Buvusio „Saudostos“ statybininko Andriaus istorija prasidėjo tada, kai jis įsidarbino šioje įmonėje ir išvyko dirbti į Švediją.
„Katorga“ Švedijoje tęsėsi apie mėnesį. Dienomis jis dirbo statybose – griaudavo senas konstrukcijas, neturėdamas jokių apsaugos priemonių. Naktimis jaunas vyras neturėjo net minimalių sąlygų poilsiui: iš pradžių teko miegoti tiesiog ant grindų, nebuvo nei lovos, nei čiužinio.
Po mėnesio Andrius ir kiti darbininkai išgirdo nurodymą: „Važiuokite namo.“ Kelionei pinigų taip pat niekas nedavė, tad už kelto bilietus sumokėjo Andriaus mama.
Grįžęs į Lietuvą, vaikinas greitai susirado darbą Anglijoje ir neišmokėto atlyginimo teisiniu keliu reikalavęs greičiausiai nebūtų.
Pergalė teisme
Tačiau ginti sūnaus teises ėmėsi jo mama Reda Laurinavičienė.
Pagal notaro patvirtintą įgaliojimą ji ėmėsi sūnaus pinigų paieškos, o vėliau atstovavo sūnui teisme bei jį laimėjo.
Teisinius kelius perėjusi R.Laurinavičienė kategoriška: ji norėtų viešai iškabinti „Saudostos“ vadovo Sauliaus Šatavičiaus nuotrauką visoje Lietuvoje, kad žmonės žinotų, kur neiti dirbti.
„Kai ėmiausi šio reikalo, prasidėjo tikra „vargo vakarienė“. Kadangi viską dariau pirmą kartą, neturėjau didelių vilčių. Bet aš daug skaičiau, aiškinausi procedūras, be to, pati turiu ekonominį išsilavinimą“,– pasakojo moteris.
Pareikalavo ne tik sūnaus uždirbto atlyginimo, bet ir kompensacijos už delsimą išmokėti jį laiku
Ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir pareikalavo ne tik sūnaus uždirbto atlyginimo, bet ir kompensacijos už delsimą išmokėti jį laiku. Vėliau dar pateikė teismui ieškinį dėl to, kad „Saudosta“ nevykdė Darbo ginčų komisijos sprendimo, įpareigojančio sumokėti atlyginimą ir delspinigius.
Moteris bandė bendrauti ir su „Saudostos“ vadovu, klausti, kodėl jis apgaudinėja žmones, tačiau į jam siųstus elektroninius laiškus sulaukė atsakymo: „Prašau manęs negąsdinti.“
R.Laurinavičienė prisimena tada parašiusi, kad papasakos šią istoriją žiniasklaidai.
„Mes neturime ko bijoti. Gal kiti žmonės iš atsargumo vengia konfliktų su darbdaviu, bet aš „tylos įžadų“ „Saudostai“ nesu davusi“,– sakė R.Laurinavičienė.
Tai nėra pavienis atvejis
Andriaus istorija – ne pavienis atvejis. Jo mamos žodžius patvirtina vadovaujamą darbą „Saudostoje“ dirbęs J.K. (inicialai pakeisti). Anot jo, pasirašydami sutartis darbuotojai prisiimdavo ir konfidencialumo įsipareigojimus, todėl, prabilę viešai, jie „gali būti užtampyti po teismus“. Vyro nuomone, dauguma po keletą mėnesių dirbusių veltui guosdavosi prisiminimais iš ankstesnių laikų, kai „Saudosta“ tikrai mokėdavo gerus atlyginimus.
„Mums aiškindavo, kad neturi iš ko mokėti, kadangi viena didelė įmonė „Saudostai“ nesumokėjo 100 tūkst. eurų. Žadėdavo: palaukite, tuoj atsigriebsime. Galų gale geri specialistai išėjo iš darbo negaudami algų. Nebeliko su kuo dirbti“,– pasakojo J.K.
Pinigus iš įmonės išieškojusi antstolė Asta Lukšienė sako, jog Andriaus mama pasirinko teisingą kelią, o kovoti už savo atlyginimus ne tik reikia, bet ir būtina.
Jei nesumoka atlyginimo mėnesį, tai nebeklausykite pažadų, kuo greičiau reikalaukite savo pinigų teisiniu keliu.
