Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 02 11 /11:49

A.Dulkys neslepia: pakeitus skaičiavimo metodiką pasimatė visai kitokie mirčių nuo COVID-19 skaičiai

Nuo ketvirtadienio keičiasi COVID-19 statistikos pateikimas visuomenei. Be kitų naujovių, nuo šiol bus skelbiami trys mirčių rodikliai: kai pagrindinė mirties priežastis COVID-19 liga, kai ne pagrindinė, bet viena iš priežasčių yra ši liga, visi, turėję COVID-19 diagnozę ir mirę per 28 dienas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį sakė, kad pakeista skaičiavimo metodika išplėtė mirties sampratą, tad mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius, galima sakyti, padvigubėjo.

„Duomenys yra tikrai itin reikšmingi priimant sprendimus ir pasitikrinant kaip sekasi juos įgyvendinti“, – ketvirtadienį pristatant naują statistikos pateikimą visuomenei kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

A.Dulkys pripažino, kad deklaruotas e.sveikatoje bendras sergančiųjų skaičius niekada nebuvo tikslus.

„Šis rodiklis niekada nebuvo naudojamas priimant sprendimus, susijusius su karantino pokyčiais“, – pabrėžė jis.

Ministras priminė, kad keitimai bus daromi atsižvelgiant į kitus skaičius – naujų atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir teigiamų testų skaičių per 7 dienas.

Statistikos departamento svetainėje skelbiamas Lietuvos žemėlapis, kuriame savivaldybės nuspalvintos pagal šiuos rodiklius. Pagal tai galima palyginti savivaldybes tarpusavyje.

Ministro teigimu, mažėja žmonių, kurie vyksta testuotis dėl koronaviruso ligos, todėl jis skatino vykti profilaktiškai testuotis žmonėms, kurie planuoja nuo pirmadienio atnaujinti veiklą.

Kas keisis mirčių statistikoje?

Statistikos departamentas ketvirtadienį pateikė tokius skaičius: žmonių, kurių pagrindinė diagnozė buvo COVID-19 per visą laikotarpį mirė 3 013.

Mirusiųjų, kai COVID-19 liga pažymėta kaip tarpinė priežastis, skaičius sudaro 5 192, o mirusiųjų, turint ne senesnį nei keturių savaičių teigiamą diagnostinio tyrimo atsakymą, skaičius – 5 840.

Tiek, kiek tiesiogiai mirė žmonių nuo COVID-19 ligos, beveik antra tiek mirė, kuriems buvo diagnozuota ta liga, kuri vėliau kažkokiais kitais reiškiniais pasireiškė ir tas nebuvo tiksliai fiksuota.

Paklaustas, ar dabar jau galime sakyti, kad pamatėme tikrąją koronaviruso pandemijos kainą, ministras A.Dulkys sakė: „Taip, būtent ta mūsų pakeista metodika išplėtė mirties reiškinio sampratą. Taip, galima pagal tą metodą daryti išvadą, kad tiek, kiek tiesiogiai mirė žmonių nuo COVID-19 ligos, beveik antra tiek mirė, kuriems buvo diagnozuota ta liga, kuri vėliau kažkokiais kitais reiškiniais pasireiškė ir tas nebuvo tiksliai fiksuota.“

Lietuvos statistikos departamento vadovė Jūratė Petrauskienė ketvirtadienį pasakojo, kad nuo šiol bus skelbiami trys mirčių rodikliai: kai pagrindinė mirties priežastis COVID-19 liga, kai ne pagrindinė, bet viena iš priežasčių yra ši liga, visi, turėję COVID-19 diagnozę ir mirę per 28 dienas.

Jei žmogui buvo diagnozuota COVID-19 liga ir jeigu jis mirė per 28 dienas nuo šios diagnozės, ši mirtis bus klasifikuojama kaip mirtis nuo koronaviruso.

Anot Statistikos departamento duomenų analitiko J.Bačelio, galios išimtys tokiems atvejams kaip smurtinės mirtys ir panašiai.

Imunitetą gali būti įgiję 8,5 proc. žmonių

J.Bačelis ketvirtadienį paskelbė, kad imunitetą Lietuvoje gali būti įgiję 8,5 proc. žmonių.

J.Petrauskienės teigimu, skaičius gautas pasitelkus metodinius skaičiavimus įvertinti, kiek Lietuvos gyventojų šiuo metu turi imunitetą, tai yra persirgę, turintys antikūnų ir vakcinuoti.

Skaičiuojama, kad iš viso imunitetą Lietuvoje gali turėti 236,4 tūkst. asmenų.

„Norėčiau paaiškinti statistinį ir deklaruotą skaičius. Revizuojant pasitaikė atvejų, kai, pavyzdžiui, žmogus pasveiko, bet e.sveikatoje nėra tokio įrašo, todėl pritaikę tam tikras logines taisykles pateikėme statistinius sergančiųjų ir pasveikusiųjų skaičius“, – taip pat pasakojo J.Petrauskienė.

