Po jo ministras Aurelijus Veryga teigė, kad infekcinių ligų kontrolė reikalauja sutelktumo, tad nuo šiol visa komunikacija bus vykdoma per ministeriją.
„Taip nusprendė centras, kad nebūtų neaiškumų, kad neišeitų skirtingų žinučių, kad nebūtų sėjama panika. Tikrai centras labai operatyviai rinks informaciją, kas vyksta pasaulyje, Europoje ir operatyviai visuomenę informuos“, – teigė jis.
Pasak ministro, jeigu reikėtų, Lietuva yra pasiruošusi užkardyti infekcinės ligos plitimą – lietuviai vieni pirmųjų pradėjo diegti atitinkamas priemones Europos Sąjungoje.
Pasak Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo, viceministro Algirdo Šešelgio, centro aktyvavimas leis greičiau ir konkrečiau spręsti susidariusius iššūkius.
„Tikimės, gal to ir nebus, labai nenorime, bet pasiruošti turime iš anksto“, – kalbėjo jis.
Pasak A.Šešelgio, šalį nuo koronaviruso saugoti turėtų ne tik oro uostuose budintys specialistai, tačiau ir krovinių uostas bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Centro posėdyje taip pat buvo aptarta, ar galimam infekcijos protrūkiui yra pasiruošusios sveikatos priežiūrios įstaigos bei juose dirbantys darbuotojai, ar pakanka rezerve esančių priemonių. Ši informacija turėtų būti žinoma artimiausiomis dienomis.
Viceministras dar pažymėjo, kad ir Lietuvoje esančios laboratorijos bus pasiruošusios tirti koronavirusą.
„Mūsų laboratorijos nuo praėjusios savaitės ėmėsi visų priemonių, kad galėtų tirti virusą pas save. Kiek aš esu informuotas, greičiausiai šiandien (pirmadienį. – red) ir ryt arba jau vėliausiai poryt turėtų turėti visus regentus, kurie yra būtiniausi šio viruso ištyrimui. Metodikos patikslintos, žmonės yra pasiruošę, papildom regentais ir pradedam darbą režimu 24/7, jeigu iškiltų būtinybė šias veiklas atlikti“, – žurnalistams kalbėjo jis.
Simptomai panašūs į gripo
Pirmadienį popiet ir Vilniaus oro uoste buvo surengta konferencija, kurioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė ir Vilniaus oro uosto direktorius Dainius Čiuplys pristatė, kaip nuo koronaviruso stengiamasi apsisaugoti Lietuvoje.
Pasak R.Lingienės, jeigu galima, būtų pravartu atidėti keliones į Kiniją.
Nuo šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Jie konsultuoja Kinijoje keliavusius asmenis. Prancūzijoje, kur jau įtariami du viruso atvejai, toks budėjimas pradėtas tik sekmadienį.
Visų institucijų tikslas yra bendras – užkirsti kelią ligos išplitimui visuomenėje per patekimo į šalį vartus.
„Visų institucijų tikslas yra bendras – užkirsti kelią ligos išplitimui visuomenėje per patekimo į šalį vartus. Keliaujantiesiems oro uostuose suteikiama išsami informacija apie galimus koronaviruso simptomus bei būtinosios priemonės, jei kiltų įtarimų. Pirmosios trys mūsų specialistų darbo dienos oro uostuose rodo, kad dažniausiai keleiviai teiraujasi apie tai, ką reiktų daryti įtarus tokį virusą.
Aktyvesni ir drąsesni klausdami rodosi užsienio piliečiai. Iš tiesų, nors Lietuvoje neturime jokių fiksuotų atvejų, yra labai svarbus visuomenės sąmoningumas – koronaviruso simptomų žinojimas ir supratimas apie Kinijoje keliavusiųjų sveikatos stebėjimo poreikį“, – situaciją komentuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Užsikrėtusiųjų šiuo virusu simptomai – panašūs į gripo. Vargina karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas – požymiai yra panašūs pneumonijai (plaučių uždegimui) priskiriamiems bruožams. Svarbu suprasti, jog simptomai gali pasireikšti ir vėliau, po kelionės.
