R.Masiulis teigė sulaukęs pasiūlymų ir iš politinių partijų, ir iš verslo. Kol kas sakė nenusprendęs, kurį kelią rinksis. Dabar – atostogaus.
„Ką aš darysiu, man reikia gerai pagalvoti. Dabar norėčiau porą savaičių paatostogauti ir tada vertinti visus pasiūlymus – tiek politinius, tiek verslo pasiūlymus“, – komentavo ministras ir pridūrė, kad darbas valstybei jam teikia džiaugsmą.
Į susisiekimo sektorių negrįžtų
Tiesa, R.Masiulis suabejojo, ar norėtų ir toliau darbuotis susisiekimo sektoriuje: „Sektorių galima būtų kitą pasižiūrėti. Šitam, aš jaučiuosi, kad didžioji dalis darbų padaryti.“
Vienas svarbiausių, kaip pats paminėjo, darbų – veikianti antikorupcinė sistema.
„Pati sistema valosi. Paskutinį atvejį turėjome Lietuvos pašte, kur aš tik iš spaudos sužinojau, kad rastas dar vienas korupcinis dalykas, atiduota teisėsaugai. Man dėl to yra labai malonu, kad jau nereikia į tai kištis“, – dėstė R.Masiulis.
Didelis skaičius auditų, „Lietuvos geležinkelių“ – „valstybės valstybėje“ griūtis – kiti ministro įvardyti pasiekimai.
„Turime dividendus mokančią įmonę. Taip, deja, teko nemažai žmonių atleisti. Kas gal gerai, kad iš viduriniosios grandies. Apie 2 tūkst. žmonių buvo atleisti iš geležinkelių“, – pasakojo R.Masiulis.
Anot jo, dauguma atleistųjų buvo susiję giminystės ryšiais.
„Išvalė lizdą“
„Įmonė to (atleidimų – 15min) net nepajuto, bet aišku, nomenklatūra man už tai niekada neatleis. Už tą lizdo išvalymą niekada neatleis“, – su šypsena teigė ministras.
Per savo darbo metus R.Masiulis nurodė atleidęs apie 30 aukščiausio lygio valstybės įmonių vadovų. Naujos vadovų komandos, jo matymu, dirba nepriklausomai. Prie to esą prisideda ir tai, kad politikai buvo atitraukti nuo įmonių.
Ministras sau prisiėmė laurų už santykių su Lenkija atšilimą – esą jie pagerėjo išsprendus išardyto Mažeikių–Rengės geležinkelio ruožo problemą.
„Atėjo taika. Tai duoda rezultatus ir visai kitose srityse“, – teigė R.Masiulis, o Lenkijos transporto ministrą įvardijo savo draugu.
Nepotizmas, susisiekimo sektoriuje, anot politiko, visgi niekur nedingo.
„Kaip Augėjo arklidės“, – sakė R.Masiulis. Jam pradėjus eiti pareigas, ministerija iš Specialiųjų tyrimų tarnybos esą paprašė pateikti pavaldžių įmonių nepotizmo žemėlapį. „Matome, kad [nepotizmas] svyruoja. Kai kuriose įmonėse buvo įmonių, kur iki 40 proc. yra susijusių žmonių“, – nurodė R.Masiulis ir pridūrė, kad norma – 14–15 proc.
Netikiu, kad nebuvo žinoma, kad kelių kokybė tokia bloga, kokią mes pamatėm.
Apie kelius: planai visi vykdomi
Kalbėdamas apie kelių kokybę, ministras leido suprasti, kad pradėjęs eiti pareigas ją rado nekokią: „Pakeisti, pirmiausia, standartai, kad legaliai negalima būtų ploninti – tai viena. Antra, kad ir tikrinimas būtų žymiai griežtesnis negu buvo iki šiol. Mes matome, kad to tikrinimo nebuvo. Netikiu, kad nebuvo žinoma, kad kelių kokybė tokia bloga, kokią mes pamatėm.“
Ministras nesutiko, kad su žvyrkelių asfaltavimu „ne viskas tvarkoje“.
„Planai yra visi vykdomi. Šiai dienai, jeigu aš gerai pamenu, 827 km išasfaltuoti iš plano 1654 km. Taip kad apie 50 proc. plano yra padaryta. Ir dar turime du metus, praktiškai, darbo. Neabejoju, kad bus padaryta“, – aiškino R.Masiulis.
