Ekspertai nustatė, kad bazalto plytelės suskilinėjo, sutrupėjo, susisluoksniavo atliekant III etapo darbus todėl, kad šių plytelių atsparumas šalčiui neatitinka projekto reikalavimų. Todėl paskutinę rekonstruotą Gedimino prospekto dalį nuo Vasario 16-osios gatvės iki Seimo rūmų reikia grįsti iš naujo. Šių darbų vertė – apie 10 mln. Lt. Viso prospekto rekonstrukcija kainavo daugiau nei 100 mln. Lt.
Išvadose teigiama, kad dėl broko kalta darbų rangovė bendrovė „Luidas“ ir priežiūrą vykdžiusi „Vilniaus kapitalinė statyba“ (dabar – „Vilniaus vystymo kompanija“). Tačiau „Luidas“ bankrutuoja, o buvęs „Vilniaus kapitalinės statybos“ vienas vadovų, dabartinis aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas kaltinimus žeria merui Artūrui Zuokui. Esą be jo žinios tuomet nebuvo priimtas nė vienas sprendimas.
Gedimino prospekto rekonstrukcija vyko ir buvo beveik baigta, kai miestui vadovavo dabartinis sostinės meras A.Zuokas. Jis sostinės mero pareigas ėjo 2000–2007 metais.
A.Zuokas kontroliavo pats
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Gedimino prospekto trinkelės |
„Visi pasitarimai vyko pas merą, viską A.Zuokas žinojo, pinigai buvo mokami už kiekvieną darbą, o pinigai yra pas miesto šeimininką, nors ir valdiški. Aš manau, kad meras, turėdamas tiek energijos ir gabumų, viską žinojo. A.Zuokas pats rūpinosi prospektu, kaip ir visa jo komanda. A.Zuokas kiekvieną savaitę arba bent kartą per mėnesį apeidavo prospektą ir rodydavo, kas jam netinka, nors taip buvo numatyta projekte. Turėdavome taisyti“, – kalbėjo S.Šriūbėnas.
S.Šriūbėnas tvirtina, kad jis nebuvo nei Viešųjų pirkimų komisijos vadovas, nei techninės priežiūros vadovas, nes tokias pareigas užimti jis negalėjęs, nes neturėjęs kelininko atestato. Anot S.Šriūbėno, Viešųjų pirkimų komisijai vadovavo buvęs vicemeras, A.Zuoko bendražygis Algimantas Vakarinas, o jis pats pasirašęs tik III etapo sutartį, nes pavadavo „Vilniaus kapitalinės statybos“ atostogavusį direktorių Algirdą Usonį.
„Baigus prospektą buvo surašytos eksploatacijos taisyklės, nurodyta, kad negalima barstyti smėlio ir kitų mišinių, dirbti galima tik su gumuotais šepečiais ir buldozeriais. Gal tai ir yra priežastis, kad prospekte buvo pilami šlapi mišiniai, nors tai pagal taisykles buvo draudžiama. Barstyti leidžiama tik akmens skaldele, nenaudoti smėlio ir jo mišinių. O tai nebuvo užtikrinta“, – įsitikinęs S.Šriūbėnas.Gal tai ir yra priežastis, kad prospekte buvo pilami šlapi mišiniai, nors tai pagal taisykles buvo draudžiama. Barstyti leidžiama tik akmens skaldele, nenaudoti smėlio ir jo mišinių, – įsitikinęs S.Šriūbėnas.
Tačiau tai paneigė Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža. Jo teigimu, jokio aprašo nėra. „Tai yra gatvės važiuojamoji dalis, o jeigu gatvė išasfaltuojama, padengiama asfalto plokštėmis niekas jokių aprašų neduoda. Tai normalus, eksploatuojamas daiktas“, – teigė V.Pauža.
Direktoriaus manymu, negali būti logiška, jeigu akmeniu grįsta gatvė subyra per penkerius metus. „Atsakomybę, kaip ir parašyta ekspertizės išvadose, dalinasi visos keturios institucijos – projektuotojai, projekto ekspertizė, rangovas ir atsakingi už techninę priežiūrą“, – sakė V.Pauža.
