„Lieka galioti tas įstatymas, kuris buvo prieš priėmimą“, – po balsavimo konstatavo posėdžiui pirmininkavusi „valstietė“ Rima Baškienė.
Tai reiškia, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose lieka 5 proc. kartelė partijoms ir 7 proc. – koalicijoms.
Antradienio rytą Seimui nusprendus, kad G.Nausėdos vetuotas ir parlamentui grąžintas Seimo rinkimų įstatymas turi būti svarstomas iš naujo, per plenarinių posėdžių pertrauką posėdžiavęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Seimui siūlė įstatymo projektui pritarti be pakeitimų atmetant prezidento veto.
Tačiau per lemtingą balsavimą už tai, kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, pasisakė 70 Seimo narių, nors reikėjo mažiausiai 71 balso. Prieš balsavo 51 parlamentaras, susilaikė 2 Seimo nariai.
V.Poderys „valstiečių“ lyderio keršto nebijo
Nors R.Karbauskis neslėpė medžiojantis kiekvieną balsą, o savo frakcijai pasakęs, kad balsavimas – privalomas, „valstiečių“ frakcijos nariai Virgilijus Poderys ir Darius Kaminskas balsavime nedalyvavo.
15min susisiekus su V.Poderiu, jis teigė balsavime nedalyvavęs, nes nusvėrė argumentai, kad kartelių nereikia keisti.
V.Poderys 15min sakė prieš balsavimą pats R.Karbauskį įspėjęs, kaip ketina pasielgti. Paklaustas, kaip į tai reagavo „valstiečių“ lyderis, jis sakė, jog reakcija buvo dalykiška.
Paklaustas, ar nesibaimina R.Karbauskio keršto, „valstiečių“ frakcijos narys patikino nebijantis.
„Net jeigu ir būtų, tai koks jis būtų?“, – klausė jis.
Išgirdęs pasvarstymą, kad jis galėtų būti paprašytas išeiti iš frakcijos, V.Poderys atšovė: „Tai ir išeisiu“.
Parlamente pastaruoju metu kalbama, kad V.Poderys galbūt yra apsisprendęs palikti „valstiečius“. Apie tai antradienį paklaustas parlamentaras išliko paslaptingas – esą šiandien dar apie tai klausti nereikia, tačiau kaip bus, gyvenimas parodys.
15min susisiekė ir su D.Kaminsku, jis paaiškino šiuo metu turintis nedarbingumą.
Balsavime nedalyvavo ir du „socialdarbiečiai“
Balsavime nedalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ankstesniame balsavime dėl šio įstatymo priešingai nei kiti „valstiečiai“ balsavęs Stasys Tumėnas greičiausiai buvo paprotintas ir lemtingame balsavime savo balsą atidavė už tai, kad veto būtų atmestas.
Antradienio rytą naudingai „valstiečiams“ šiuo klausimu nubalsavęs ir vėliau pareiškęs, kad suklydo, socialdemokratas Bronius Bradauksas balsavime dėl veto registravosi, tačiau nedalyvavo.
Jame nedalyvavo ir valdantiesiems priklausančių „socialdarbiečių“ atstovai Artūras Skardžius bei Petras Čimbaras, nors jų partijai žemesnio slenksčio į Seimą klausimas yra itin aktualus.
Kaip į balsavimo rezultatus reagavo R.Karbauskis, skaitykite čia.
Ragino neleisti savęs stumdyti
Diskutuojant dėl šio projekto konservatorius Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad viena pagrindinių taisyklių – nespręsti su savimi susijusių klausimų. Politikas sakė, kad suprastų, jei mažinti kartelę būtų siūloma ne rudenį planuojamuose rinkimuose, o vėliau.
„Neleiskite, kad kažkas tampytų virvutes, pilkieji kardinolai dabar sėdi kampuose (...) Neleiskite savęs stumdyti“, – į parlamentarus kreipėsi L.Kasčiūnas.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys atkreipė dėmesį, jog netiesa, kad tie, kurie kalba apie 5 proc. patekimo į Seimą slenksčio išsaugojimą, neturi savo intereso.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Zbignevas Jedinskis teigė, kad visi kalba apie tai, kam naudingas kartelių sumažinimas, tuo metu niekas nekalba apie tai, kodėl konservatoriai priešinasi slenksčio mažinimui.
