Pasirašė mažiau nei 6 tūkst.
„Privatūs lėktuvai skrudina mūsų planetą! Laikas juos uždrausti!“ – toks siūlymas, pateiktas kaip reklama, neseniai vis pasirodydavo socialiniame tinkle „Facebook“.
Įspūdžiui sustiprinti paveiksliuke panaudotas ne tik nedidelio lėktuvo piešinys, bet ir Europos žemėlapis iš „BBC Weather“ orų prognozės 2019 m. liepos 25-ajai. Daugiausia raudoni ir oranžiniai tonai įspėjo, kad tądien kai kuriuose žemyno regionuose laukia rekordiniai karščiai.
Virš paveiksliuko buvo skelbiama, kad didėjantys anglies dvideginio išmetimai lemia ekstremalias oro sąlygas. Taip pat paaiškinta: „Vos 1 proc. žmonių yra atsakingi už 50 proc. išmetimų aviacijoje.“
Kartu pakviesta pasirašyti peticiją, kuria, be kita ko, siūloma uždrausti skrydžius privačiais reaktyviniais lėktuvais. Jie paprastai būna nedideli ir, be įgulos, neretai skraidina dar vieną ar kelis keleivius.
Peticijos autorių – politinės partijos „Europos žalieji“ suburto piliečių judėjimo „Tilt“ – manymu, norint pasiekti Europos tikslus mažinant teršalų kiekį, reikia greitai sumažinti aviacijos sektoriaus išmetimus.
„Skrydis privačiu reaktyviniu lėktuvu lemia 5-14 kartų daugiau CO2 išmetimų vienam keleiviui nei įprastas komercinis skrydis ir 150 kartų daugiau nei kelionė greituoju traukiniu“, – teigiama joje.
Alternatyvos iškastiniu kuru varomai aviacijai nėra plačiai paplitusios ir lengvai prieinamos. Reguliuojant privačių lėktuvų naudojimą esą galima pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių keliavimo būdų.
Peticijoje siūloma imtis priemonių atgrasyti nuo itin taršių keliavimo būdų. Todėl Europos Sąjunga (ES) ir jos narės raginamos nustatyti visoje Bendrijoje taikomą mokestį privatiems lėktuvams, atsižvelgiant į skrydžio poveikį klimatui.
Taip pat – nuo 2030 m. uždrausti ES oro uostuose iškastiniu kuru varomus privačius lėktuvus, paliekant išimtis tik su medicina ir kitomis ekstremaliomis situacijomis susijusiems atvejams.
Panašu, kad pateikta statistika net „žalių“ pažiūrų žmonėms įspūdžio nepadarė – kol kas peticiją pasirašė mažiau nei 5,8 tūkst. žmonių iš laukiamų 10 tūkst.
Aktyviausiai skraido amerikiečiai
Kad ir kaip neįtikėtinai atrodo pateikti skaičiai – kad vos šimtadalio visų žmonių skrydžiai sukuria net pusę aviacijos sukeliamos taršos, jie nėra išgalvoti.
Tai nustatė turizmo ir žmogaus ekologijos profesorius Stefanas Goesslingas iš Švedijos Linėjaus universiteto bei matematikos ir finansų profesorius Andreasas Humpe iš Miuncheno. Jų tyrimo rezultatai dar užpernai buvo paskelbti žurnale „Global Environmental Change”.
Išanalizavę 2018-ųjų duomenis, akademikai nustatė, kad tąmet vienu ar kitu tikslu skrido 11 proc. pasaulio gyventojų. 4 proc. žmonių tokiu būdu vyko į kitas šalis.
Iš turtingųjų šalių ryškiausią anglies pėdsaką paliko amerikiečiai – dėl jų skrydžių susidarė daugiau teršalų nei dėl visų keleivių iš toliau besirikiuojančių 10 valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Japoniją, Vokietiją ir Australiją.
Tarp kitų šalių ryškiausias – kinų paliktas pėdsakas, tačiau tikslesnių duomenų apie gyventojų skrydžius Kinija nepateikia.
Šiaurės Amerikos gyventojai tąmet nuskrido 50 kartų daugiau kilometrų nei afrikiečiai, 10 kartų daugiau nei Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono gyventojai ir 7,5 karto daugiau nei pietų amerikiečiai.
