Pirmadienį Klaipėdos Senojoje turgavietėje buvo galima įsigyti rūkytos žuvies, latvių žvejų pagautų stintų, šaldytų jūros lydekų bei prieš kelias dienas iš marių ištrauktų starkių bei karšių. Menkių pardavėjai iš žvejų negavo jau daugiau nei savaitę. Kada vėl turgavietėse atsiras šviežios, Baltijos jūroje pagautos žuvies, – nežinia.
Tikisi, kad po audros jūra bus turtingesnė
Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ pirmininkas Algirdas Aušra vylėsi, kad žvejai į jūrą galės išplaukti dar pirmadienio vakarą. „Tarp žvejų vyrauja toks posakis: koks bus rytoj oras, sužinosime poryt. Todėl labai sunku prognozuoti ir numatyti. Žmogus nėra gamtos karalius“, – aiškino A.Aušra.
Anot jo, Baltijos jūra Lietuvos žvejų laivynui negailestinga, kai siaučia didesnis nei 10 m/s vėjas. „12 metrų per sekundę jau yra kritinė riba“, – teigė A.Aušra.
Šis gruodis, pašnekovo teigimu, nė kiek ne išskirtinis. „Buvo tokių metų, kai du mėnesius krante išstovėdavome“, – prisiminė jis.
Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila viliasi, kad po audrų žvejai galės pasidžiaugti geresniu laimikiu. „Gal vėjas bus sujudinęs vandenis ir tos menkės bus daugiau“, – tikisi A.Bargaila. Kartu jis neslėpė, kad priekrantės žvejams šie metai – turtingesni.
Žvejyba stojo ir mariose
Žuvininkystės įmonių asociacijos LAMPETRA vadovė Sigita Jakubauskienė pasakojo, kad žvejai neplaukia ne tik į jūrą. „Ir mariose dabar gali žvejoti tik savižudžiai“, – karčiai juokavo pašnekovė.
Paskutinį kartą į Kuršių marias žvejai plaukė ketvirtadienį. Bet ir tai – tam, kad susirinktų bangų veliamus tinklus.
„Paprastai tokiu metų laiku žvejai per savaitę išplaukdavo dar 2-3 kartus per savaitę. Svarbu, kad ledo nebūtų. Dabar kurį laiką žvejų veikla stojo“, – aiškino S.Jakubauskienė. Iš marių žvejai vis parplukdydavo starkių, karšių. Jau buvo pasitaikiusios ir kelios stintos.
