2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje (MV) buvo priimtas sprendimas „Dėl Gruzijos piliečio Gochos M. grąžinimo į Gruziją“, nors dokumentas buvo skirtas ir jį pasirašė Ukrainos pilietė Tatjana K.
Akivaizdu, kad įvyko klaida, kuri jau yra ištaisyta.
Iš šalies išprašyta statybininkė guodžiasi, kad jai bent jau neteko patirti, kas būtų, jei šį popierėlį ji būtų pateikusi pasienio pareigūnams.
Ukrainietė ryžosi 15min papasakoti, su kuo Lietuvos institucijose gali susidurti kiekvienas užsienietis, norintis teisėtai gyventi ir darbuotis mūsų šalyje.
„Lietuviškai nemoku. Todėl nutariau tvarkytis dokumentus per agentūrą. Nusprendžiau, kad man bus paprasčiau sumokėti žmogui, kuris dirba su tuo kiekvieną dieną, moka lietuviškai ir apskritai turi daugiau kompetencijos už mane“, – pašnekovė pabrėžė, kad, siekdama prasitęsti Laikinojo leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo terminą, pasikliovė ne vien savo, bet ir patyrusių profesionalų jėgomis. Visgi to nepakako.
Vizitų maratoną pradėjo balandžio 9-ąją
Maždaug prieš metus dirbti į Lietuvą atvykusi statybininkė neseniai išėjo iš darbo įmonėje, kuri buvo pakvietusi ją į šalį. Tačiau iš Lietuvos Tatjana išvykti nenorėjo ir iškart ėmė ieškotis kito darbo.
„Balandžio 9 d. pateikiau Migracijos valdybai dokumentus, kad man būtų pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje, motyvuodama tuo, kad įsidarbinau. Tačiau pritrūko vienos pažymos. Teko siųsti užklausą į Ukrainą, kol sulaukėme atsakymo, praėjo kažkiek laiko“, – kad reikalai nesiklostė sklandžiai, pasakojo moteris.
Dar sykį Tatjana Migracijos valdyboje apsilankė balandžio 23 dieną.
„Iškilo klausimas, pagal kokį kvietimą aš esu atvykusi į Lietuvą. Tačiau anksčiau, kai lankėmės Darbo biržoje, man buvo paaiškinta, kad viskas yra sistemoje. Sakė, kad tegul užeina į bazę ir pasižiūri, ten ta pažyma yra“, – kalbėjo ji.
Tačiau inspektorė tvirtino, kad viskas tarsi ir gerai, išskyrus Darbo biržos pažymą apie kvietimą atvykti į Lietuvą.
„Mano palydovė, mergina iš agentūros, taip ir pasakė – mums paaiškino, kad viskas yra, tik reikia užeiti į duomenų bazę“, – sakė ukrainietė.
Migracijos valdybos specialistė keletą minučių lyg ir ieškojo kažko kompiuteryje, tačiau po to atsisuko ir pranešė, kad ten „nieko nėra.“
„Mums beliko susirinkti dokumentus ir vėl išeiti“, – prisiminė 15min pašnekovė.
Susizgribo, kad leidimas gyventi Lietuvoje baigėsi
Ji vėl ėmė rūpintis dokumentų paieška. Vieną pažymą ji užsakė iš Darbo biržos Vilniuje, dar vieną paprašė skubiai atsiųsti iš Ukrainos.
Tuomet reikėjo vėl grįžti į Migracijos valdybą.
„Tai buvo pirmadienis, balandžio 30-a diena. Valdyboje mes su mergaite iš agentūros pakliuvome vėl pas kitą, jau pas trečią specialistę. Tačiau ir vėl kažkas buvo ne taip“, – atsiduso moteris.
Tuo metu klausimų iškilo dėl neatitikimo ukrainietės diplome ir vienoje pažymoje. Diplome yra įrašyta tik „dažytoja-tinkuotoja“, kilo abejonė, ar moteris tikrai sugeba dažyti ir dekoruoti.
Kai dėl šių niuansų buvo išsiaiškinta, nuspręsta pasitikrinti strategiškai kur kas svarbesnius duomenis – ar užsienietė vis dar turi leidimą būti Lietuvoje. „Specialistė kažkur išėjo, o parėjusi pranešė – ne, ji jau praleido visus terminus, šiuo metu ji yra nelegalė“, – grėsmingą žinią puikiai prisimena Tatjana.
Paaiškėjo, kad ji yra išbraukta iš sąrašų jau senokai, dar nuo kovo 28 dienos. Tatjanai kilo klausimas, kodėl per tris vizitus į Migracijos valdybą buvo aptarta daug smulkių niuansų, o šio esminio dalyko jai niekas taip ir nepasakė.
