Anot A.Labašausko, Lukiškių aikštėje stovi viena iš „Laisvos kalvos“ sudėtinių dalių: „Laisvės miškas, kuris simbolizuoja tą erdvę, kur vyko pasipriešinimo kovos. Simbolinis miškas atsiranda kalvos šlaite kaip nuoroda į pogrindį – erdvę, kur visuomet, tikriausiai, tos kovos ir vyko.“
Transliacija iš aikštės:
Monumento maketas, kaip teigė autorius, pastatytas „atminties erdvėje, kur yra buvę KGB rūmai, kur laisvės kovotojai buvo kankinami ir kalinami“.
„Laisvės miško siena simboliškai priešpastatoma buvusiam paminklui, tokiu būdu tarsi supriešinant praeitį ir praeities įvykius. Tai yra simbolinė laisvės kovų erdvė, o ten – simbolinė priespaudos erdvė“, – ranka buvusių KGB rūmų kryptimi mostelėjo A.Labašauskas.
Viską gamino savo rankomis
Šiuo metu aikštėje stovi dvi būsimo memorialo plokštės – 3 metrų aukščio ir 4 metrų pločio. Tokių plokščių statant visą „Laisvės kalvą“, anot autoriaus, reikėtų 30. Plokštes planuojama truputį įleisti į grindinį. Dabar to nepadaryta, nes „aikštės negalima ardyti“, teigė A.Labašauskas.
Maketą jis nurodė gaminęs pats, savo rankomis. Jei būtų nuspręsta galiausiai pagaminti ir visą memorialą, A.Labašauskas tai tikino darysiantis su pagalba. Gaminimo procesas nėra toks trumpas.
„Buvo daug vizitų į mišką, buvo daug aplankyta vietų. Rinkausi ir medžiagas, dariau medžių atliejas, gyvus medžius į studiją vežėmės.
Paskui buvo pagamintos didelės dėžės, į jas suplūktas molis, statomi medžių kamienai, iš molio rankomis formuojamas reljefas, braižomi slapyvardžiai.
Tada – virinamos armatūros, visi inžineriniai dalykai skaičiuojami. Pilamas betonas, tada traukiamas betonas. Tada molis iškrapštomas su kastuvais, plaunama aukšto slėgio plovykla, virinamas metalas, kad monumentas stovėtų. Va toks procesas“, – be sustojimo pasakojo skulptorius.
Toliau – laukimas
Dabar Lukiškių aikštėje pastatyti du monumento segmentai buvo gaminami žiemą, patalpoje be šildymo.
Didesnio mastelio darbą, anot autoriaus, būtų suvaldyti lengviau. Visą „Laisvės kalvą“ esą pavyktų pagaminti per pusantrų metų. Tam Kultūros ministerija yra numačiusi pusę milijono eurų.
Memorialo maketas Lukiškių aikštėje stovės dvi savaites. O kas vyks toliau?
„Toliau niekas nevyks kol kas, kol nebus teismo sprendimo.
Manau, kad tai yra kūrybinių dirbtuvių baigiamasis etapas, kuomet pristatomas galutinis realus pavyzdys, kaip jau tas šlaitas atrodys. Konkurso metu dar buvo sunku įsivaizduoti, kaip ta realiai medžiaga atrodys, kaip tas betonas – kokio jis stiprumo bus ir panašiai. Dabar yra realus fragmentas pagamintas, lengviau įsivaizduoti, kaip atrodys likusi memorialo dalis“, – kalbėjo A.Labašauskas.
Skulptorius neslėpė jaučiantis, kad dalis visuomenės jo darbui priešinasi, bet teigė besistengiantis į tai nekreipti dėmesio ir atsiriboti. Jis sakė nepraradęs vilties dėl to, ar monumentas, ne tik maketas, apskritai bus pastatytas.
Ne nuo manęs daug kas priklauso, bet aš išlieku optimistas ir tikiu geresniu rytojumi.
„Tikėjimas yra. Aš visą laiką tikėjau. Ne nuo manęs daug kas priklauso, bet aš išlieku optimistas ir tikiu geresniu rytojumi“, – tikino kūrėjas.
„Reikėtų kurti, o ne griauti“
„Šiuo metu noriu pailsėti nuo temos, gal nenoriu plėstis, kas atsakingas, kas neatsakingas. Man atrodo, žmonės, kurie organizavo šį procesą, prisidėjo, puikiai žino savo atsakomybes“, – pažymėjo A.Labašauskas.
Klausiamas, ar nesibaimina vandalizmo aktų, autorius atsakė, kad ne. „Nesibaiminu. Jeigu tokių būtų... – kiekvienas yra laisvas elgtis taip, kaip nori su savo laisve. Jeigu nori elgtis destruktyviai, turi tą teisę, tikriausiai. Ar mes tam pritariam? Aš nežinau. Manau, nederėtų taip elgtis. Nereikėtų niokoti. Reikėtų kurti, o ne griauti“, – komentavo menininkas.
Miesto meras R.Šimašius tvirtino, kad darbas specialiai nebus saugomas nuo vandalizmo aktų.
Jis reiškė džiugesį, kad Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro prieš porą metų skelbtą konkursą „be jokių stogų“ laimėjo jaunas autorius. Savivaldybė, anot jo, turi siekti realizuoti skulptoriaus idėją, kuriai palaikymą išreiškė tauta.
