„Neabejoju, kad Kaunas drauge su visa Lietuva nekantriai laukia tos dienos, kada rinksimės stebėti pirmųjų futbolo varžybų S.Dariaus ir S.Girėno stadione. Ji artėja. Po užtrukusios pauzės vėl įsibėgėja darbai – Kaunas turės tarptautinių standartų stadioną. Ir čia tik vienas iš projektų, kurie vis didesniu mastu vyksta mūsų mieste“, – spaudai išplatintame pranešime kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Jis pridūrė, kad naujovės laukia ir aplinkinių Žaliakalnio erdvių greta stadiono: iš pagrindų pasikeis visa Sporto gatvės aikštė, čia pat iškils jau projektuojamas lengvosios atletikos maniežas, šiuo metu tvarkomas vienas miesto simbolių – Ąžuolynas, pabaigos link artėja legendinės sporto halės rekonstrukcija. Ilgainiui savo eilės sulauks Dainų slėnis.
Apžvelgdamas mieste vykstančius didžiuosius projektus, V.Matijošaitis atkreipė dėmesį į baigiamą statyti naująją ledo areną greta „Girstučio“ sporto centro. Darbai startuoja ir Nemuno saloje, kur artimiausiu metu prasidės vandens sporto centro prie „Žalgirio“ arenos bei vienintelio šalyje mokslo muziejaus statybos.
Nemaža dalis darbų atlikta tiesiant naująjį tiltą į salą, taip pat diegiant infrastruktūrą Aleksoto inovacijų pramonės parko teritorijoje. Šilainių gyventojai pro langus mato ryškėjančią statybvietę Kuršių gatvėje, kur artimiausiomis dienomis bus pradėti kloti pamatai naujam vaikų darželiui.
Bendra investicijų vertė į Kaunui ir visai Lietuvai reikšmingus projektus šiuo metu siekia apie 121 mln. eurų.
Raudona kortelė „legionieriams“
Praėjusių metų pabaigoje S.Dariaus ir S.Girėno stadiono statybos patyrė neišvengiamą pauzę. Kauno savivaldybė nutraukė sutartį su Turkijos įmone „Kayi Construction“, kuri nesilaikė numatyto darbų grafiko, nesugebėjo užtikrinti sklandaus statybų tęstinumo.
„Kalbant futbolo terminais, tikėjomės, kad „legionieriai“ iš Turkijos pateisins mūsų komandos, tai yra, viso Kauno, lūkesčius, padės siekti svarbaus rezultato. Deja, taip neįvyko. Teko iškelti geltoną, o galiausiai ir raudoną kortelę, kol priėjom iki „diskvalifikacijos“. Padarėme išvadas ir šiandien esame ramūs žinodami, kad vieną svarbiausių objektų Kaune stato būtent kauniečių įmonė „Autokausta“. Tai savaime yra papildoma atsakomybė rangovams, kad visi darbai būtų atlikti nepriekaištingai ir laiku“, – sportinėmis sąvokomis apie netikėtas kliūtis kalbėjo V.Matijošaitis.
Ženkli dalis darbų jau padaryta: demontuoti susidėvėję elementai, gelžbetoninės tribūnos, apšvietimo stulpai, švieslentė. Jau iškilusios VIP tribūnos, pastatytas automobilių parkingas. Būtent ties šiais objektais rikiuojasi statybinė technika ir darbininkai, turėsiantys pratęsti, kas pradėta.
Baigiamas kruopštus ligšiolinių darbų vertinimas, skiriami atsakingi projekto vadovai, perskaičiuojami kaštai. Naujieji rangovai per rugsėjį planuoja susitvarkyti su smulkesniais paruošiamaisiais darbais, kad iškart pilnu pajėgumu imtųsi plika akimi matomų pokyčių.
„Šiuo metu taip pat vyksta baigiamieji projektavimo darbai: derinamos paskutinės subtilybės, dedami taškai architektūriniuose sprendimuose, diskutuojama dėl menkiausių statinio niuansų su subrangovais. Praėjusią savaitę buvo atlikti grunto laboratoriniai tyrimai tiksliai situacijai išsiaiškinti. Jų rezultatai turės reikšmės tolesnei darbų eigai. Spalį iš tolo pasimatys didesni pokyčiai“, – komentavo bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas.
Dėmesys kiekvienai detalei
Savivaldybės atstovai į procesus žvelgia itin preciziškai. Už kiekvieną, net smulkiausią darbą reikalaujama detalių ataskaitų su tiksliai apskaičiuotais kaštais. Taip siekiama, kad Vyriausybės skirtas finansavimas ir miesto lėšos būtų panaudotos kuo skaidriau bei racionaliau.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko teigimu, analogiška praktika taikoma ir kitose statybose: „Kiekviename grafike detaliai numatomos darbų apimtys – tiek laiko, tiek pinigų atžvilgiu. Palaikome nuolatinį ryšį su rangovu ir bendradarbiaujame kartu spręsdami kylančius klausimus, kad statybų darbai nesustotų ir vyktų maksimaliai sklandžiai. Neskubame daryti paprasčiausių sprendimų, kiekviena detalė čia yra svarbi, nes šie objektai Kaunui tarnaus ilgus metus.“
S.Dariaus ir S.Girėno stadione numatyta griauti senas konstrukcijas. Statybinis laužas bus gabenamas atokiau nuo miesto centro ir smulkinamas perdirbimui. Visa tai daroma siekiant išvengti papildomo triukšmo ir oro taršos tankiai apgyvendintose miesto teritorijose.
Baigus teritorijos valymą, bus liejami pamatai ir statomos naujos konstrukcijos. Dar šiemet planuojama ištiesti inžinerinius tinklus ir uždengti stogą, apsaugant nuo bereikalingų kritulių šaltuoju metų laiku.
Pasitelkia profesionalų pagalbą
„Džiugina, kad dabartiniai rangovai į projektą žiūri atsakingai, rinkdamiesi sau į pagalbą kiekvienos srities profesionalus: šildoma aikštės danga rūpinasi vieni, o modernius bėgimo takus ties kiti. Statant tokio lygio objektą, visi privalo daryti tai, ką išmano geriausiai. Pirmiausia visos smulkmenos projektuojamos ir derinamos su FIFA, UEFA, IAAF organizacijomis, tik tada pradedami realūs darbai“, – aiškino Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.
Per pastaruosius kelerius metus nuo momento, kai buvo parengtas pirmasis projekto variantas, keitėsi ne tik architektūrinė dalis, bet ir statybos darbų kaštai. Tam įtakos turėjo nauji tarptautinių sporto federacijų reikalavimai dėl keliamų aukštesnių standartų.
Keitėsi stadiono apšvietimo, varžybų filmavimo bei komentavimo patalpų normos, reikalavimai ekranų raiškai ir kitoms detalėms. Daugiau kaip 15 tūkst. vietų tribūnas turėsiančiame stadione be aukšto rango sporto varžybų vyks ir įvairūs pramoginiai renginiai. Tam reikėjo užtikrinti didesnę elektros tiekimo galią, apsispręsti dėl tvirtesnių dangų klojimo.
Po rekonstrukcijos stadionas taps modernia aukščiausius standartus atitinkančia sporto ir laisvalaikio erdve, kuri neabejotinai pasitarnaus nacionaliniu mastu.