„Nors medikai buvo pradėti skiepyti patys pirmieji (dar 2020 metų gruodį) ir skiepijosi jie labai noriai ir gausiai (apie 90 % gavusių bent vieną vakcinos dozę), daugelis jų visos pandemijos metu taip pat buvo labai artimame kontakte su užsikrėtusiais pacientais ir dėl padidintos nuolatinės rizikos užsikrėsdavo. Ypač užsikrėsdavo tie, kurie buvo nusprendę nesiskiepyti.
Per pandemijos laikotarpį nuo COVID mirė 45-i ligoninių ir poliklinikų darbuotojai (18-65 metų amžiaus). Iš jų 7-i buvo jaunesni nei 50 metų amžiaus. Iš tų 45-ių asmenų tik 2 buvo pasiskiepiję dviem vakcinos dozėm, dar 2 buvo pasiskiepiję viena doze. Visi kiti buvo nepasiskiepiję.
Jeigu tarp darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų užsikrėtusių yra apie 24 %, tai tarp sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtusių yra apie 34 %*. Taip yra todėl, kad neskiepyti medikai turi didesnę tikimybę užsikrėsti negu kad neskiepyti gyventojai apskritai; taip pat todėl, kad skiepyti medikai turi didesnę tikimybę užsikrėsti negu kad skiepyti gyventojai apskritai.
Per pandemijos laikotarpį nuo COVID mirė 45-i ligoninių ir poliklinikų darbuotojai (18-65 metų amžiaus). Iš tų 45-ių asmenų tik 2 buvo pasiskiepiję dviem vakcinos dozėm, dar 2 buvo pasiskiepiję viena doze. Visi kiti buvo nepasiskiepiję.
*Šių dviejų procentų (24% vs 34%) negalima interpretuoti kaip vakcinų efektyvumo! Medikų grupė pagal savo riziką užsikrėsti yra nepalyginama su jokia kita socialine žmonių grupe. Vakcinų efektyvumas yra skaičiuojamas iš detalių asmens lygio duomenų, lyginant skiepytus ir neskiepytus asmenis, kurie visais kitais požymiais yra vienodi tarpusavyje (pvz., skiepytas 46-erių metų vedęs medikas vyras iš Jonavos lyginamas su neskiepytu 46-erių metų vedusiu mediku vyru iš Jonavos; ir taip toliau)“, – rašo Statistikos departamento analitikai.