„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija) informuoja, kad rugsėjo 19 dieną užbaigta sporto paskirties pastato – S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, esančio adresu Perkūno al. 5, Kaune, statybos užbaigimo procedūra ir objektui išduotas statybos užbaigimo aktas“, – 15min informavo Statybos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė.
Rekonstrukciją užbaigę statybininkai jau išvyko ir užleido erdves valytojams.
„Lietuva per daug ilgai gyveno be padoraus stadiono. Pagaliau ta gėda bus nuplauta ir šiandien galime tuo pasidžiaugti. Jau nebereikės raudonuoti prieš pasaulio futbolo elitą. Kol pavydūs vietos karaliukai bandė kaišioti pagalius į ratus, o skeptikų liežuviai tauškė, kas papuolė, Kaunas nuosekliai ir kryptingai dirbo, tikėjo savo išsikeltu tikslu ir jo siekė. Šiandien galime didžiuotis – projektas įgyvendintas, šiandien stadionas priduotas Valstybinei komisijai. Tai didelis pasiekimas ne tik kauniečiams, bet ir visos šalies žmonėms“, – Kauno miesto savivaldybės išplatintame pranešime spaudai teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tam, kad stadione galėtų vykti aukščiausio lygio futbolo rungtynės ir objektas atitiktų 4 kategoriją, reikalinga atitinkama licencija. Jos tikimasi sulaukti dar šiemet.
Vasaros viduryje S.Dariaus ir S.Girėno stadione svečiavęsis Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) atstovas itin palankiai įvertino patogumus negalios paliestiems asmenims. Iš viso neįgaliesiems įrengta apie 300 vietų visame stadione ir 20 tualetų.
15min žiniomis, stadiono atidarymas planuojamas spalio 16 dieną – ant vejos turėtų išbėgti LFF taurės turnyro finalininkai.
Planuojama, kad renginys nustebins ne tik į tribūnas skubėsiančius futbolo aistruolius, bet ir didiesiems muzikiniams renginiams neabejingą publiką. Daugiau informacijos savivaldybė žada paskelbti artimiausiu metu.
Aptiko trūkumų
15min primena, kad Kauno stadiono statybos oficialiai baigtos rugpjūčio pradžioje – Kauno miesto savivaldybės prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą gautas dar rugpjūčio 9 dieną, tačiau rugsėjo 6 dieną Statybos užbaigimo komisija priėmė sprendimą sustabdyti užbaigimo procedūras – nustatyta neatitikimų.
Rugpjūčio 23 dieną buvo paskelbta Statybos užbaigimo komisijos darbo pradžia. Jos darbo pabaigos data buvo numatyta rugsėjo 6 dieną, tačiau komisijos išvados nebuvo palankios Kauno savivaldybei.
Nustatyti neatitikimai dėl statinių ir teritorijos reikalavimų žmonių su negalia reikmėms.
Kaip tuomet paaiškino Kauno miesto savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius, komisijos nustatyti trūkumai – visiškai minimalūs ir veikiau kosmetiniai. Rangovas defektus pažadėjo ištaisyti per kelias dienas. Taip ir padarė.
Šildoma veja
S.Dariaus ir S.Girėno stadionas po rekonstrukcijos bus didžiausias Lietuvoje ir tarp moderniausių Baltijos šalyse. Per didžiuosius koncertus ši erdvė talpins dukart daugiau žiūrovų – iki 30 tūkstančių žmonių.
Statant stadioną, vien monolitinio gelžbetonio sunaudota 11 tūkst. kub. m, surenkamų gelžbetonio gaminių – 3,5 tūkst. kub. m, metalo konstrukcijų – 1,5 tūkst. tonos.
Iš viso prie statybų prisidėjo iki 10 skirtingų įmonių specialistų. Vienu metu statybvietėje plušo net apie 300 darbuotojų.
Vykstant sporto renginiams aistruolius nuo atšiaurių oro sąlygų saugos tribūnas dengiantis stogas, o sportininkams bet kuriuo metų laiku reikiamas sąlygas aikštėje užtikrins automatiškai šildoma hibridinė žalioji veja: natūrali, atkeliavusi iš Anykščių, su dirbtinės „įsiuvais“ kas 2 centimetrus. Po „susiūta“ hibridine žalia veja išvedžiota net 33 km šildymo vamzdelių.
„Siuvimo“ darbus atliko specialistai iš Šveicarijos. Ji šildoma bei laistoma – įrengta 13 purkštukų. Vejos laistymas bus valdomas programėle.
Futbolo aikštę juosia bėgimo takams ir kitiems lengvosios atletikos sektoriams įrengta aukščiausios kokybės, Pasaulio lengvosios atletikos federacijos sertifikuota trisluoksnė granulių danga, maksimaliai mažinanti sportininkų traumų tikimybę.
Į akis krinta neįprasta – tamsiai pilka, bėgimo takų spalva. Manoma, kad žiūrovams ji sukuria savotišką optinę iliuziją, jog aikštė yra arčiau.
Įrengti ir disko bei kūjo metimo sektoriai, šuolio rungčių įrenginiai.
Dabar patogesnės ir vidaus patalpos – iš pagrindų atnaujinti persirengimo kambariai, sanitariniai mazgai ir kitos erdvės.
Erdvėje – du didžiuliai ekranai rezultatams ir transliacijoms.
Sporto ir muzikos renginius tamsiuoju paros metu apšvies daugiau kaip 400 prožektorių bei šviestuvų.
Ieško koncesininko
„Lietuvos sporto epicentras nuo šiol neabejotinai yra Kaune“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Stadiono statybos atsiėjo apie 43 mln. eurų.
Kauno savivaldybė yra paskelbusi ir stadiono bei šalia esančios Sporto halės koncesijos konkursą. Norintieji dalyvauti konkurse kviečiami savo paraiškas teikti iki rugsėjo 27 dienos.
Sudarius ilgalaikę 15 metų sutartį, istoriniai miesto objektai bus patikėti vienam operatoriui.
Kol bus atrinktas naujasis stadiono operatorius, tuo pačiu valdysiantys ir greta rekonstruotą Kauno sporto halę, laikinai šiuos objektus prižiūrės Kauno sporto mokykla „Startas“.
