„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad Vytį ant traukinių užklijavo bendradarbiaudami su B.Vanagu bei viešųjų ryšių agentūra. Šiuo metu raiteliai su kalaviju yra ant 50 keleivinių traukinių ir 50 lokomotyvų. Tai 15min pranešė „Lietuvos geležinkelių“ projektų vadovė Novilė Aleksejevaitė. Lapkritį į bendrovę kreipėsi pats G.Karosas, su juo dabar tariamasi dėl tolesnių bendradarbiavimo galimybių.
Lenktynininkas B.Vanagas taip pat neatskleidė, kokiomis sąlygomis naudoja stilizuotą Vytį, tačiau teigia, kad tai puiki galimybė parodyti G.Karoso darbus.
Prieš kelerius metus, kai G.Karosas dar nebuvo žinomas kaip stilizuoto Vyčio autorius, 15min rašė, kad tatuiruočių meistras Donatas Remeika siekė užpatentuotį šį Vytį kaip savo kūrinį. Tačiau Valstybinio patentų biuro ryšių su visuomene specialistė Asta Šalnienė patvirtino, kad to nepavyko padaryti.
„Valstybinis patentų biuras atlikdamas ekspertizę nustatė, kad ženkle yra naudojami oficialūs Lietuvos valstybės simboliai. Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas, jeigu jis yra sudarytas iš Lietuvos Respublikos oficialiojo ar tradicinio (trumpojo) valstybės pavadinimo, herbo, vėliavos ar kitų valstybės heraldikos objektų ar juos mėgdžiojantis, taip pat garantinių ir prabos ženklų, antspaudų, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklų, jeigu nėra Teisingumo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti juos ženkle“, – atsiųstame atsakyme rašo A.Šalnienė.
Anot jos, D.Remeikos pareikštame registruoti žymenyje naudojamas stilizuotas Vyčio atvaizdas yra visuotinai žinomas visuomenės, buvo plačiai naudojamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio aktyvaus veikimo metu kaip tautinio prisikėlimo ir pasipriešinimo simbolis.
Ženkle vaizduojamas dvigubas kryžius pagal Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą yra laikomas Lietuvos nacionaliniu simboliu. Šie simboliai yra laikytini didelės vertės simboliais, kurie pagal Prekių ženklų įstatymą negali būti naudojami prekių ženkle.
„Atsižvelgiant į tai, nurodytą prekių ženklą Valstybiniame patentų biure buvo atsisakyta registruoti. Kadangi pareiškėjo Donato Remeikos prekių ženklas – stilizuotas Vytis, nėra registruotas kaip prekių ženklas, minėtas asmuo neturi į šį žymenį prekių ženklo savininkui suteikiamų teisių, nustatytų Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnyje: drausti kitiems asmenims tokiu žymeniu žymėti prekes ar paslaugas, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje“, – dėsto Valstybinio patentų biuro atstovė.
A.Šalnienė priduria, kad stilizuotas Vytis gali būti saugomas kaip autorių teisių kūrinys ir autoriaus teisės į jį ginamos pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą. Pats G.Karosas, anot A.Šalnienės, nesikreipė į patentų biurą. Tačiau jei jis siektų užpatentuoti stilizuotą Vytį, tai būtų atliekama ekspertizė.
