„Dekretai visi pasirašyti“, – trečiadienį įvykusios spaudos konferencijos metu paskelbė Gitanas Nausėda, turėdamas omenyje ne tik atnaujintos Vyriausybės patvirtinimą, bet ir dekretą dėl ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus, kurį ketinama siūlyti eurokomisaru.
„Manau, kad šitos Vyriausybės tikslas yra užtikrinti skaidrią ir tęstinę veiklą, kadangi iki kitų Seimo rinkimų lieka ne tiek ir daug laiko. Norėtųsi, kad tie darbai, kurie pradėti, būtų įgyvendinti iki galo“, – vylėsi prezidentas.
G.Nausėda per spaudos konferenciją sakė, kad pasirinktas ilgesnis Vyriausybės formavimo variantas – tai reiškia, kad Seime bus balsuojama dėl Vyriausybės programos.
Galbūt nuvylėme tuos, kurie tikėjosi skandalų, chaoso, intrigų įvairiausių.
„Vyriausybė turi dar vieną papildomą progą iš karto pasitikrinti pasitikėjimą. Be to, niekam nekils abejonių, ar yra mėginama išvengti politinių procedūrų, viskas atliekama skaidriai, aiškiai, taikant iš anksto nustatytus principus“, – kodėl pasirinktas ilgasis variantas, paaiškino prezidentas. Jis pabrėžė, kad norėjo aktyviai dalyvauti Vyriausybės formavimo procese.
„Tam tikrus tikslus, kuriuos aš kėliau sau per šitos Vyriausybės formavimą, aš įgyvendinau“, – teigė valstybės vadovas.
G.Nausėda: R.Masiulis turi politinę ateitį
Kaip buvo skelbiama anksčiau, prezidentas siekė susisiekimo ministro kėdėje išsaugoti Roką Masiulį, nors ši pozicija po valdančiųjų derybų patikėta Lietuvos lenkų partijai.
R.Masiulio santykiai su „valstiečiais“ pašlijo tada, kai jis iš Klaipėdos jūrų uosto vadovo pareigų atleido Arvydą Vaitkų.
G.Nausėda teigė, kad R.Masiulio situacija buvo kitokia nei krašto apsaugos ministru palikto 
Raimundo Karoblio (prezidentas laikėsi nuomonės, kad jis turi likti – taip galiausiai ir atsitiko – aut.).
„Deja, galbūt mano klausimai dėl to, kodėl R.Masiulis negalėtų tęsti savo veiklos, na, atsakymas buvo toks – kad jo iniciatyvoms bent jau pastaruoju metu nebuvo pakankamo palaikymo Seime. Turint omenyje, kad ministrų kabineto narys turi turėti visišką ministro pirmininko palaikymą, atramą Seime, manau, kad pačiam R.Masiuliui buvo sudėtinga dirbti nepaisant to, kad visos jo asmeninės savybės, mano požiūriu, yra imponuojančios“, – kalbėjo prezidentas.
Prezidentas teigė neabejojantis, kad R.Masiulis turi politinę ateitį.
„Nenustebčiau, jei atsirastų naujas politinis judėjimas, kurio lyderis būtų ponas Masiulis. Bet savaime suprantama, kad tai yra mano požiūris iš šono. Pats R.Masiulis turi apsispręsti dėl to, kokios ateities jis siekia“, – įsitikinęs prezidentas.
Anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad G.Nausėda buvo smarkiai suabejojęs Aurelijaus Verygos galimybėmis likti poste. Prezidentas teigė per susitikimą su A.Veryga išgirdęs, kad jis darys būtinas reformas, tačiau jos bus geriau apgalvotos.
„Viena iš tokių reformų galėtų būti tas pats sveikatos apsaugos sistemos tinklas, tiktai, žinoma, ne gąsdinant žmones, ne darant kažkokius nepamatuotus pareiškimus, kurių prasmės iš karto net neįmanoma suprasti, o vis dėlto labai aiškiai deklaruojant, ko ta reforma yra siekiama, kokios gali būti tos reformos pasekmės ir, svarbiausia, kokie yra galutiniai tos reformos tikslai“, – teigė valstybės vadovas.