„Jūs irgi turite labai labai konkretų interesą, kad neinvestuojat nei lėšų, nei laiką į agitaciją, jūs gaunate nemokamai apie 30 proc. papildomų rinkėjų balsų. Kviečiu palaikyti įstatymą, jis yra demokratiškas įstatymas – penktadalis mūsų rinkėjų neturi atstovų“, – už veto atmetimą agitavo Z.Jedinskis.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, kad Seimo rinkimai jau čia pat, tad keisti taisyklių nevalia.
„Baksnodami į valstybes, kuriose 3 proc. pamirštama, kad ten – proporcinė rinkimų sistema, tose valstybėse parlamentarai renkami tik per sąrašus“, – kalbėjo jis.
Todėl, anot jo, jeigu norima keisti rinkimų taisykles, juos galima keisti 2024 metams – tada būtų sąžininga, nes neatrodytų, kad taisyklės nusistatomos sau.
Naglis Puteikis Seimo salėje aiškino, kad nemaža dalis jo kolegų parlamentarų esą sulaukė skambučių iš prezidentūros.
„Nuo kada prezidentūra užsiima tokia praktika?“ – klausė jis.
Konservatorius Jurgis Razma ragino paskelbti, kurie Seimo nariai sulaukė skambučių iš kurių prezidentūros darbuotojų, bet N.Puteikis to nepadarė.
Valdančiųjų persvara laikėsi ant B.Bradausko klaidos
Antradienio rytą Seimui pirmiausiai reikėjo apsispręsti, ar G.Nausėdos vetuotą įstatymą laikyti nepriimtu, ar svarstyti iš naujo.
Už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, antradienio rytą balsavo 71 parlamentaras.
Kad karteles sumažinęs teisės aktas būtų laikomas nepriimtu, kaip siūlė prezidentas, balsavo 57 Seimo nariai.
Po balsavimo socialdemokratas Bronius Bradauskas teigė suklydęs ir prašė į protokolą įrašyti, kad iš tikrųjų jis balsuoja už tai, kad įstatymą laikyti nepriimtu.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius balsavimo metu buvo Seimo salėje, tačiau jis šiuo klausimu nebalsavo.
„Valstiečių“ frakcijos narė Laimutė Matkevičienė registravosi balsavimui, tačiau šiuo klausimu savo nuomonės neišsakė.
„Valstietis“ Stasys Tumėnas balsavo priešingai nei dauguma kitų jo frakcijos kolegų – palaikė prezidento veto.
„Valstiečių“ frakcijos narys Virgilijus Poderys net nesiregistravo balsavimui, tačiau 15min žurnalistė jį antradienį matė Seime.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kaip ir žadėjo, balsavo už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo.
Antradienį socialdemokratai pareiškė, kad jei prezidento veto bus atmestas, jie inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad šis pasakytų, ar rinkimų rezultatus nustatančias taisykles Seimas gali keisti likus mažiau negu metams iki Seimo rinkimų.
Opozicinės konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis reiškė viltį, kad prezidento veto nepavyks atmesti.
„71 balsas rodo, kad balsavimas, kuris vyks po pietų, jis bus labai artimas. Tiesą sakant, net ne 71, jeigu ponas B.Bradauskas išties suklydo, kaip jis sako. Jie turės 70 balsų. Jiems išlaikius tą patį balsų skaičių, veto bus priimtas ir įstatymas bus toks pats, koks buvo anksčiau. Tai reiškia, liks 5 proc.“, – pasibaigus pirmajai balsavimo procedūrai, Seime žurnalistams komentavo politikas.
G.Landsbergis spėjo, kad jei balsavimas būtų slaptas, daugiau nei 10 „valstiečių“ neatsižvelgtų į frakcijos ir koalicijos tarybos poziciją bei balsuotų už tai, kad prezidento veto nebūtų atmestas.
„Mūsų žiniomis, labai didelis spaudimas taikomas valstiečių frakcijos nariams balsuoti ir nepalaikyti prezidento veto, kitaip tariant, grįžti prie 3 proc. kartelės. Slaptas balsavimas tuos žmones apsaugotų, jie galėtų balsuoti pagal savo sąžinę“, – kodėl konservatoriai siūlė balsuoti slaptai, paaiškino jis.
Ministras paprašė nukelti susitikimą su prezidentu
Kad spaudimas iš tiesų nemažas, rodo ir aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos elgesys.
BNS pranešė, kad ministras, 14 valandą turėjęs vykti į susitikimą su prezidentu G.Nausėda, paskambino prezidento patarėjui prašydamas perkelti susitikimą dėl svarbaus balsavimo.
„Ministras atsiprašo ir susitiks su prezidentu kitu abipusiai priimtinu laiku“, – BNS sakė ministro atstovas spaudai Justas Jaskonis.
