Rezultatai apie svaigiųjų gėrimų vartojimo tendencijas Lietuvoje buvo pristatyti Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje.
Kasmet išvengta 1155 mirčių
Tyrimus pristatę mokslininkai siekė įvertinti taikomos alkoholio politikos poveikį populiacijos sergamumui bei mirtingumui ir kaip vieni ar kiti sprendimai lemia gyventojų įpročius vartoti alkoholį.
Kanados Psichikos sveikatos politikos tyrimų instituto direktorius, Priklausomybių ir psichinės sveikatos centro vyresnysis mokslininkas Jürgenas Rehmas tyrimo metu žvelgė į konkrečius 2017 bei 2018 metų pokyčius šalyje – kai tuometinė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė nusprendė padidinti alkoholinių gėrimų kainas (pradėta taikyti didesnius akcizo tarifus) bei alkoholio pirkimo amžiaus cenzą.
Pirmiausia profesorius atkreipė dėmesį, kad nuo 2007 metų Lietuvoje, augant pragyvenimo lygiui, mirtingumas dėl įvairių priežasčių bendrai ėmė mažėti.
Tačiau įvedus didesnius mokesčius alkoholiui, ši tendencija išryškėjo dar labiau.
„Rezultatai sako, kad 2017 metų kovo mėnesį įvesti mokesčių padidinimai buvo susiję su tuo, kad buvo išvengta 1155 mirčių per metus. Ir tai sudarė beveik 3 proc. visų mirčių Lietuvoje atitinkamais metais“, – pažymėjo jis.
Pasak J.Rehmo, padidinus amžių, nuo kurio leidžiama vartoti alkoholį, mirtingumas reikšmingai sumažėjo ir 18–19 m. amžiaus grupėje.
2017 metais kovo mėnesį įvesti mokesčių padidinimai buvo susiję su tuo, kad buvo išvengta 1155 mirčių per metus.
Teigiami rezultatai labiau pastebimi tarp vyrų, nes jie paprastai suvartoja daugiau alkoholio nei moterys.
Mažėja girtaujančių
Gerėjančias svaigiųjų gėrimų vartojimo tendencijas parodė ir kitas Statistikos departamento kas 5 metus atliekamas Lietuvos gyventojų sveikatos statistinis tyrimas, kuriame dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių.
Paskutinis 2019 metais atliktas tyrimas parodė, kad 29 proc. gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos visiškai nevartojo alkoholinių gėrimų, tai yra, 4 procentiniais punktais daugiau negu 2014 m.
12 proc. gyventojų alkoholinius gėrimus vartojo bent kartą per savaitę (2014 m. – 14 proc.).
Rizikingą alkoholio kiekį vartojusių (girtavusių) žmonių dalis nuo 2014 metų sumažėjo nuo 56 proc. iki kiek daugiau nei 38 proc.
Gerėjančios tendencijos pastebėtos ir tarp jaunų žmonių. Tai, kad niekada gyvenime nevartojo alkoholio nurodė dvigubai daugiau jaunų žmonių nei 2014-aisiais.
„Iš anksto apibendrinančių išvadų čia daryti nereikėtų, reikia gilesnių tyrimų ir dėlioti plačią mozaiką, <...> bet apklausose matoma pakankamai aiški teigiama tendencija“, – tyrimo rezultatus apibendrino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas.
Įtakos turi daugumai ligų
Kartu tyrimą apie alkoholio kontrolės politikos poveikį atlikęs M.Štelemėkas, pratęsdamas anksčiau profesoriaus J.Rehmo išsakytą mintį apie alkoholio vartojimo ir mirtingumo sąsajas, atkreipė dėmesį, kad pastarasis su alkoholiu susijęs labiau, nei galėtume pagalvoti.
Pasak jo, alkoholis yra siejamas su daugiau kaip 200 įvairių diagnozių ar mirties priežasčių, kurias galima skirti į tris kategorijas.
Pirmiausia, išimtinai tik alkoholio sąlygojamos įvairios diagnozės ir mirties priežastys, kurių, jeigu žmonės nevartotų alkoholio, apskritai nebūtų.
Antra grupė – tai iš dalies alkoholio vartojimo sąlygojamos mirtys, tokios kaip onkologinės, širdies kraujagyslių ligos. Jų grėsmė, visiškai nevartojant alkoholio, vis tiek išliktų, tačiau sumažintų riziką šioms ligoms atsirasti arba padėtų išvengti mirties.
Trečioji grupė yra išorinis traumatizmas. Tai įvairios šoninės priežastys, kurios lemia eismo įvykius, nušalimus, žmogžudystes ir kitas nelaimes, tam tikrais atvejais sąlygojamas alkoholio.
M.Štelemėkio teigimu, be to, kad alkoholio akcizų didinimas turi reikšmingą įtaką sveikatos rodiklių gerinimui, tai yra ir „papildomos pajamos valstybės biudžetui“.
Gyvename trumpiau nei europiečiai
Pasak tyrėjo, vertinant stambiausią visuomenės sveikatos rodiklį – tikėtiną vidutinio gyvenimo trukmę – galime matyti, kad lūžis Lietuvoje įvyko 2008 metais, kai Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti sistemingą alkoholio kontrolę.
Tačiau pagal gyvenimo trukmę Lietuva Europos Sąjungos (ES) kontekste nežiba ir šiandien. 2017-ųjų metų Eurostato duomenimis, tikėtinos gyvenimo trukmės vidurkis ES buvo 80,9, o tuo metu Lietuvoje – tik 75,8 metai.
