„Mes turime labai gilią, pamatinę problemą, niekaip negalėdami apsispręsti, kokio modelio valstybę mes vis dėlto kuriame, kai mes kalbame apie viešąjį sektorių, visų pirma“, – diskusijos metu kalbėjo I.Šimonytė.
Viena vertus, kaip teigė ji, Lietuvoje mes siekiame mažesnių mokesčių, „taip neva mes esame labai konkurencingi“. Kita vertus esą tikimės orios viešųjų paslaugų kokybės, pensijų, algų.
„Šitie du dalykai tarpusavyje nedera“, – tikino I.Šimonytė, pridūrusi, kad matome to pasekmes „per blogėjančią viešojo sektoriaus kokybę, per mažėjantį ekonomikos potencialą“, viešajam sektoriui esą skiriame per mažai dėmesio.
Pasigedo valstybės įsitraukimo
Seimo narys M.Puidokas atitarė I.Šimonytei teigdamas, kad nesame nusprendę, kokio modelio Lietuvai reikia – kur valstybės įsitraukimas minimalus ar didesnis.
„Aš manau, kad vis tiktai norėtųsi, kad mes būtume europietiška valstybė, paslaugos, kurias teikia valstybė žmonėms, kalbant apie nemokamą mokslą, nemokamą sveikatos apsaugą, jos būtų realios ir išliktų mūsų valstybėje“, – dėstė jis ir tvirtino, kad valstybės įsitraukimas į viešojo sektoriaus reguliavimą negali būti minimalus.
„Šiai dienai Lietuvoje mes turime per mažą viešąjį sektorių [...], nes jis sukuria tik 20 proc. BVP“, – aiškino M.Puidokas, pridūręs, kad lėšų perskirstymas per biudžetą viešosioms paslaugoms, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje yra ganėtinai mažas, o lūkesčiai – didžiuliai.
Ekonomistas G.Nausėda pratęsė M.Puidoko mintis, teigdamas, kad Lietuvoje – itin žemas valstybės biudžeto ir BVP santykis, tenkantis viešajam sektoriui.
Anot jo, iki 2021 metų procesus „užprogramuoja“ šįmet įsigaliojusi mokestinė reforma, tad esą liksime „žemų pajamų spąstuose“.
„Šiandien, kokią sritį mes pažvelgtumėme – švietimas, sveikatos apsauga, kultūra, visur mes matome tą pačią situaciją, kuomet išlaidų ir BVP santykis konkrečiai veiklos sričiai yra mažesnis“, – kalbėjo G.Nausėda ir kėlė klausimą, ar mes galime suderinti norą siekti viešųjų paslaugų kokybės ir žemą biudžeto pajamų lygį.
Kandidatas rinkimuose tikino, kad tai nelabai įmanoma.
V.Andriukaitis: Lietuva – socialinė valstybė
„Grįžtant prie viešojo sektoriaus finansavimo, turbūt, teks vienaip ar kitaip atsakyti į tai, ką darysime su savo mokesčiais, nes dabartinė mokesčių sistema nelabai leidžia finansuoti viešojo sektoriaus“, – svarstė G.Nausėda. Tiesa, pridūrė, kad apie naujus mokesčius mes nelabai mėgstame kalbėti.
„Lietuva yra socialinė valstybė“, – kalbą pradėjo V.Andriukaitis. Nemokamas vidurinis mokslas, gydymas, ūkis tarnauja bendrai tautos gerovei, vardijo jis.
„Reikia papildomai 3 mlrd. eurų [...]. Viešasis sektorius yra investicijos“, – sakė pretendentas.
Anot parlamentaro N.Puteikio, Lietuvoje yra privilegijuotų klasių, kurios nemoka mokesčių, kokius moka viešojo sektoriaus darbuotojai. Jis teigė turintis omeny advokatus, antstolius, žemdirbius.
Kita per mažo viešojo sektoriaus finansavimo priežastis, kurią įvardijo N.Puteikis, – nereikalingi viešieji pirkimai ir paslaugos, kuriomis naudojasi palyginti maža grupė žmonių.
Politinė valdančioji klasė paskirsto pinigus neteisingai.
„Politinė valdančioji klasė paskirsto pinigus neteisingai, – toliau kalbėjo Seimo narys. – Pirmiausia, nedideliam būreliui žmonių, o tik po to viešajam sektoriui.“
I.Šimonytės siūlymas – stabdyti mokesčių reformą
Į klausimą, ką padarytų viešojo sektoriaus srityje, jei taptų prezidente, I.Šimonytė teigė, kad valdančiajai daugumai pasiūlytų traukti rankinį stabdį savo mokesčių reformoje.