Premjeras S.Skvernelis sakė norintis padėkoti prezidentui už konstruktyvų ir efektyvų darbą.
„Galbūt nuvylėme tuos, kurie tikėjosi skandalų, chaoso, intrigų įvairiausių. Darbas vyko ramiai, sklandžiai, turime bendromis pastangomis geriausią variantą, kokį galime turėti“, – kalbėjo premjeras. Jis pridūrė, jog viliasi, kad prezidento ir Vyriausybės bendradarbiavimas bus toks pat glaudus.
Prezidentas: dėl terminų kilo klaidingos interpretacijos
Paklaustas, kaip atnaujinamo ministrų kabineto kokybei atsiliepė tai, kad daug kas vyko besibaigiant terminui, G.Nausėda tvirtino, kad dėl terminų kilusios interpretacijos esą buvo klaidingos.
„Tai, kad prieš kažkurį laiką premjeras du kartus lankėsi prezidentūroje ir abu kartus nepateikė Vyriausybės sudėties, tikrai nebuvo priežastis premjero užmaršumas. Tiesiog vyko galbūt nesutarimai dėl tam tikrų ministrų kandidatūrų ir mes pasirinkome sau pauzę per tą laiką surasti tuos sprendimus“, – pasakojo prezidentas.
Jis pridūrė, kad dėl tos priežasties buvo laukta iki paskutinės dienos.
„Tai nebuvo, kad va, paskutinę dieną atnešamos kandidatūros, kurios nederintos. Visos jos buvo derintos, tiesiog pradiniame etape sutarimo nebuvo“, – kalbėjo G.Nausėda.
Ir atnaujinta Vyriausybė – profesionalų
S.Skvernelis savo ruožtu sakė, kad ir atnaujintą Vyriausybę galima vadinti profesionalų.
„Dėl Vyriausybės – aš vadinau ją profesionalų Vyriausybe, galiu pakartoti tą patį. Žmonės, kurie yra pateikti į ministrų pozicijas, atitinka pagrindinius reikalavimus – yra profesionalūs, atitinka aukščiausius skaidrumo ir nepriekaištingos reputacijos standartus“, – patikino premjeras.
Šioje Vyriausybėje moterų galėjo būti ir daugiau – prezidentas atskleidė svarstęs dar vieną kandidatę į ministres, tačiau dėl asmeninių priežasčių ji nesutiko.
„Šiek tiek apmaudu, nes... Aš nesakysiu kokia ta pavardė, nes gali būti, kad žmogus užims tas pareigas ateityje“, – teigė prezidentas. Jis R.Tamašunienę pavadino turinčia pakankamą politinį įdirbį ir galimybę imtis jai kiek naujos veiklos.
S.Skvernelis nenorėjo svarstyti, ar ekonomikos ir inovacijų ministru galėtų tapti „tvarkiečių“ atstovas.
„Ministrų pozicijos nėra paslauga ar prekė, kurios yra skirstomos ir gali būti paskirstomos, o kada bus aktualu ir kada reikės ieškoti kandidato į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, darysiu tai, kas numatyta Konstitucijoje. Aš tą sprendimą derinsiu ir su prezidentu“, – pabrėžė S.Skvernelis.
Apie tai, kad ši ministerija gali būti atiduota „Tvarkai ir teisingumui“, yra svarstęs „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Prezidentas: ministrai yra patikrinti spectarnybų
Buvęs kadencijas baigusių prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė trečiadienį LRT Radijui teigė, kad, kandidatus į ministrus tarnybos gali pradėti tikrinti tik nuo jų kandidatūrų oficialaus pateikimo momento.
Visi ministrai, šiuo atveju dar kandidatai į ministrus, yra patikrinti tarnybų.
„Prezidentui pateikiamos kandidatūros oficialiai ir tik tada jis gali daryti užklausą tarnyboms ir aiškintis, ar tikrai dėl tų kandidatūrų nėra kokių nors kliūčių, dėl kurių nebūtų galima paskirti į pareigas“, – teigė jis.
Tačiau trečiadienį prezidentas žurnalistus patikino, kad kandidatai į ministrus jau yra patikrinti.
