Pernai nuo tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių mirties priežasčių mirė 20,4 asmenys 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Užpernai šis rodiklis siekė 23,4, o 2014 metais – 25,2 mirčių 100 tūkst. gyventojų.
Statistikos departamento duomenimis, tiesiogiai su alkoholiu susijusių mirčių mažėja nuo 2011 metų. Tuomet nuo alkoholio mirė 31,5 žmogus 100 tūkst. gyventojų.
Higienos instituto duomenimis, dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų pernai mirė 576 žmonės – 94 mažiau nei 2016-aisiais. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (42,5 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (33,5 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,5 proc.).
Bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė pernai buvo užregistruota 25,7 tūkst. asmenų, 100 tūkst. gyventojų teko 907,6 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (623,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (179,2 atvejo) ir alkoholinė psichozė (105,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Pernai sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 15,7 proc., alkoholine priklausomybe – 5,4 procento.
35–59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 metų amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 metų amžiaus grupėje.
Pernai vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 4,6 karto viršijo moterų. 2017 metais 100 tūkst. miesto gyventojų teko 19,6 mirusiojo dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2016 metais – 22,8), kaimo – 21,9 (2016 metais – 24,5).