„Tinkamas premjeras ir tinkamas finansų ministras. Be šito nebūtų galimi jokie kiti žingsniai“, – teigė M.Puidokas.
G.Nausėda tikino, kad siūlytų nacionalinį susitarimą dėl viešojo sektoriaus, apimant ir mokesčių reformą.
„Neabejotinai – progresinių mokesčių sistema“, – savo receptą pasiūlė V.Andriukaitis, paminėjęs ir kitų naujų mokesčių bei diskusijų šia tema reikiamybę.
N.Puteikis, jei taptų prezidentu, ragintų atsisakyti mokesčių privilegijų.
Klausiama, kokie būtų investavimo į viešąjį sektorių prioritetai, I.Šimonytė iš pradžių neišskyrė nė vieno, teigė, kad visas viešasis sektorius pasižymi ta pačia problematika, bet esą kultūros, socialiniai darbuotojai buvo labiau primiršti.
„Dabartinė valdžia [...] bando priešinti skirtingas sektoriaus darbuotojų grupes, skirtingas profesijas, skirtingas sritis, sakydami, kad jeigu jums kažkas klius, tai visi kiti ateis. Tai nieko kito neparodo, kad problema yra kompleksinė“, – aiškino ji ir pridūrė, kad darbas viešajame sektoriuje, ir valstybės tarnautojo, ir bibliotekininko, ir mokytojo, yra nuvertintas.
Mažiau pavaldžių įstaigų
Finansų ministerijoje, kaip teigė M.Puidokas, „yra susiformavusi ydinga praktika, kad jie nustato, kokio dydžio turėtų būti atlyginimai švietimo, kultūros ir kitose srityse“.
„Mes nekalbame apie tai, kokio dydžio turėtų būtų atlyginimai tam, kad gydytojai, švietimo darbuotojai neemigruotų iš Lietuvos“, – dėstė Seimo narys. Anot jo, turėtume naikinti „lydinčiąsias įstaigas, aplipusias ministerijas“. Esą tada užtektų pinigų atlyginimams.
G.Nausėdos manymu, proporcijos tarp privataus ir viešojo sektoriaus atlyginimų turėtų būti protingos.
„Tiek švietimo sektoriuje, tiek sveikatos apsaugoje protingų proporcijų atlyginimų mes neturime. Turim didelę demotyvaciją, turim bėgančius dėl to iš Lietuvos žmones“, – konstatavo kandidatas rinkimuose ir kalbėjo, kad dėl viešojo sektoriaus atlyginimų reikia ilgalaikio plano.
„Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas – fragmentiškas, trūksta sisteminio požiūrio, didelės pareiginių algų koeficientų intervalų žirklės, darbo užmokesčio skirtumai nepagrįsti, neparodo konkrečių pareigybių sudėtingumo“, – apie esamą situaciją kalbėjo V.Andriukaitis ir ragino imtis skubių veiksmų.
Tikrintų, ar viešasis sektorius griūna
„Pusę milijardo nuimčiau nuo benzino, pastatų eksploatacijos, printerių, kompiuterių ir permesčiau algoms“, – dėstė N.Puteikis ir sakė, kad tai padaręs pažiūrėtų, ar viešasis sektorius griūna, ar stoja darbai.
„Jeigu niekas nevyksta, dar pusę milijardo nuimčiau, – toliau kalbėjo Seimo narys. – Gal tada pasirodytų gatvėse plakatai: dėkojame naujam prezidentui už ryžtingą iniciatyvą?“
Visą diskusiją iš VU apie viešąjį sektorių Lietuvoje stebėkite žemiau. Ją organizavo: mokslinė iniciatyva „Paskutinis prioritetas“, Lietuvos medikų sąjūdis, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, Lietuvos aktorių gildija, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.
Reaguodama į 2018-aisiais vykusius mokytojų streikus, Vyriausybė subūrė komisiją dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų. Komisija kovo viduryje darbą baigė.
Nutarta kitąmet didinti kai kurių mažiausiai uždirbančių darbuotojų koeficientus iki 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, 15 proc. kelti algas kultūros ir meno, socialinių paslaugų srities darbuotojams bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams.
Taip pat siūloma ne mažiau kaip 10 proc. didinti mokytojų algas, o mažiausiai uždirbantiems statutiniams darbuotojams, pavyzdžiui, ugniagesiams gelbėtojams, atlyginimų koeficientus siūloma didinti 12 proc., rašo BNS.
Kai kurie akademinės bendruomenės atstovai siūlymais nėra patenkinti – esą nėra aiškūs kriterijai, pagal kuriuos bus vertinamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbas bei finansavimo šaltiniai, iš kurių planuojama kelti algas.
Siūlymus toliau svarstys Vyriausybė.