„Grįžtantiems ar grįžusiems iš Kinijos asmenims, kuriems pasireiškė į gripą panašūs simptomai, rekomenduojama kuo skubiau kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112, o ne vykti į gydymo įstaigas. Telefonu specialistus reiktų informuoti apie pasireiškusius simptomus, buvusias keliones bei vykdyti tolimesnius gydytojų nurodymus, o kelionės orlaiviu metu – informuoti lėktuvo įgulą“, – komentuoja R. Lingienė.
Dabar Kinijoje – apie 300 Lietuvos piliečių
Nevykti į Kiniją ragina ir Užsienio reikalų ministerija. Šiuo metu Kinijoje, ministerijos duomenimis, vieši apie 300 Lietuvos piliečių. Visus šalyje esančius piliečius kviečiame užsiregistruoti URM kelionių registracijos sistemoje.
Jeigu kelionės negalima išvengti, medikė ragina nuvykus imtis paprastų, bet veiksmingų apsisaugojimo priemonių.
„Tai būtų čiaudulio, kosulio higiena, elementari žmogaus higiena, nenaudoti pusžalės mėsos, nesilankyti masinio susibūrimo vietose“, – sakė ji.
Vyks mokymai
Pasak R.Lingienės, artimiausiu metu Vilniaus oro uoste vyks mokymai, per kuriuos bus dar kartą peržiūrėtas detalus planas, kokių veiksmų bus imamasi, jeigu į Lietuvą atvykęs asmuo pasijustų blogai.
Pasak visuomenės sveikatos specialistės, jam iškart turėtų būti iškviesta greitoji medicininė pagalba ir asmuo būtų išvežtas į Infekcinių ligų centrą.
„Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos oficialios institucijos pripažįsta, kad tokiu atveju yra svarbiausia susirgusįjį gydyti, izoliuoti ir susekti visus, kurie turėjo su juo kontaktą“, – teigė ji.
Įrašą iš spaudos konferencijos žiūrėkite čia:
Pasak Vilniaus oro uosto direktoriaus D.Čiuplio, pratybos vyks ne tik Vilniaus, bet ir kituose Lietuvos oro uostuose.
„Taip, bus mokymai. Tikiuosi, bus įtraukti ir antžeminių tarnybų darbuotojai, kurie gali susidurti su tokia situacija. Bus mokymai, instruktažas, kaip elgtis, priklausomai nuo grėsmės lygio“, – sakė jis ir pridūrė, kad 2019 metų pabaigoje vykusios pratybos Ebolos viruso plėtrai sustabdyti prisidėjo ir prie šios padėties įvertinimo.
D.Čiuplio teigimu, Vilniaus oro uostas iš kitų Lietuvoje esančių išsiskiria tuo, kad atsiradus nenumatytiems atvejams, čia lėktuvas gali būti nuleidžiamas neplanuotai. Esą tą daryti galėtų ir oro linijos, skrendančios ne tik į arba iš Vilniaus.
Pasak D.Čiuplio, jeigu lėktuve būtų patvirtina ūmi infekcija, transporto priemonė turėtų būti dezinfekuojama.
Kaip jau buvo skelbta, savaitgalį dėl koronaviruso grėsmės Lietuvos oro uostuose budėję visuomenės sveikatos specialistai patikrino keturis iš Kinijos grįžusius asmenis. Jie visi buvo sveiki.
„Pavyko pabendrauti su keturiais asmenimis, kurie labai neseniai lankėsi Kinijoje. Visi jie buvo sveiki. Niekas nejuto jokių simptomų“, – sekmadienį BNS sakė R.Lingienė.
Jos duomenimis, pernai Lietuvos sieną kirto per 15 tūkst. žmonių, prieš tai pabuvojusių Kinijoje.