Suprasti akimirksniu
- Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.
- Užsienietis turi teisę pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos ir į ją grįžti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.
- Apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus užsienietis privalo pranešti apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos padaliniui (toliau – migracijos tarnyba) ir nepamiršti, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nurodyta, jog asmuo, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 6 mėn. laikotarpiui, privalo deklaruoti išvykimą.
- Leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. Jis paprastai išduodamas vieneriems ar dvejiems metams, tačiau gali būti išduotas ir trumpesniam laikui. Lietuvių kilmės asmenims ir užsieniečiams, išsaugojusiems teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, leidimas laikinai gyventi išduodamas penkeriems metams.
„Aišku, viskas baigėsi tuo, kad dokumentų iš mūsų ir vėl nepriėmė. Vietoj to teko pakilti į trečią aukštą ir apsilankyti 306-ame kabinete“, – tęsė pasakojimą Tatjana.
Jos žodžiais tariant, inspektorė Irma padarė jos paso kopiją ir įspėjo, kad kita diena bus gegužės 1-oji – nedarbo diena. Todėl teks ateiti poryt, gegužės 2-ąją.
„Merginos iš agentūros paslaugų man jau nebereikėjo, todėl trečiadienį į Migracijos valdybą aš atvykau viena. Pabandžiau paprašyti, kad mane įpareigotų išvykti iš šalies ne per 7, o per 14 dienų. Per tą laiką vyliausi dar spėti išsiaiškinti su buvusiais darbdaviais, kurie su manimi iki tol nebuvo atsiskaitę“, – pasakojo 15min pašnekovė.
Ji teigė, kad darbuotoja nurodė jai rašyti pareiškimą.
„Aš parašiau, tačiau darbuotojai tas pareiškimas nepatiko. Ji pasakė, kad nemato pagrindo, kodėl turėtų leisti man pasilikti 14 dienų. Aš atsakiau – gerai, jeigu nematote, tai ir neleiskite“, – tuo metu Tatjana nė nenutuokė, kokia staigmena jos laukė.
Moteris dar pasitikslino, kad turi išvykti iki gegužės 9-osios. Pasakė – gerai, gegužės 8-osios vakarą aš iškeliausiu.
Tuo pačiu ukrainietė nutarė nepraleisti progos išsiaiškinti, kokios jos galimybės sugrįžti į Lietuvą, juolab čia tikrai yra darbdavys, kuris yra suinteresuotas ją priimti. Jai buvo paaiškinta, kad, turėdama įprastą pasą, gimtojoje šalyje ji privalo išbūti mažiausiai tris mėnesius. Tuo metu biometrinis asmens dokumentas tokiu atveju turi privalumą – privalomas terminas likti Ukrainoje nustatomas toks, kiek asmuo uždelsė išvykti iš Lietuvos. Tatjanos atveju tai buvo 1,5 mėnesio.
Budrumu nepasižymėjo
„Besibaigiant mūsų pokalbiui, darbuotoja paprašė minutėlę palaukti, kol ji susiras savo viršininkę. Grįžusi ji pasakė, kad viršininkės dar nėra, tikriausiai ji bus tik po pietų. Pasakiau, gerai, atvyksiu vėl po pietų. Sutarėme, kad tai bus 13-ą valandą. Išlydėdama mane ji pastebėjo, kad viršininkė jau grįžusi. Sako – oi, tada jūs palaukite dabar“, – pasakojo ukrainietė.
Moteris prisėdo koridoriuje, o specialistė bėgiojo pas savo viršininkę, toliau tvarkydama dokumentus.
Net nepasiklausiau, ką aš ten pasirašiau, o ir ji man nepaaiškino, kokie čia dokumentai.
„Vėliau ji vėl pasikvietė mane į kabinetą. Pasakė, ką reikia pasirašyti. Aš pasirašiau. Tiesą sakant, aš net nepasiklausiau, ką aš ten pasirašiau, o ir ji man nepaaiškino, kokie čia dokumentai. Ir tuomet mes pasakėme viena kitai – iki pasimatymo, viso geriausio“, – savo pačios gana atsainaus požiūrio neslėpė ukrainietė.
Laimė, kad parodė bičiuliui, mokančiam lietuviškai
Vis dėlto parėjusi namo, iš Migracijos valdybos gautus lietuviškus raštus ji nutarė parodyti savo draugui Lietuvos piliečiui.
„Tania, tu esi gruzinė ir dar vyriškos lyties?!
