„Pirmiausia į gyventojus bei verslininkus kreipiamės viešai, geranoriškai prašydami susitvarkyti – neturime tikslo bausti ir išrašinėti tūkstantinių sąskaitų. Be to, suprantame, kad dalis gyventojų gali net nežinoti, kad jų daugiabučio ar privataus namo lietaus nuotekos yra išleidžiamos į buitinių nuotekų tinklus, – pabrėžė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. – Tačiau dėl kasmet gausėjančių liūčių šią nelegalių prisijungimų prie buitinių nuotekų tinklų problemą turime pradėti spręsti. Be to, kad tokie prisijungimai yra neteisėti, nukenčia ir patys gyventojai, nes per liūtis ima plūsti jų rūsiai, taip pat daroma žala bendrovės „Kretingos vandenys“ tinklams ir valymo įrenginiams.“
Rajono vadovo teigimu, vasarą „Kretingos vandenys“ pradėjo neteisėtų prisijungimų paieškas. Per kelis mėnesius patikrinta 16 gatvių Kretingoje, Vydmantuose ir Kurmaičiuose.
„Nustatyta, kad bendrai patikrintose gatvėse nelegaliai lietaus nuotekas į buitinių nuotekų tinklus yra pasijungę apie 60 proc. vartotojų. Tikėjomės, kad turime nelegalių prisijungimų, bet kad tiek daug – tikrai ne. Todėl prašau gyventojų rimtai pasižiūrėti į šią problemą, nes anksčiau ar vėliau susitvarkyti vis tiek teks“, – sakė A. Kalnius.
Apie Kretingos rajone esamą didelį skaičių nelegalių prisijungimų liudijo ir 2023-iųjų lapkritį Kretingoje kilęs potvynis. Potvynio metu kelias valandas iš Kretingos nuotekų valyklos į Tenžės upę teko leisti neišvalytas nuotekas. Per parą nuotekų valyklą pasiekė per 20 tūkst. kub. m vandens, kai paprastai būna 3–5 tūkst. kub. m.
Dalis nelegaliai lietaus nuotekas į buitinių nuotekų tinklus pasijungusių gyventojų ir verslo įmonių jau sulaukė ir bendrovės „Kretingos vandenys“ įspėjamųjų laiškų su paskaičiavimais, kiek už nelegaliai leidžiamas nuotekas realiai reikėtų sumokėti per 12-os mėnesių laikotarpį. „Kretingos vandenų“ direktorės Eglės Alonderienės teigimu, sumos siekia nuo 140 iki 1 tūkst. eurų už metus individualiam namui. Verslui ši suma gali siekti ir daugiau nei keliolika tūkstančių eurų. Taip pat šiems vartotojams papildomai gresia administracinės baudos.
Pabrėžtina, kad aptiktiems į nuotekų tinklus nelegaliai lietaus nuotekas pajungusiems gyventojai kol kas padidėjusios sąskaitos nebus siunčiamos. Suteikiama galimybė iki ateinančių metų birželio 1-osios susitvarkyti savarankiškai. Iki to laiko lietaus nuotekas galima prijungti prie miesto tinklų, individualiame sklype galima išsikasti infiltracinę duobę, pasidaryti poros rentinių šulinuką, į kurį subėgęs vanduo susigertų į gruntą. Tiesa, patikrinimai bus tęsiami ir toliau, o „Kretingos vandenų“ vartotojai gali sulaukti įspėjamųjų laiškų.
„Suprantame, kad daliai vartotojų dėl vienų ar kitų priežasčių gali būti keblu net ir per 8 mėnesius susitvarkyti – tarkim, reikia projektavimo darbų ar itin didelių investicijų. Tokie išskirtiniai atvejai tikrai bus sprendžiami individualiai“, – sakė E. Alonderienė.
Savavališkų prisijungimų UAB „Kretingos vandenys“ ieškos aptarnaujamos teritorijos individualių gyvenamųjų namų rajonuose ir komerciniuose sklypuose, kiekvienoje gatvėje, tikrinant kiekvieną objektą. Bendrovė jau pasirengė ir detalų patikrinimo planą.
Informacija apie planuojamas tikrinti gatves šiuo metu jau yra skelbiama bendrovės interneto svetainėje www.kretingosvandenys.lt, skiltyje „Naujienos“.
Kaip nustatomi nelegalūs prisijungimai:
Nelegaliems lietaus nuotekų prisijungimams prie buitinių nuotekų tinklų nustatyti naudojama speciali įranga – sausų dūmų generatorių bei TV diagnostikos laboratorija. Pirmiausia tikrinama dūmais. Pasirinktos gatvės atkarpoje į nuotekų tinklą dūmai pučiami ventiliatoriumi. Dūmai sklaidosi vamzdyne ir kyla pro atviras angas (šulinių liukus, paviršinių nuotekų groteles, namų lietvamzdžius). Iš pasirodžiusių dūmų angose nustatoma, kurioje vietoje savavališkai įrengta paviršinių nuotekų atšaka.
Kilus įtarimui dėl galimo nelegalaus pasijungimo, TV diagnostikos įrangos, t. y. roboto su videokamera pagalba tiksliai nustatomi visi vamzdyno šoniniai pajungimai. Tokiu būdu atsekama nelegaliai įrengta paviršinių nuotekų atšaka.
Svarbu paminėti, kad nuotekų tinklų išdėstymo patikrinimui naudojami dūmai nėra pavojingi žmonių sveikatai, neturi įtakos augalams ar gyvūnams ir nekelia gaisro pavojaus. Tokie patys dūmai naudojami ir koncertų metu uždarose patalpose. Tačiau reikėtų susirūpinti, jei patikrinimo metu dūmus gyventojai pastebėtų savo namų viduje. Tai rodytų, jog vidaus santechninė įranga yra netvarkinga, galimai praleidžia iš buitinių nuotekų išsiskiriančias dujas, kurios yra degios ir sprogios bei pavojingos sveikatai. Esant tokiam atvejui, gyventojai turėtų pasirūpinti defektų pašalinimu.