Kas keisis statistikos pateikime?

COVID-19 pandemijos statistika bus rengiama iš pirminio duomenų šaltinio – e.sveikatos sistemos. Kaip teigiama pranešime, operatyvi praėjusios paros ataskaita bus papildyta dar detalesne statistika, duomenys pateikiami įvairiais pjūviais. Tai leis visuomenei geriau suprasti esamą padėtį šalyje ir palyginti ją su kitomis valstybėmis.

Kaip teigiama pranešime, pradėjus duomenis skelbti iš pirminio šaltinio, bus išvengta neatitikimo tarp faktinio įvykio ir skelbiamų duomenų, užtikrinama duomenų kokybė. Rodikliai skaičiuojami pagal su kitomis institucijomis suderintą skelbimo tvarką, remiantis operacijų vadovo sprendimais bei atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir ekspertų rekomendacijas.

Pagrindiniai pokyčiai kasdieninėje operatyvios COVID-19 statistikos ataskaitoje:

  • Savivaldybių spalvinės zonos (žemėlapis) nuo šiol bus keturios, pagal Vyriausybės patvirtinto Laipsniško karantino režimo ribojimų keitimo plano rodiklius: 1) naujų atvejų skaičių per 14 d. tenkantį 100 tūkst. gyventojų 2) teigiamų diagnostinių tyrimų dalį nuo visų atliekamų tyrimų per 7 d. Į ataskaitą įtrauktas ir pandemijos pagreitis, parodantis, kaip keičiasi (didėja ar mažėja ir kaip stipriai) paros naujų patvirtintų atvejų skaičius (greitis).
  • Įtrauktas bendras galimai imunitetą turinčių asmenų skaičius, skaičiuojamas susumavus abejomis dozėmis vakcinuotų ir liga persirgusių asmenų skaičius.
  • Sergančiųjų skaičius išskirtas į 1) deklaruotą sergančiųjų skaičių ir 2) statistinį sergančiųjų skaičių.

Deklaruotas sergantysis – tai asmuo, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, bet ligos kortelė dar neuždaryta, ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis – tai asmuo, kuriam liga buvo patvirtinta per pastarąsias 28 dienas.

Pastarasis rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga aktyvia COVID-19 ligos forma, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, naujausiais duomenimis, statistinis sergančiųjų skaičius sudaro 11 096, o deklaruotas e.sveikatoje – 62 586. Statistinis skaičius yra mažesnis būtent dėl tos priežasties, kad pasveikusiais jie pripažįstami po 28 d., net jei e.sveikatoje įrašo apie pasveikimą nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad sergančiųjų ilgesnį laiką tikrai yra, tačiau statistiškai jie didelės įtakos neturi.

  • Išsamiai pateikta laboratorinių tyrimų statistika (tyrimų bei teigiamų atsakymų skaičiai) pagal šiuos tyrimų tipus: PGR (molekulinės diagnostikos tyrimas aptinkantis viruso genetinę medžiagą), antigeno testas (aptinkantis viruso baltymus), serologinis (kraujo) antikūnų testas (aptinkantis susiformavusį imunitetą virusui).
  • Su COVID-19 liga susijusių mirčių rodikliai pateikti pagal tris skirtingus apibrėžimus: du – pagal medicininį mirties liudijimą (siauresnis ir platesnis apibrėžimas) ir vieną – atsižvelgiant į teigiamą diagnostinį tyrimą ir asmens mirties datą. Pirmasis rodiklis parodo mirusių asmenų, kurių mirties liudijime gydytojai kaip pagrindinę mirties priežastį nurodė COVID-19 ligą. Antrasis rodiklis papildomai apima ir kitus mirties atvejus, kuriuose pagrindinė, tiesioginė, tarpinė mirties priežastys ar kita svarbi patologinė būklė gydytojų buvo nurodyta COVID-19 liga arba koronavirusas. Trečiasis rodiklis mirties aspektą leidžia vertinti plačiau, kaip rekomenduoja PSO, jis aprėpia beveik visus atvejus, kai asmuo mirė turėdamas ne senesnį nei keturių savaičių teigiamą diagnostinio tyrimo atsakymą. Detalūs rodiklių skaičiavimo aprašymai ir išimtys bus pateikti kartu su pačiais rodikliais. Naujausiais duomenimis, iš viso nuo pandemijos pradžios nuo COVID-19 ligos mirusių žmonių skaičius sudaro 3 013, mirusiųjų, kai COVID-19 liga pažymėta kaip tarpinė priežastis, skaičius sudaro 5 192, o mirusiųjų, turint ne senesnį nei keturių savaičių teigiamą diagnostinio tyrimo atsakymą, skaičius – 5 840. Atkreipiame dėmesį, kad išorinės mirties priežastys neįskaičiuojamos.
  • Įtraukti bendri izoliacijoje esančių, dėl didelės rizikos sąlyčio izoliuotų ir per praėjusią parą atvykusių iš paveiktų šalių asmenų, kuriems taikoma izoliacija, skaičiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?