S.Šriūbėnas piktinosi ir žiniasklaidoje paskleista informacija dėl jo staigaus praturtėjimo. Esą iki 2000 metų jis dirbęs versle, tuomet ir uždirbta pagrindinė turto dalis. „Pardaviau du butus, sodo namą, dar kai ką. Tada buvau jaunesnis, gal ir jėgų buvo daugiau“, – teigė S.Šriūbėnas.
Vadina viešųjų ryšių akcija
Jam antrino ir Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojas, buvęs sostinės vicemeras Gintautas Babravičius. Jo teigimu, Gedimino prospekto klausimas politizuotas, nes A.Zuokas „yra viešųjų ryšių virtuozas“.
išieškosime visą atsakomybę iš tų asmenų, kurie bus įvertinti, kad yra kalti dėl tokios plytelių kokybės ir Rotušės aikštėje, ir Gedimino prospekte, – sakė A.Zuokas.
„Pati Gedimino prospekto plytelių byla, kur bandoma įvelti S.Šriūbėną, keliama trečią ar ketvirtą kartą, o tai ir sukelia minčių, kad nėra atsitiktinai. Dėl Antikorupcijos komisijos vaidmens, tai nenorėčiau plėstis. Vienintelis dalykas – komisija galėtų pasidomėti tuometinio mero vaidmeniu“, – teigė G.Babravičius.
Taip pat G.Babravičius pasiūlė Antikorupcijos komisijai geriau pasidomėti kuriamomis sostinės avialinijomis, taksi bendrove, net buvusiu Kalėdų šventimu.
Gedimino prospekto trinkelių problema sulaukė ir Seimo Antikorupcijos komisijos dėmesio. Komisija planuoja kreiptis į prokurorus, kad būtų peržiūrėtas ankstesnis jų sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio savivaldybės įmonės „Vilniaus kapitalinė statyba“ atstovo S.Šriūbėno galbūt nusikalstamų veikų. Jis pasirašė sutartis su darbų rangovu bendrove „Luidas“. Komisija taip pat ketina kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad ši padarytų išplėstinį S.Šriūbėno ir jo šeimos narių turto patikrinimą. Šiai komisija vadovauja A.Zuoko šalininkas Ligitas Kernagis.
„Žalą išieškosime“
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Gedimino prospekto trinkelės |
A.Zuokas S.Šriūbėno ir G.Babravičiaus teiginius, kad jis pats viską prižiūrėjo tvarkant prospektą, vertino skeptiškai. „Aš pats ir trinkeles klojau, ir pjausčiau jas Kinijoje, – ironizavo A.Zuokas. – Galiu pasakyti tik, kad klausimas nėra paprastas, mes turime parengti teisingai dokumentus kreipimuisi į prokuratūrą. Ekspertai turi iki galo atsakyti, kas už kokį procesą yra atsakingas. Be abejo, dalis atsakomybė tenka ir projektuotojams, ir rangovams, ir tiekėjams, ir darbus vykdžiusioms priežiūros institucijoms.“
Vilniaus meras tvirtino vos užėmęs šį postą apžiūrėjo Rotušės aikštę ir Gedimino prospektą. „Nors darbai buvo baigti man nebūnant miesto vadovu, aš jaučiu atsakomybę. Todėl išieškosime visą atsakomybę iš tų asmenų, kurie bus įvertinti, kad yra kalti dėl tokios plytelių kokybės ir Rotušės aikštėje, ir Gedimino prospekte“, – sakė A.Zuokas.
A.Zuokas neslėpė savo požiūrio į S.Šriūbėną, esą jis privaląs atsakyti už savo nekokybišką darbą ir sprendimus. „Tai, dėl ko skauda ir vilniečiams, matant prospekto kokybę, ir man asmeniškai kaip miesto vadovui, yra pikta, kad žmonės, kurie buvo atsakingi ir galėjo nepadarė visko taip, kaip galėjo padaryti. Todėl pavadinkime tai tam tikra ironija, bet su aiškiu kontekstu – darbus reikia atlikti kokybiškai, o jeigu taip nepadarai, tuomet reikia atsakyti“, – sakė A.Zuokas, paklaustas, ar etiška buvo socialiniame tinklalapyje S.Šriūbėną pavadinti „mažu pūstažandžiu šriubuku“.