„Man visų pirma liūdna, kad prezidentė parodo labai keistą poziciją, neatsižvelgdama į visuomenės nuomonę, daugelio Seimo narių nuomonę dėl tradicinės šeimos. Aš manau, kad ratifikuoti šią konvenciją šios kadencijos Seime tikrai jokių galimybių nėra“, – BNS sakė M.Puidokas.
„Labai keistas veiksmas iš prezidentės, ji kaip valstybės vadovė turėtų visuomenę sujungti, suvienyti, o ne dar labiau supriešinti. Nuomonės dėl šios konvencijos yra labai skirtingos, absoliuti dauguma žmonių nepritaria dalykams, kuriuos atneštų ši konvencija“, – kalbėjo „valstietis“.
Kovai su smurtu prieš moteris skirta konvencija Lietuvoje daugiausia diskusijų kelia dėl lyties apibrėžimų. Debatų centre yra angliška sąvoka „gender“ ir jos lietuviškas, Vyriausybės kanceliarijos patvirtintas vertimas „lytis socialiniu aspektu“. Diskusijoje oponentai šį terminą dažniausiai vartoja kaip „socialinė lytis“.
Seimo valdančiosios Socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovas Gediminas Kirkilas sako teigiamai vertinantis prezidentės žingsnį teikti ratifikuoti Stambulo konvenciją, ypač šiuo metu parlamente vykstančio Moterų politikos lyderių forumo kontekste, bet pripažįsta – konvencijos priešininkų yra beveik visose frakcijose.
„Aš teigiamai vertinu šį žingsnį, tos baimės yra perdėtos, tų pavojų, apie kuriuos jie kalba, mano požiūriu, nėra, visose frakcijose yra taip manančių, kad čia kažkoks šeimos suardymas“, – BNS sakė G.Kirkilas.
„Iš tiesų Stambulo konvencija yra pirmiausia prieš smurtą moterų atžvilgiu, Vyriausybė prieš tai ilgai derino, kalbėjosi su frakcijomis, bet nesiryžo pateikti. Prezidentė teikia ir galų gale reikia Lietuvai apsispręsti“, – pažymėjo Seimo Europos reikalų komiteto vadovas G.Kirkilas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis sako konvencijoje nematantis jos oponentų skelbiamų grėsmių, bet pabrėžia – tai jo asmeninė, ne frakcijos nuomonė, ir jų bus įvairių.
„Aš asmeniškai nematau problemos, kad ji būtų ratifikuota, susipažinus su tekstu reikia itin akylos akies konvencijoje, kurios uždavinys – patvirtinti valstybės nusistatymą prieš smurtą artimoj aplinkoj, ypatingai prieš moteris, įžvelgti grėsmingus dalykus“, – BNS sakė G.Landsbergis.
„Aš manau, kad Seime bus didelė kova ir „valstiečiai“ tai panaudos kaip dar vieną didelį ginklą prieš prezidentę, nors galėtų skaityti tą tekstą, o ne įsivaizduoti, kad skaito“, – kalbėjo G.Landsbergis.
„Tikrai nemanau, kad bus vieninga frakcijos pozicija, bus skirtingos nuomonės, bet prašysiu frakcijos narių atidžiai skaityti tekstą, ir, jei galėčiau leist tokią formuluotę, neieškoti sliekų ant asfalto“, – reziumavo konservatorių vadovas.
Liberalė Aušrinė Armonaitė prezidentės žingsnį įvertino kaip „aukščiausio lygio politinę lyderystę“ ir tikėjosi, kad šalies vadovės teikimas bent neapsisprendusius Seimo narius paragins balsuoti „už“.
„Manau, kad prezidentės autoritetas neapsisprendusiems Seimo nariams padės apsispręsti, kad tokią konvenciją ratifikuoti reikia, bet net neabejoju, kad susidursime su nemažu kiekiu populizmo ir mitais grįstu pasipriešinimu“, – BNS sakė A.Armonaitė.
D.Grybauskaitė iniciatyvos dėl Stambulo konvencijos ėmėsi Vilniuje vykstant pasaulio moterų politikos lyderių konferencijai.
Konvencija, skirta kovai su smurtu prieš moteris, teikiama Seimui be svarstymo Vyriausybėje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis anksčiau yra patvirtinęs, jog konvencija nėra teikiama ratifikuoti Seimui, nes dėl jos politikai neranda sutarimo.
Teikdama ratifikuoti šią konvenciją prezidentė pabrėžia, kad ji skirta kovai su smurtu prieš moteris ir nekeičia, neišplečia lyties apibrėžimo, o kalba apie socialines lyčių funkcijas.
Prezidentė pabrėžia, kad nuogąstavimai, jog šia konvencija siekiama keisti lyties sąvoką, yra „klaidinantys ir nepagrįsti“.
Prezidentūros pranešime pažymima, kad konvencijoje kalbama tik apie socialines lyčių funkcijas ir lygių galimybių skatinimą, diskriminacijos mažinimą, kovą su stereotipais, ir konvencijos apibrėžimai bus taikomi tik šio dokumento rėmuose.
Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol ji nepasiekė Seimo salės.
Europos Tarybos ekspertai teigia, kad ratifikavus dokumentą Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
Šiuo metu iš 47 Europos Tarybos valstybių narių konvencijos nėra pasirašiusios tik Rusija ir Azerbaidžanas. Konvenciją jau ratifikavo 30 šalių, įskaitant 18 ES valstybių, tarp jų – Lietuvos kaimynė Lenkija, Estija, taip pat Italija, Ispanija, Malta, Vokietija, Prancūzija.
Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.
