„Liberalizmas kaip politinė pasaulėžiūra Lietuvoje, deja, aižėja, smulkėja. Liberalių pažiūrų žmonės, blaškydamiesi tarp kelių politinių junginių, vadinančių save liberalais, nusivilia. Mes turime atverti pozityvaus politinio bendradarbiavimo perspektyvas“, – stovėdama tribūnoje kalbėjo naujoji pirmininkė, matyt, turėdama omeny ir buvusius sąjūdžio bendražygius, kurie šią vasarą susibūrė kaip Laisvės partija.
V.Čmilytė-Nielsen išreiškė viltį, kad liberaliai mąstantys susiburs po viena vėliava.
„Mes, Liberalų sąjūdis, esame pasiruošę būti esmine šio proceso dalimi“, – nurodė ji.
Ruošis „bene svarbiausiam egzaminui“
Naujoji partijos lyderė tikino, kad Liberalų sąjūdžio padėtis – išskirtinė, ant kortos – visa ateitis: „Nebeturime laiko trypčioti, leistis į tuščius ar bevaisius svarstymus. Mums reikia aiškių, ryžtingų ir efektyvių veiksmų tam, kad kitų metų rudenį išlaikytume bene svarbiausią egzaminą mūsų partijos istorijoje. Ant kortos yra pastatyta partijos ateitis.“
V.Čmilytė-Nielsen rinkimuose konkuravo su Trakų rajono mere Edita Rudeliene. Ji sulaukė 187 partiečių palaikymo, V.Čmilytė-Nielsen – 744.
„Ilgai buvau įsitikinusi, kad norint užimti pirmąją poziciją partijoje, reikalingas ilgesnis politinis ir partinės veiklos kelias. Niekada nelipau per galvas, nesiveržiau į postus. Man buvo svarbiau galimybė lygiomis teisėmis dalyvauti racionalioje, korektiškoje diskusijoje ir laisvai reikšti savo nuomonę. Būtent tokia – laisvės ir pasitikėjimo – atmosfera mane paskatino jungtis prie liberalų“, – dėstė naujoji Liberalų sąjūdžio vedlė.
V.Čmilytė-Nielsen apsidraudė pažymėjusi, kad jos būsimi sprendimai patiks ne visiems bendražygiams ir apibrėžė savo credo, kuriuo, kaip teigė, vadovausis eidama pareigas.
Nebūsiu jokios įtakos grupės įkaite ar instrumentu.
„Nebūsiu jokios įtakos grupės įkaite ar instrumentu. Nežaisiu politinių žaidimų už kolegų ir bendražygių nugaros. Tvirtai laikysiuosi susitarimų. Atvirai sakysiu savo nuomonę ir lygiai to paties tikėsiuosi iš jūsų. Būsiu reikli ne tik kitų, bet ir savo atžvilgiu“, – kreipdamasi į partiečius, pažadėjo liberalė.
Visa jos kalba – žemiau:
Pirmininkę pasveikino A.Armonaitė
Sveikinimus naujajai Liberalų sąjūdžio vadovei nusiuntė ir šią partiją palikusi, dabar jau kitos – Laisvės – partijos vedlė, parlamentarė Aušrinė Armonaitė.
„Sveikinu V.Čmilytę-Nielsen tapus dar viena moterimi partijos pirmininke Lietuvoje! Linkiu sėkmės ir stiprybės sudėtingu partijai teisminių išbandymų laikotarpiu, ieškant partijos politinio identiteto bei įtikinant kolegas nesuokalbiauti su Karbauskio dauguma“, – socialinio tinklo paskyroje parašė ji ir paagitavo piliečius jungtis prie Laisvės partijos.
15min paklausta apie V.Čmilytės-Nielsen raginimą visiems liberaliai mąstantiems burtis po viena vėliava, A.Armonaitė nurodė girdėjusi apie tokius pokalbius tarp V.Čmilytės ir Laisvės sąjungos lyderio Artūro Zuoko. Laisvės partija juose nedalyvauja, patikino jos vadovė.
Nūdienos politikai
Prieš paskelbiant rinkimų rezultatus, Liberalų sąjūdžio suvažiavimo metu pretendentės į pirmininkes stojo į tribūną ir sakė kalbas. Pirmoji kalbėjusi V.Čmilytė-Nielsen išdėstė savo požiūrį apie nūdienos tendencijas.