Geriausiai ES atrodo Ispanija, kurioje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia 83,4 metus.
„Atrodo, Lietuva padarė didžiulį žingsnį į priekį, bet problema yra ta, kad mes turime labai žemą startą. Mūsų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, lyginant su kitomis ES šalimis, dar 2015 metais buvo pati mažiausia. Kitame ES tyrime Lietuva jau pagerino šį rezultatą, bet išlieka didžiulė problema, kad mes vis dar atsiliekame nuo vidurkio.
Ir išlieka didžiuliai skirtumai tarp lyčių – mūsų vyrai vis dar gyvena kur kas trumpiau negu moterys, tai yra beveik 10 metų skirtumas ir, kaip žinia, būtent vyrai labiau linkę į rizikingą elgseną, nesveiką gyvenimo būdą“, – Lietuvos situaciją komentavo M.Štelemėkas.
Išlieka didžiuliai skirtumai tarp lyčių – mūsų vyrai vis dar gyvena kur kas trumpiau negu moterys.
Pasak jo, norint prailginti gyvenimo trukmę ir išvengti papildomų mirčių, mažinant alkoholio vartojimą šalyje, reikalingos kompleksinės politinės priemonės.
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), jas galima skirti į tris ekonomiškai efektyviausias, valstybei pigiausias ir didžiausią grąžą visai visuomenei duodančias priemones, pažymėjo M.Štelemėkas.
Tai yra: kainos didinimas, alkoholio prieinamumo mažinimas ir alkoholio reklamos draudimas.
„Visos tos priemonės geriausiai veikia kartu, dar kartu su neblaivių vairuotojų kontrole, amžiaus apribojimais bei kitais ribojimais“, – sakė jis.
Geriame rečiau, bet daugiau
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas, Sociologijos katedros lektorius dr. Daumantas Stumbrys pristatė dar vieną – darbuotojų blaivumo įmonėse tyrimą.
Jo metu siekta nustatyti teigiamų neblaivumo patikros testų dažnį Lietuvos įmonėse 2018 metais.
Iš viso buvo tirta daugiau kaip 2,6 mln. patikros testų iš 161 įstaigos.
Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai tie, kurie ateina į darbą apsvaigę, būna apsvaigę lengvai – kraujyje išlieka mažas alkoholio kiekis, nuo 0,1 iki 0,2 promilių. Į darbą atvykstančių stipriai apgirtusių skaičius – nedidelis.
„Galime daryti tokią prielaidą, kad darbuotojai į darbą ateina ne išgėrę iš ryto, greičiausiai jų neblaivumas yra likęs iš po vakarykščio gėrimo“, - rezultatus komentavo D.Stumbrys.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad vidutinis neblaivių darbuotojų alkoholio kiekis siekė 0,41 promilės.
Darbuotojai į darbą ateina ne išgėrę iš ryto, greičiausiai jų neblaivumas yra likęs iš po vakarykščio gėrimo.
Trečdalio visų teigiamų testų nustatytas alkoholio kiekis buvo nuo 0,1 iki 0,2 promilių.
Teigiamų blaivumo testų padaugėdavo po savaitgalių ir šventinių dienų.
Šie duomenys, pasak docento, koreliuoja bendrai su mirtingumu – mirtingumas nuo apsinuodijimo alkoholiu ir su alkoholiu siejamomis mirties priežastimis taip pat padidėja sekmadieniais ir pirmadieniais.
Be to, didžiausia tikimybė sutikti apsvaigusį nuo alkoholio darbuotoją darbe yra vasarą – liepą ir rugpjūtį, bei žiemos mėnesiais – gruodį ir sausį.
„Išsišokimas mėnesių dažniausiai yra nulemtas šventinių dienų – liepos 6-oji, Kalėdos, Nauji metai, Žolinė. Patenka tos datos į šiuos mėnesius“, – tendenciją įvardijo jis.
D.Stumbrys atkreipė dėmesį į lietuvių alkoholio vartojimo kultūrą – svaigiuosius gėrimus jie vartoja santykinai retai, bet dideliu kiekiu.
„Šio tyrimo rezultatus galima sieti su alkoholio vartojimo kultūra, kuri dar vadinama išgertuvių kultūra (angl. binge drinking). Išgertuvių metu dažniausiai yra išgeriamas didelis kiekis alkoholio. Alkoholio vartojimas gali trukti kelias dienas iš eilės“, – atkreipė dėmesį jis.
„Mūsų tyrimas atskleidė, kad įmonėse, turinčiose neblaivumo patikros sistemą, teigiamų testų rodiklis gana žemas – 0,32 proc. O vienintelio Lietuvoje atlikto tyrimo, kuris rėmėsi subjektyviu pačių darbuotojų vertinimu, rezultatai rodo, kad 6 proc. darbuotojų dirbo apsvaigę nuo alkoholio.
Asocijuojant šiuos duomenis galime daryti išvadą, kad blaivumo patikros darbo vietoje gali būti efektyvi alkoholio problemų darbo vietoje valdymo priemonė“, – tyrimą apibendrino D.Stumbrys.
M.Štelemėko bei J.Rėmo pristatytas tyrimas „Alkoholio kontrolės politikos poveikis sergamumui ir mirtingumui Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse“ pradėtas praėjusiais metais ir bus atliekamas iki 2025. Jis finansuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas. Tyrimą atliekant bendradarbiauja PSO, Kanados, Lietuvos ir kitų šalių mokslininkai.