Siūlė aikštėje leisti iš viso nieko nestatyti
Sostinės meras monumento maketą įvertino teigiamai – esą erdvės neužstoja, „yra dalykų, kurie atrodo labai gražiai“, o medienos motyvas primena tvirtybę.
„Man tai jis aikštės tikrai nesudarko [...]. Bet be abejo ekspertų nuomonės dar reikės paklausti. Galiausiai – tų pačių, kurie balsavo“, – teigė R.Šimašius ir taip pat pažymėjo lauksiantis vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio nuomonės. Esą jo ir epskertų pozicija bus svarbi sprendžiant, ar aikštėje gali iškilti visas memorialas.
Meras, nors ir reiškė palaikymą „Laisvės kalvai“, tikino anksčiau siūlęs aikštėje iš viso nestatyti jokio monumento.
„Prieš atsakant į klausimą, ar aikštė tuščia geresnė, ar su tokiu memorialu, prisimenu prieš dvejus metus vyko konkursas, balsavimas, aš Vyriausybę bandžiau visaip įtikinti, kad ne tik penki projektai turi būti išstatyti balsavimui, bet turi būti ir šeštas variantas, kai balsuoji prieš visus arba nė vienas netinka – status quo irgi yra variantas“, – kalbėjo R.Šimašius ir pridūrė, kad jo siūlymas buvo atmestas.
Po dviejų savaičių ekspozicijos Lukiškių aikštėje plokštės, anot miesto vadovo, bus „kankinamos“: „Reikia užpilti vandens, pažiūrėti, kaip atlaiko šaltį, ar nenubyrės betonas. Yra galybė techninių įvairių klausimų, kuriuos reikia išspręsti.“
Paveldosaugininkai anksčiau dėl A.Labašausko projekto reiškė abejonę – esą skulptūra gali pažeisti aikštės vertingąją savybę – lygų paviršių. Tiek autorius, tiek meras tokią abejonę vertino skeptiškai.
„Vyksta labai keista diskusija, ar čia yra reljefo keitimas ar statinys. Konkursas kaip ir buvo statiniui ir buvo padarytas statinys. Kai dedami argumentai ant stalo, kurie reiškia, kad kiekviena turinio forma atsiradusi mieste pakeičia reljefą, reiškia, kad bet koks išdygęs medelis ar atsiradęs statinys pakeičia reljefą, kas suprantam, kad yra absurdas“, – dėstė meras ir reiškė viltį, kad teismas šiuo argumentu nesivadovaus.
Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą A.Labašausko projektas laimėjo 2017 metų rudenį, tačiau antrąją vietą laimėjusio projekto – Vyčio memorialo – autoriai dėl atrankos rezultatų kreipėsi į teismą. Teisminis procesas dar nesibaigė.
Sugužėjo ir „vytininkų“
Vyčio skulptūros šalininkai į teismą kreipėsi ir siekdami užkirsti kelią eksponuoti memorialo bandinį, tačiau teismas prašymą atmetė. Nepaisant to, neparlamentinės partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis Stanislovas Buškevičius pranešė planuojantis protesto akciją.
„Renkamės Lukiškių aikštėje antradienį 12.00 val, iškilmingai padedame vainiką, uždegame žvakes, sugiedame himną ir atsistojame garbės sargyboje iki 13.00.
Paskelbiame, kad akcija organizuojama su šūkiu „Mes be Vyčio nenurimsim“. Ji tęsis 2 savaites, kol L.a. stovės A.Labašausko bunkeris“, – socialiniame tinkle savaitgalį parašė politikas.
Antradienio popietę Lukiškių aikštėje susirinko apie keliasdešimt Vyčio projekto šalininkų.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis tvirtino, kad miesto valdžiai siūlomas kompromisas – pastatyti ir A.Labašausko skulptūrą, tačiau kitoje aikštės vietoje, tuo metu centrinėje jos dalyje įrengti Vyčio memorialą – jį siūloma atrinkti galbūt surengus dar vieną valstybinį konkursą.
„Jis gali būti antrame plane pilnai. Galima patenkinti A.Labašausko ambicijas toliau, kur yra takelis, jei autoriai aikštės sutiktų. Ir viskas tada būtų taikiai. Mes autorius pasistengtumėme įkalbėti, jei leistų pabaigti pradėtą memorialą su Vyčiu“, – BNS tvirtino jis.
Protesto akcijos dalyviai turėjo progą pasikalbėti ir su pačiu A.Labašausku. Pokalbis – įraše žemiau:
Maketas aikštėje stovės dvi savaites
Dvi savaites Lukiškių aikštėje stovėsiančių „Laisvės kalvos“ monumento segmentų bendras dydis – 3x4 metrų.
„Plokštės vaizduos simbolinę pasipriešinimo erdvę – mišką ir medžių kamienų elementus, ant kurių bus reversu išlieti kovotojų slapyvardžiai.
Maketas stovės toje vietoje, kuri ir numatyta „Laisvės kalvai“, jį pratęs memorialo ribas žyminčios virvės, leisiančios vilniečiams įsivaizduoti statinio dydį“, – idėją pranešime žiniasklaidai anksčiau pristatė Vilniaus savivaldybė.
Savivaldybė kurį laiką delsė aikštėje pastatyti monumentą – svarstė, ar reikės ir ar verta dėl to ardyti aikštės dangą.
Diskusijos dėl reprezentacinės valstybės Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.