„Manau, kad šiandien Lietuvai labai reikalinga stipri liberalų partija, kuri neapsiriboja keliomis siauromis temomis. Partija, už kurią liberalai balsuoja tiek didmiesčiuose, tiek ir regionuose.
Liberalai ypatingai svarbūs dabar, kai politikoje dominuoja žmonės linkę į autoritarinius sprendimus, nepakantūs kritikai, bijantys kitokios nuomonės, dabar kai kuriasi judėjimai, pavojingai žaidžiantys nacionalizmo korta“, – iš tribūnos kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Liberalams, anot jos, atėjo metas atsinaujinti: „Sąžiningumas ir atsakomybė vėl turi tapti politinės jėgos atramos taškais.“
Partija, V.Čmilytės-Nielsen teigimu, turi siekti mobilizuoti skyrius, pritraukti naujų narių, sudominti jaunimą. Taip pat – suburti aktyvią ir sutelktą komandą, geriau komunikuoti tiek viduje, tiek išorėje.
Nenurims be frakcijos Seime
Panašius tikslus sau ir partijai kėlė V.Čmilytės-Nielsen konkurentė rinkimuose E.Rudelienė. Visa nesvarbu, kas taps Liberalų sąjūdžio pirmininke, sakė ji, ir teigė nebandysianti įrodinėti, kad liberalų laukia konkurencinga ir šviesi ateitis.
„Privalome turėti frakciją Seime. Tam, kad būtume girdimi, tam, kad galėtume įgyvendinti savo tikslus. Tam, žinoma, turime pasiruošti programą, kuri atlieptų žmonių lūkesčius ir kuri būtų mus vedanti į priekį“, – dėstė politikė.
„Turime pripažinti, kad per daug užsižaidėme laisvės principais ir pamiršome, kad greta eina atsakomybė ir disciplina“, – pažymėjo E.Rudelienė ir ragino siekti į partiją pritraukti naujų jaunų narių, susigrąžinti didžiuosius miestus.
Transliacija iš Kauno:
Liberalai partijos pirmininką renka tiesiogiai, elektroniniu būdu. Pirmojo turo metu V.Čmilytę-Nielsen palaikė 679 balsavusieji, E.Rudelienę – 131.
Liberalų sąjūdžio pirmininko kadencija – dveji metai.
Šeštadienį partiečiai taip pat atnaujino valdybą, etikos ir skaidrumo komisijų bei kontrolės komisijų narius, įstatus - nuo šiol į partiją galės įstoti ir Europos politinių partijų nariai, Europos Sąjungos valstybių piliečiai, Lietuvoje gyvenantys bent 6 mėnesius.
Liberalų suvažiavimas išsirinko ir naujus pirmininko pavaduotojus. Pirmąja V.Čmilytės-Nielsen pavaduotoja tapo E.Rudelienė. Kitais – Simonas Kairys, Dovydas Kaminskas, Vitalijus Gailius, Simonas Gentvilas, Andrius Bagdonas, Orinta Omelytė ir Audrius Klišonis.
Liberalų sąjūdis yra parlamentinė partija, Seime turi dešimt atstovų.
Į Seimą – per plauką?
Rugpjūčio 26–rugsėjo 8 dienomis naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, Liberalų sąjūdžiui palaikymą reiškia 5,8 proc. gyventojų, prieš mėnesį tokių buvo 4,7 proc.
„Vilmorus“ rugsėjo 6–14 dienomis atliktos apklausos rezultatai sąjūdžiui mažiau palankūs – jei rinkimai vyktų šiomis dienomis, už jį balsuotų 3,2 proc. rinkėjų. Partija, neperžengusi 5 proc. barjero, daugiamandatėje apygardoje Seimo narių mandatų negautų.
Liberalų sąjūdžio reitingai žymiau krito po to, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ėmėsi parlamentinio tyrimo dėl interesų grupių poveikio politiniams procesams, o teismą pasiekė „MG Baltic“ ir politinės korupcijos byla. Šioje byloje Liberalų sąjūdžiui pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu, kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.
Partija įtarimus neigia.