Ne. Aš lyg ir mergaitė... Ir iš Ukrainos...“
„Jis perskaitė ir man sako: Tania, aš nesupratau – tu esi gruzinė ir dar vyriškos lyties?!“ – neįtikėtiną informaciją perskaitė lietuvis.
„Ne. Aš lyg ir mergaitė... Ir iš Ukrainos...“, – šmaikštumo neprarado moteris.
Tačiau juoktis iš šio kuriozo bičiuliams nekilo noro. Atvirkščiai, jie pabandė įsivaizduoti, kad nutiktų ateityje, nesusipratimo nepastebėjus.
„Tą popierėlį aš turėjau paduoti pareigūnams pasienyje, išvykdama iš šalies. Aš suprantu, kad visi mes žmonės, ir klysti žmogiška. Bet jūs įsivaizduojate, kad būtų, jei su šiuo dokumentu nukeliaučiau į pasienį? Kaip gerai, kad turėjau jį kam parodyti“, – svarstė Tatjana. Moteris neabejoja, kad ne tik nebūtų išleista į Ukrainą. Tikriausiai jai tektų aiškintis su pareigūnais dėl bandymo juos apgauti, neatmestina, kad ukrainietė kaip nelegalė ir dar tarsi nusikaltėlė atsidurtų Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.
Kitą dieną, ketvirtadienį, nuo 8 valandos ryto Tatjana jau vėl įžengė į Migracijos valdybą, norėdama nusikratyti gruziniškos etiketės. Paaiškėjo, kad reikiamas skyrius dirba tik nuo 9.30 val. Moteris, žinoma, kantriai palaukė.
Darbą pradėjusi MV specialistė akimirksniu pripažino klaidą, vos tik mestelėjusi žvilgsnį į dokumentą. „Oi, aš suklydau“, – tokią repliką pamena Tatjana, užfiksavusi, kad ištaisyti liapsusą užtruko vos 2–3 minutes.
Apmaudžią klaidą sunku paaiškinti
Aiškindamasis, kaip įvyko tokia klaida ir ko reikia, kad panašaus pobūdžio nesusipratimų būtų išvengta ateityje, portalas 15min kreipėsį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Jo atstovai pripažino, kad situacija susiklostė paini, ir viską paaiškinti dabar ne taip paprasta.
– Ši Ukrainos pilietė tvirtina, kad dėl galimybės pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje į Migracijos valdybą kreipėsi balandžio 9 d., nors jau nuo kovo 28 dienos jos buvimas mūsų šalyje buvo neteisėtas. Kaip atsitiko, kad interesantė nebuvo apie tai informuota, priešingai, pradėta dokumentų priėmimo iš jos procedūra?
– Apie tai, kad jai yra panaikinta Nacionalinė viza, Ukrainos pilietė turėjo būti informuota Migracijos departamento. Paprastai asmuo būna nurodęs elektroninį paštą, kuriuo Departamentas jį gali informuoti. Kiekvieno asmens pareiga yra rūpintis, kad turėtų galiojančius dokumentus. Migracijos valdyba sekti tokių dalykų galimybių neturi.
Suklydusi darbuotoja jaučiasi nemaloniai ir prisiima atsakomybę.
– Grafoje „Sprendimas man perskaitytas ir išaiškintas“ yra Ukrainos pilietės parašas, nors sprendimas jai tikriausiai nebuvo nei perskaitytas, nei išaiškintas. Ant brokuoto dokumento yra ir Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus specialistės parašas. Kokia šiuo atveju yra pasirašiusios specialistės, atliekančios ir vertėjos funkcijas, atsakomybė už klaidą?
– Vienu metu buvo rengiami 3 sprendimai dėl užsieniečių grąžinimo į kilmės valstybę. Padaryta klaida.
Užsienietei dar kartą atvykus į Migracijos valdybą, klaida ištaisyta – užsienietei įteiktas naujas sprendimas dėl grąžinimo į Ukrainą. Ji supažindinta su priimtu sprendimu. Užsieniečių reikalų skyriaus specialistė sprendimą perskaitė ir išaiškino rusų kalba. Užsienietė parašu patvirtino, kad sprendimas jai perskaitytas ir išaiškintas.
Klaidų gali pasitaikyti visiems. Suklydusi darbuotoja jaučiasi nemaloniai ir prisiima atsakomybę.
Šiuo metu iš Lietuvos jau išvykusi ir galimybės grįžti pas naują darbdavį laukianti ukrainietė tvirtina jokio pykčio dėl tąsymosi ir klaidų Migracijos valdyboje nejaučianti.
Užsienietė tik pareiškė viltį, kad ateityje mūsų šalies pareigūnai tokiems žmonėms, kaip ji, bus atidesni ir geranoriškesni.