Vėliau jis patikslino, kad ministras pas prezidentą aptarti pastarojo meto ekologinių problemų atvyks prieš 15 valandą.
P.Mačiulis: Seimas susiskaldys į smulkias frakcijas
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis Seime antradienį teigė, kad sumažintos kartelės kalba apie kiekybinį rinkėjų atstovavimą, bet ne kokybinį. Mažinant slenksčius, anot jo, Seimas susiskaldys į smulkias frakcijas ir taip nebus užtikrintas parlamento veiklos stabilumas.
P.Mačiulio teigimu, visuose rinkimuose kartelės yra skirtingos, tuo metu Seimo – pačios mažiausios.
Anot P.Mačiulio, prezidentui neatrodytų blogas siūlymas slenksčius mažinti mažiau – iki 4 ir 6 procentų.
„Jei žaidimo taisyklės būtų nustatomos kitai kadencijai, prezidentas tokio siūlymo greičiausiai nevetuotų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Konservatoriai siūlė balsuoti slaptai
Konservatorius Jurgis Razma teigė pasisakantis prieš rinkimų slenksčio mažinimą.
„Dabartinė situacija Seime yra gera iliustracija, jei eisime barjero žeminimo keliu. Šiandien nedidelė G.Kirkilo ir J.Bernatonio frakcija turi galimybę šantažuoti valdančiąją koaliciją, pademonstruoti neregėtą lankomumą, kad išspręstume rinkimų klausimą“, – kalbėjo konservatorius.
Anot jo, sumažinus slenksčius, Seime visada gali atsirasti maža frakcija, kuri diktuotų valdantiesiems.
„Frakcijos vardu mes siūlome slaptą balsavimą“, – sakė jis. Tačiau posėdžiui pirmininkavęs Viktoras Pranckietis teigė, kad Seimo statutas to nenumato.
Kitas konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad ir dabar kartelė minimali, jis kalbėjo, kad norint patekti į Seimą, nereikia net aukštojo išsilavinimo, pakanka, kad žmogui sukako 26 metai.
Konservatorius Kęstutis Masiulis dar pridūrė, kad kartelė minimali, „pakanka būti Greta“, kuriai ir automobilis bus nupirktas.
„Valstybės interesas turėti stabilią valdžią (...) Kuri nebūtų šantažuojama marginalių partijų. Barjero mažinti tikrai negalima“, – pridūrė jis.
Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas sakė, kad radikalusis populizmas laukia už durų, kada bus sumažinta kartelė.
Tikisi, kad užteks balsų atmesti veto
„Balsuos koalicija, kad veto būtų atmestas“, – antradienį Seime sakė „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis.
„Pasirodo, kad 2007 ir 2010 m. Europos Taryba priėmė rezoliuciją, kurioje rekomendavo visoms šalims, kurios laiko save demokratinėmis, turėti 3 procentų kartelę. To mes nežinojome, kai balsavome Seime. Dabar mes tai jau žinome“, – kodėl reikia atmesti veto, praėjusią savaitę „Žinių radijui“ sakė R.Karbauskis.
Į šį argumentą sureagavo politologas Tomas Janeliūnas, sakydamas, kad R.Karbauskis ir vėl politologus moko politologijos.
Anot jo, R.Karbauskis ir kiti valstiečiai cituoja tik dalį Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2007 m. rezoliucijos „Dėl žmogaus teisių ir demokratijos Europoje“ rekomendacijų.
Anot jo, toje pačioje rezoliucijos pastraipoje yra nurodoma: „Išsivysčiusiose demokratijose reikia rasti pusiausvyrą tarp teisingo visuomenės požiūrių atstovavimo ir parlamento bei vyriausybės efektyvumo“.
„Būtent apie ką bemaž visi politologai ir kalba: negalima taisyti vienos sistemos dalies, jei ji sugriautų balansą tarp atstovavimo principo užtikrinimo ir efektyvumo“, – feisbuke rašė jis.
Seimo rinkimų įstatymo pataisas G.Nausėda vetavo pernai gruodį.
G.Nausėdos manymu, „žemesnių rinkimų slenksčių nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje atvestų prie didesnės Seimo fragmentacijos, apsunkintų valdančiosios koalicijos formavimą ir trikdytų sklandų Seimo bei Vyriausybės darbą“.
„Kaip nurodo ekspertai, didesnio partijų skaičiaus Seime nereikėtų sieti su didesne teisėkūros kokybe ar geresniu demokratiniu atstovavimu“, – rašoma pranešime.