„Aš visiems akcentuoju: jei nesumoka atlyginimo mėnesį, tai nebeklausykite pažadų, kuo greičiau reikalaukite savo pinigų teisiniu keliu ir nedelsdami svarstykite apie išėjimą iš tokios darbovietės. Neverta krauti turtų darbdaviams, kurie manipuliuoja žmonių kantrybe ir patiklumu“,– sakė antstolė A.Lukšienė.
Pinigų atgavimą vadina stebuklu
Birželį bendrovę „Saudosta“ iš viso paliko apie 15 žmonių. Kai kurie tiesiog kibo į naujus darbus ir prieš buvusio darbdavio savivalę nuleido rankas. Tie, kurie kreipėsi į Darbo inspekciją ir į antstolę A.Lukšienę, sėkmingą pinigų atgavimą vadina stebuklu.
„Nelabai tikėjome, kad nors dalį susigrąžinsime, bet atgavome ir atlyginimus, ir delspinigius, ir dar taip greitai. Čia stebuklas!“– džiaugiasi buvęs darbuotojas S.M. (inicialai pakeisti). Pasak jo, tai, kas įvyko, paneigia „Saudostos“ vadovo aiškinimus apie laikinus finansinius sunkumus ir ketinimus atsiskaityti: akivaizdu, kad bendrovė pinigų turėjo, bet noro atsiskaityti – ne.
Beveik 3 tūkst. eurų iš „Saudostos“ atgavusios bendrovės „Vaišra“ direktorius Romas Vaišnys taip pat patvirtina, kad įžūlus „gumos tempimas“ yra nesenstanti „Saudostos“ tipo bendrovių egzistavimo strategija.
„Saudosta“ apie pusmetį neatsiskaitė už autobuso nuomą ir „Vaišros“ vairuotojo darbą, nors sąskaitos-faktūros jai buvo siunčiamos periodiškai. Įmonė kreipėsi į teismą, vėliau – į antstolę A.Lukšienę.
Antstolės teigimu, be darbuotojų ir kitų kreditorių pasiryžimo ginti savo teisėtus interesus vargiai įmanoma sutramdyti nesąžiningų verslininkų savivaliavimą.
Antstolė ragina nedelsti
Kaip iš savo praktikos žino antstoliai, nedelsti tokiose situacijose labai svarbu. Jei žmonės po 5–6 mėnesius dirba be atlygio ir niekur nesikreipia, tai vėliau gali nebelikti iš ko išieškoti tas skolas.
Jei žmonės po 5–6 mėnesius dirba be atlygio ir niekur nesikreipia, tai vėliau gali nebelikti iš ko išieškoti tas skolas.
Neretai panašių įmonių nekilnojamasis turtas įkeičiamas hipoteka imant paskolas, o iš tokio turto išieškoti kitų skolų jau negalima.
Įmonių akcijos fiktyviai dovanojamos asocialiems asmenims ir steigiamos naujos įmonės. Įmonės gali bankrutuoti ar būti likviduojamos.
Neseniai į antstolės A.Lukšienės kontorą dėl nesumokėtų atlyginimų išieškojimo kreipėsi kitos S.Šatavičiaus vadovaujamos bendrovės – UAB „Augena“ – darbuotojai.
Už antstolio reikalavimų nevykdymą teismas S.Šatavičiui yra skyręs pinigines baudas, kurios taip pat dar nesumokėtos.
Vadovas darbuotojų nekaltina
Pats S.Šatavičius teigia, kad toks darbuotojų elgesys jam nebuvo netikėtas, o kai kuriems darbuotojams jis pats siūlė kreiptis į Darbo inspekciją, kad ši užfiksuotų algos negavimo faktą ir kad vėliau nedingtų žmogaus uždirbti pinigai.
„Tai yra baisu, kai žmogus negauna atlyginimo. Šiuo metu įmonės finansinė situacija sunki, ruošiamės bankroto procedūrai. Turto įmonė turi, tad manau, kad jo užteks visų darbuotojų atlyginimams išmokėti, bet šiuos reikalus tvarkys bankroto administratorius.
Jei trumpai, tai nutiko dėl to, kad pernai turėjome didelį nuostolį ir nepajėgėme atsitiesti.
Buvo sudarytas ilgalaikis planas, bet bankrutavo dvi įmonės, su kuriomis mes dirbome, ir taip praradome apie 20 tūkst. eurų. Tai galutinai mus paskandino“, – nelinksmai kalbėjo S.Šatavičius.