„Visi ministrai, šiuo atveju dar kandidatai į ministrus, yra patikrinti tarnybų, išvados gautos, jos nekliudo jiems eiti savo pareigų“, – sakė prezidentas.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas 15min prieš premjero ir prezidento spaudos konferenciją teigė, kad ministrai bus tikrinami tarnybų nuo jų teikimo – pažymos bus pateiktos sprendimus dėl jų pareigų priimantiems subjektams.
„Iki tol šalies vadovai bendrauja su tarnybų vadovais, jie nuolatos informuojami apie rizikas, tikėtina, kad ir šia tema bendrauta, bet oficiali išvada, visi leidimai dirbti su slapta informacija – tik po oficialių sprendimų“, – sakė S.Malinauskas.
Atnaujintos Vyriausybės sudėtis
- Aplinkos ministras – Kęstutis Mažeika
- Energetikos ministras – Žygimanas Vaičiūnas
- Ekonomikos ir inovacijų ministras – Virginijus Sinkevičius (trečiadienį Vyriausybė pritarė jo kandidatūrai į eurokomisarus)
- Finansų ministras – Vilius Šapoka
- Krašto apsaugos ministras – Raimundas Karoblis
- Kultūros ministras – Mindaugas Kvietkauskas
- Socialinės apsaugos ir darbo ministras – Linas Kukuraitis
- Susisiekimo ministras – Jaroslavas Narkevičius
- Sveikatos apsaugos ministras – Aurelijus Veryga
- Švietimo, mokslo ir sporto ministras – Algirdas Monkevičius
- Teisingumo ministras – Elvinas Jankevičius
- Užsienio reikalų ministras – Linas Linkevičius
- Vidaus reikalų ministrė – Rita Tamašunienė
- Žemės ūkio ministras – Andrius Palionis
Susitarti nebuvo lengva
Susitarti dėl atnaujintos Vyriausybės sudėties valdantiesiems ir prezidentui nebuvo lengva. Dar šeštadienį prezidentas G.Nausėda 15min kalbėjo, kad susitarimo dėl visų ministrų dar nebuvo.
Neoficialiai kalbėta, kad prezidentas labai abejojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos galimybėmis likti poste. Praėjusią savaitę įvyko ministro ir prezidento susitikimas.
Taip pat kalbėta, jog G.Nausėda siekė susitarti taip, kad poste liktų susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Tačiau „valstiečiai“ kartojo tam nematantys galimybių, nes šis postas atiduotas Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškųjų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS).
Ši partija į susisiekimo ministrus anksčiau teikė Vladislavas Kondratovičių, o į vidaus reikalų – parlamentarą Jaroslavą Narkevičių, tačiau antradienį pranešta, kad partija apsigalvojo – J.Narkevičius siūlomas į susisiekimo, o į vidaus reikalų ministres – Rita Tamašunienė.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis antradienį po R.Tamašunienės ir G.Nausėdos susitikimo sakė, jog valdantieji Seimo jos kandidatūrą pateikė reaguodami į prezidento rekomendaciją ministrų kabinete turėti bent vieną moterį.
Lyčių lygybės instituto vadovė: viena moteris pažangos nerodo
Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) vadovė Virginija Langbakk BNS sakė, kad tai, jog naujajame Ministrų kabinete moteris gavo vieną poziciją iš keturiolikos, „didelės pažangos nerodo“.
„Man atrodo, nėra nė vienos Europos Sąjungos šalies, kur visiškai nebūtų moterų Vyriausybėje ar būtų tik viena, žiūrint proporcingai. Tai paties požiūrio subrendimo nerodo. Nežinau motyvų, bet didelės pažangos tai tikrai nerodo“, – teigė V.Langbakk.
Ji taip pat pastebi, kad Lietuva nepaisė naujosios Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pageidavimo pateikti du kandidatus į eurokomisarus – vyro ir moters. Lietuva teikia ūkio ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą.
„Labai keista, kad Lietuvoje net nesvarstoma, kad gali būti kandidačių. Yra ir Europos Parlamento narių, pavyzdžiui, Vilija Blinkevičiūtė, ji yra labai stipri. Kad moterų net nėra svarstoma, tai yra labai keista“, – kritikavo V.Langbakk.
