Kol kas viešoje erdvėje galima susipažinti tik su preliminaria projekto vizija. Ji remiasi keturiais akcentais: „Stotis – mobilumo centras“ (Ar susisiekimo infrastruktūra patogi?), „Stotis – miesto centras“ (Ar jungia visus rajonus?), „Stotis – miesto vartai“ (Ar stoties rajonas patrauklus?) ir „Stotis – turtas“ (Ar užtikrina pakankamą grąžą?).
Plačiau apie viziją skaitykite čia: Vilniaus Stoties rajono pertvarka nepradėta, bet nepatenkintų būsimu projektu – ne vienas.
Pastabų turi
Platesni susitikimai jau buvo keli. Pirmąjį surengė „Lietuvos geležinkeliai“, antrąjį – Naujininkų bendruomenė, kuriame gyventojai turėjo daug pastabų projekto rengėjams. Žemartas Budrys, bendruomenės atstovas, kalbėjo, kad net ir projekto pavadinimas „Vilnius Connect“ jiems kol kas rašosi su klaustuku, nes to užprogramuoto sujungimo bendruomenės nejaučia.
„Mes kaip bendruomenė esame šiek tiek sutrikę, kodėl praleidžiami žingsniai padaryti gerą projektą, – teigė Ž.Budrys, pabrėždamas, kad Naujininkų bendruomenė nėra nusiteikusi prieš, tačiau norėtų matyti, kaip gimsta tikrai geras projektas. – Mes kaip bendruomenė sakome, kad trūksta kontekstualumo ir jautrumo. Jautrumo ta prasme, kad jaučiame, jog nėra atsižvelgta į visas bendruomenes, egzistuojančias šalia šito sklypo, o kontekstualumo – grynai urbanistinės strategijos, kaip šitas projektas atsiranda pačiame mieste ir kaip jis veikia.“
Anot gyventojų, šiuo metu kyla ginčai, kurių lyg ir neturėtų būti, bet situaciją aštrina kai kurie dalykai: jau rengiamas detalusis teritorijos planas, bet bendruomenei teigiama, kad teturima vizija. O juk parengus detalųjį planą ką nors keisti jame bus sunku ir plano rengėjams, ir bendruomenei.
Išvardijo „naudas“
Ž.Budrys susitikime vardijo „naudas“, kurias gaus Naujininkų bendruomenė įgyvendinus projektą. Pirmiausia – daug didesni automobilių srautai visame jų gyvenamajame rajone, o tai lems ir didesnę oro taršą, triukšmą, kuriuos ir dabar Naujininkų gyventojai jaučia, gyvendami šalia geležinkelio, pietinio aplinkkelio ir oro uosto.
Platinamos gatvės, kurių reikės, jeigu per parą čia papildomai atvažiuos daugiau nei 5 tūkst., posūkiai, greitėjimo juostos nepridės ir saugumo. Pelesos gatvė išplatės, gyventojai joje priskaičiuoja net 8 šviesoforus, tad spūsčių išvengti vargiai ar pavyks. Pasigendama ir viešųjų erdvių, kurių Naujininkuose ir taip nėra. Bet esą žadamos irgi nedžiugina, nes tai bus kavinės ir panašios įstaigos.
„Perlų perlas, mūsų akimis, yra Autobusų stotis gyvenamajame kvartale. Kažkodėl savivaldybė nesusitaria su dabartiniu stoties savininku, mes suprantame, kad reikia su ja kažką daryti, ten nelabai geri dalykai vyksta, bet ją perkelti į gyvenamąjį kvartalą, miegamąjį kvartalą... Autobusai važiuoja 24/7, juk yra reisai į Rygą, Varšuvą, juo labiau prognozuojamas didesnis intensyvumas, „Rail Baltica“ ir pan. Visi tie autobusai važiuos po langais, pvz., trečią valandą ryto“, – būsimų „naudų“ sąrašą Naujininkų gyventojams dėstė Ž.Budrys.