Planai, kaip teigė ministras, vykdyti darant „rimtas reformas“ Lietuvos automobilių kelių direkcijoje: „Įsivaizduokite, kai Kelių direkcija turi keisti didžiąją dalį savo personalo, nes dalis arba nesugebėjo atlikti savo funkcijų, arba daugiau tarnavo kelių sektoriui, o ne valstybei. Keičiant juos naujais, sugebėti vykdyti programą ir tuos darbus, tai tikrai didelis, mano nuomone, pasiekimas.“
Politikus, R.Masiulio įsitikinimu, siutina, kad „pasibaigė užsakymai“ – esą į politikų norus, kai šie paprašo išasfaltuoti žvyrkelį apygardoje, kurioje buvo išrinkti, neatsižvelgiama, o žvyrkeliai asfaltuojami pagal objektyvius kriterijus.
Praėjo laikai, kai buvo tik projektuojama be reikalo, tam, kad atstotų politikai.
„Praėjo laikai, kai buvo tik projektuojama be reikalo, tam, kad atstotų politikai. Kelių direkcijoje mes turim keliasdešimt milijonų priprojektuotų kelių, kurie niekada nebus padaryti“, – teigė ministras.
Už vėlavimą atsakomybė – rangovams
Į spaudos konferenciją jis pasikvietė ir Automobilių kelių direkcijos vadovą Vitalijų Andrejevą. Šis neslėpė, kad žvyrkelių asfaltavimas vėluoja, bet atsakomybę dėl to priskyrė rangovams.
„Susiduriam su problemom, kad ne visi rangovai laiku atlieka darbus. Žvyrkelių asfaltavimo programoje mes turėjome atvejų, kai vidutiniškai buvo ir 5, ir 6 mėnesiai vėlavimo. Turime atvejų, kai po 11 mėnesių rangovai vėluoja. Tai 2018 metais rangovams buvo priskaičiuoti 2,8 mln. eurų delspinigių“, – išdėstė V.Andrejevas.
R.Masiulį atnaujintoje Vyriausybėje turėtų pakeisti Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Dėl to neeilinės sesijos metu spręs Seimas.
Su J.Narkevičiumi dar vis pareigas einantis R.Masiulis sakė kalbėjęs telefonu ir žadėjo, kad artimiausiu metu bus ir susitikimas. Ministras reiškė viltį, kad J.Narkevičiui pavyks įtikinti Seimą, kad šis palaimintų E-tollingo programos įgyvendinimą Lietuvoje.
„Projektas jau seniai atiduotas į Seimą ir yra sustabdytas. Kaip aš esu informuotas, vien dėl to, kad Susisiekimo ministerijai R.Masiulis vadovauja, – kalbėjo Ministrų kabineto narys. – Tai vienas iš tų darbų, ką turėjo prezidentas omeny sakydamas, kad Seime nėra palaikymo.“
Neskaidri veikla Klaipėdos uoste
Naujajam ministrui, R.Masiulio teigimu, teks patvirtinti valstybės kelių bei Lietuvos geležinkelių strategijas, užtikrinti, kad geležinkelių transporte nekiltų problemų dėl nacionalinio saugumo, surasti naują Klaipėdos uosto vadovą.
„Rekomenduosiu p. J.Narkevičiui pirmomis savaitėmis, galbūt net pirmomis dienomis rugsėjo skelbti konkursą, nes įmonė be vadovo gyventi negali“, – teigė jis.
R.Masiulis teigė, kad buvo baigtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto auditas, tačiau visi faktai esą dar nėra sutikrinti: „Naujasis ministras turės įvertinti jo rezultatus ir naujam vadovui duoti tuos dalykus ištaisyti.“
Kelis iš tų „dalykų“ ministras paminėjo.
„Yra konkursų, kur konkursus laimėjo bendrovė susijusi su ponu A.Vaitkumi politikoje. To konkurso sąlygos buvo keičiamos eigoje. Iš pradžių jis buvo sustambintas, po to jis buvo sumažintas“, – nurodė R.Masiulis.
Jo žiniomis, uoste taip pat buvo aukšto rango vadovų, kurie čia vykdė komercinę veiklą.
Keli aukšti vadovai uoste vykdė savo komercinę veiklą.
„Keli aukšti vadovai uoste vykdė savo komercinę veiklą – uosto vadovai, ne pats vadovas, bet sekančio lygio vadovai – pelnėsi iš tos komercinės veiklos. Ji buvo būtent pačiam uoste. Vėliau tą veiklą perdavė savo artimiems giminaičiams. Kiek žinau, buvęs vadovas buvo apie tai informuotas, tie žmonės kol kas iki šiol dirba“, – pranešė R.Masiulis.