Europiečiai ir Vidurio Rytų gyventojai tuo pačiu periodu nuskrido 25 kartus daugiau kilometrų nei afrikiečiai ir 5 kartus daugiau nei azijiečiai.
S.Goesslingo žodžiais, tai rodo, kad skraido tik mažuma žmonijos. Tarp šių 11 proc. keliautojų egzistuoja dar mažesnė „super išmetėjų“ grupė. Jai priklauso žmonės, per metus nuskrendantys daugiau nei 56 tūkst. km ar bent tris kartus skrendantys tolimus atstumus (toliau nei maždaug 4 tūkst. km), taip pat – skrendantys bent kartą per mėnesį.
Prieš pandemiją aviacijos įtaka klimato kaitai sparčiai augo. Nuo 2013-ųjų iki 2018-ųjų išmetimai šioje srityje padidėjo kone trečdaliu – 70 proc. sparčiau nei buvo tikėtasi.
Užpernai, visą pasaulį apėmus COVID-19 pandemijai, skrydžių sumažėjo perpus, bet jau 2024-aisiais tikimasi pasiekti ligtolinį lygį.
Degalų reikia ir bagažui
Tačiau pasaulio oro linijų kompanijas vienijančios Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) atstovas spaudai atmetė kaltinimus aviacijai elitizmu.
Jį esą buvo galima įžvelgti praėjusio amžiaus 6-ajame ar 7-ajame dešimtmečiais, bet šiandien skrydžiai daugeliui esanti būtinybė. IATA atstovas taip pat pažymėjo, kad bene didžiausią krizę istorijoje išgyvenanti aviacijos industrija ieško būdų iki 2060 m. išmetimus sumažinti iki nulio.
Minėti „super išmetėjai“ – dideles pajamas gaunantys keliautojai daugiausia iš JAV, Liuksemburgo, Singapūro, Saudo Arabijos bei Kanados (tiesa, jie gyvena ir kitose įvairiose šalyse) esą sudaro tik 1 proc. žmonijos. Tačiau jų skrydžių sukuriami anglies dioksido išmetimai sudaro daugiau nei pusę taršos aviacijoje.
Tyrėjai paskaičiavo, kad anglies dvideginio išmetimai dėl skrydžių 2018 m. sukėlė žalos už 100 mlrd. JAV dolerių. Šie išmetimai sudaro 2 proc. viso kiekio, bet manoma, kad jų dalis tik augs.
Taip pat skaitykite: Rado seną melą: vis dar aiškina, kad klimato kaita yra natūralus procesas
Juoba kad anglies dvideginis nėra vieninteliai teršalai, kuriuos aviacija sukuria. Neigiamos įtakos aplinkai ir sveikatai taip pat turi azoto oksidai bei lėktuvų paliekamos kondensato žymės (angl. contrails), kurias sąmokslo teorijų mėgėjai vadina chemtreilais – tariamai ore skleidžiamomis cheminėmis medžiagomis.
2020-ųjų pirmoje pusėje dėl pandemijos metu pritaikytų ribojimų anglies dvideginio išmetimai sumažėjo iki neregėtų žemumų, jau tų metų liepą, daugelį jų atšaukus, tarša grįžo kone į ankstesnį lygį. Jei kelionių oru aktyvumas grįš į ikipandeminį lygį ar dar sustiprės, aviacijos sukeliamos taršos indėlis į žmogaus sukeltą klimato kaitą pasieks kone 5 proc.
Beje, keleiviniams ir komerciniams skrydžiams reikia 71 proc. aviacijoje sunaudojamų degalų (gabenant bagažą – dar maždaug 17 proc.), kariniams lėktuvams – 8 proc. Privatūs lėktuvai sunaudoja tik 4 proc. kuro, tad vien juos kaltinti dėl didžiulės įtakos klimato kaitai nebūtų teisinga.
S.Goesslingas kito tyrimo metu išsiaiškino, kad pusės skrydžių, susijusių su laisvalaikiu (atostogomis ir pan.), keliautojai nelaikė svarbiais. „Daugybė kelionių vyksta vien dėl to, kad jos yra pigios“, – apibendrino profesorius.
Jis pats nustojo skraidyti atostogauti dar 1995 m., o kurį laiką nebeskraido ir į mokslines konferencijas. „Nesakau, kad nebeskraidysiu. Bet, jei galiu to išvengti, tikrai tikrai stengiuosi“, – patikino S.Goesslingas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
