į prezidentus ir į Seimo narius.
Politikas kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.