Prašys apginti auditorius
Vadovų pavardžių ministras neįvardijo. O klausiamas, kodėl jie neatleisti, atsakė, kad čia klausimas buvusiam uosto vadovui, tai yra, Arvydui Vaitkui.
Atsižvelgiant į audito rezultatus, ministro teigimu, reikės pokyčių uosto mokesčių srityje – esą reikia įvertinti, kokie žemės įkainiai yra aplinkiniuose uostuose.
R.Masiulis sakė naujojo ministro taip pat prašysiantis apginti auditorius, tikrinusius Švietimo ministerijai pavaldžių įstaigų viešuosius pirkimus.
„Kai tik nuvilnijo gandas, kad manęs čia nelieka, sistema atsigavo, džiūgauja, ir šiek tiek pereina į kontrpuolimą. Švietimo sektoriaus įmonės susivienijo ir dabar prašo atskleisti auditorių tapatybes. Koks tikslas sužinoti auditorių tapatybes? Greičiausiai yra kerštas“, – svarstė R.Masiulis.
Politikas pridūrė, kad „džiūgaujimai ir iš Klaipėdos ateina“.
Kerštas, kad atnaujintoje Vyriausybėje jo nebeliks, anot ministro, „valstiečių“ lyderiui R.Karbauskiui pavyko.
„Pavyko kerštas ponui R.Karbauskiui. Pavyko. Ką darysi“, – šyptelėjo R.Masiulis.
„Negalima nieko daryti tyliai“
Spaudos konferencijos pradžioje jis dėkojo žurnalistams ir sakė esąs įsitikinęs, kad žiniasklaida, pranešdama apie negeroves, prižiūrėdama atlieka svarbią rolę.
„Supratau, kad negalima nieko tyliai daryti. Jeigu matai, kas yra blogai, reikia sakyti. Kartais skauda. Kai jau tampa vieša, negali grįžti atgal, turi jau tą problemą spręsti. Bet to principo laikiausi ir tikiu, kad tai padėjo išskaidrinti sektorių, kuriame dirbau paskutiniu metu“, – vylėsi R.Masiulis ir sakė, kad „išeina ramia sąžine“.
Plačiau – transliacija iš Susisiekimo ministerijos:
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau R.Masiuliui rodė prielankumą – kėlė klausimą, „kodėl ministras, kuris dirba gerai, negali toliau būti ministru“ ir tikino neišgirdęs įtikinamo valdančiųjų atsakymo.
Tvirtindamas Ministrų kabineto sudėtį be R.Masiulio, G.Nausėda pareiškė, kad Seime susisiekimo ministras neturėjo pakankamo palaikymo. Tiesa, jis nesuabejojo R.Masiulio politine ateitimi.
„Nenustebčiau, jei atsirastų naujas politinis judėjimas, kurio lyderis būtų ponas R.Masiulis. Bet savaime suprantama, kad tai yra mano požiūris iš šono. Pats R.Masiulis turi apsispręsti dėl to, kokios ateities jis siekia“, – kalbėjo prezidentas.
TAIP PAT SKAITYKITE: R.Masiulis: galimybės likti Vyriausybėje nėra didelės
R.Karbauskis peikė dėl kelių
Kad Seime R.Masiulis palaikymo stokojo sutiko ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Trečiadienį Žinių radijui jis teigė, kad šis ministras atsiskaityti už darbus parlamentarams buvo kviečiamas dažniausiai, o ir jo valdymo sferoje esą buvo daugiausiai problemų.
„Lietuvos kelių būklė, jeigu šnekėti apie kelius, kurie yra automagistralėse, yra tragiška“, – nurodė politikas.
Kaip pavyzdžius jis taip pat įvardijo neįvykdytus žvyrkelių asfaltavimo planus, sprendimą jungti valstybes įmones, nepotizmą sistemoje.
„Visada šnekama apie neskaidrumą, kad skaidriau viskas bus, bet žmogus ne skaidrumu važiuoja, žmogus važiuoja žvyrkeliu ir tas žvyrkelis kartais nepravažiuojamas“, – aiškino R.Karbauskis.
Keistu jis anksčiau vadino R.Masiulio sprendimą iš pareigų atleisti Klaipėdos uosto vadovą Arvydą Vaitkų – kilo abejonių, ar direkcijos vadovo poste likęs A.Vaitkus būtų nešališkas įmonių, kurių paramos sulaukė rinkimuose, atžvilgiu.
A.Vaitkus rinkimuose dalyvavo su „valstiečių“ sąrašu.