Koronaviruso atvejai be Kinijos yra užregistruoti Tailande, Taivane, Japonijoje, Singapūre, Pietų Korėjoje, Vietname, JAV, Australijoje, Malaizijoje, Nepale ir Kanadoje.
Pirmieji užkrato atvejai Europoje buvo užfiksuoti Prancūzijoje.
Skelbiama, kad nuo viruso plitimo pradžios Kinijoje aukų skaičius padaugėjo iki 56, užfiksuota daugiau nei 2 tūkstančiai užsikrėtimo atvejų. Vien per pastarąją parą nuo viruso mirė 15 žmonių, o užsikrėtusiųjų skaičius išaugo beveik 700.
Kas yra zoonotiniai virusai?
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro ir Medicinos fakulteto profesorės Aurelijos Žvirblienės, zoonotiniai virusai yra tokie virusai, kuriais žmonės gali užsikrėsti nuo gyvūnų. Kitaip sakant, šie virusai gali sukelti ligą tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Tuo jie skiriasi nuo virusų, kurie prisitaikę daugintis tik gyvūnų arba tik žmogaus organizme. Pavyzdžiui, afrikinio kiaulių maro virusas pavojingas kiaulėms ir šernams, bet nepavojingas žmonėms. O štai tymų virusas užkrečia tik žmones, jis nepavojingas gyvūnams.
Vienas iš geriausiai žinomų zoonotinių virusų yra pasiutligės virusas – visi žinome, kad pasiutlige sergantis gyvūnas gali žmogų užkrėsti šia mirtinai pavojinga infekcine liga. Kai kurie gripo virusai taip pat yra zoonotiniai – esame girdėję apie paukščių gripą, kiaulių gripą.
Taikant šiuolaikines technologijas, greitai pavyko iššifruoti pilną naujojo viruso genomą, o tai palengvino viruso diagnostiką ir stebėseną.
Ebola virusas, MERS virusas, SARS virusas – tai taip pat zoonotiniai virusai, sukeliantys sunkias ligas. Ebola virusas, perduotas žmonėms iš laukinių gyvūnų, sukelia hemoraginę karštinę, nuo kurios apie pusė susirgusiųjų miršta. Laimei, šis virusas gana retas, jo protrūkiai būna daugiausia Afrikoje ir juos pavyksta suvaldyti.
Greičiau limpa nei SARS, bet mažiau nei gripas
Beveik prieš porą dešimtmečių, 2002 m., pasaulis išgirdo apie naują zoonotinį virusą – koronavirusą, sukeliantį sunkų ūmų respiracinį sindromą, arba SARS. Šiuo virusu žmonės užsikrėtė greičiausiai nuo šikšnosparnių, infekcijos židinys buvo Kinijoje ir Honkonge, o vėliau virusas išplito daugelyje šalių – buvo užfiksuota daugiau nei 8000 SARS atvejų, mirė apie 800 žmonių.
Kalbant apie Kinijoje siaučiantį koronavirusą, taikant šiuolaikines technologijas, greitai pavyko iššifruoti pilną naujojo viruso genomą, o tai palengvino viruso diagnostiką ir stebėseną.
Buvo nustatyta, kad naujasis virusas panašus į SARS virusą – jų panašumas siekia apie 70 proc. Kol kas epidemiologai nedrįsta prognozuoti, kada galima tikėtis suvaldyti infekcijos protrūkį. Taip pat dar nėra aiškaus atsakymo, koks gyvūnas buvo šio zoonotinio viruso šaltinis.
Pagal tai, kokiu greičiu naujasis virusas plinta, sprendžiama, kad jis yra labiau „limpantis“ nei SARS virusas, tačiau vis dėlto tikimybė juo užsikrėsti nuo sergančiojo gerokai mažesnė nei gripo atveju. Atrodo, kad mirtingumas nuo šio viruso mažesnis nei nuo SARS ar MERS virusų.