Perlų perlas, mūsų akimis, yra Autobusų stotis gyvenamajame kvartale. Autobusai važiuoja 24/7, važiuos po langais, pvz., trečią valandą ryto, – sakė Ž.Budrys.
Reikia kompromiso
Jam pritarė ir architektas, Lietuvos dviratininkų bendrijos narys Justas Ingelevičius, teigdamas, kad vizija yra jungti, o to sujungimo gyventojai ir nemato. „Šiuolaikiškas miesto vystymas turėtų kurti naują kokybę, ekonomiką plėtoti, darbo vietas kurti, bet nedaryti žalos – nedidinti taršos, triukšmo, transporto intensyvumo“, – teigė jis.
Vienas iš detaliojo plano rengėjų, įmonės „Vilniaus planas“ projektų vadovas Nerijus Sičiūnas susitikime bendruomenės atstovus tikino, kad jie su savo pastabomis dar tikrai nepavėlavo. Esą sprendimai kol kas nepriimti, todėl net pasakyti tokio dalyko kaip, tarkim, koks užstatymas numatomas Pelesos gatvėje, jis kol kas negalįs.
„Čia reikia kompromiso. Negali taip būti, kad norima uždaryti geležinkelio stotį, o atidaryti parką. Tai nėra kompromisas, reikia girdėti vienam kitą ir ieškoti sprendimų, kurie būtų realūs įvairiu požiūriu: socialiniu, ekonominiu, aplinkosauginiu ir pan.“, – kalbėjo „Vilniaus plano“ architektas.
„Dabar laikas kalbėti“
Detalųjį planą ketinama parengti per šiuos metus, o tuomet pradėti derinti su institucijomis. Per tą laiką turėtų būti aptarti sprendiniai ir su gyventojais. Todėl dabar kaip tik tas laikas, kai gyventojai turėtų teikti savo pasiūlymus, teigia Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis.
„Būtent dabar tas metas ir yra – dabar laikas kalbėti, klausyti, diskutuoti ir rasti sprendimus, kad galėtų ta teritorija keistis ir kad gyventojų sąlygos ne blogėtų, o gerėtų. Dabar yra laikas tokiai diskusijai ir ji, kiek žinau, vyksta. Nereikia jos vengti, bijoti, dramatizuoti, tiesiog reikia klausytis, ką vieni sako kitiems“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Jo teigimu, projektas dar nėra aiškus, kol kas vyksta koncepcijos svarstymai, detaliojo plano sprendiniai bus vėliau.
„Kai turėsime sprendinius, tada bendruomenei, vystytojui ką nors pakeisti bus sunku, nes tie sprendiniai atspindės vienokį ar kitokį sutarimą. Dėl sąlygų ir reikia tartis, žiūrėti, analizuoti“, – sakė Vilniaus vyriausiasis architektas, primindamas, kad ir dėl daugiausiai aistrų keliančios Autobusų stoties kol kas nėra apsispręsta.
Būtent dabar tas metas ir yra – dabar laikas kalbėti, klausyti, diskutuoti ir rasti sprendimus, – sakė M.Pakalnis.
„Galimybė, kad ji galėtų atsirasti kitoje geležinkelio pusėje, yra. Tam reikia kitoje geležinkelio pusėje išplėtoti infrastruktūrą. Kol kas turime situaciją, kad ir dėl „Rail Baltica“ europinės vėžės atėjimo į Vilnių dar nėra aiškumo. Kaip tik dėl šito variantas perkelti anapus bėgių Autobusų stotį nėra net pagrindinė alternatyva, man taip atrodytų. Tai viena iš trijų pagrindinių galimybių.
Kita galimybė yra palikti stotį, kur ji yra, privatus savininkas turėtų investuoti, kad stotis atsigautų ir taptų ne vien autobusų sandėliu. Kita versija – kelti Autobusų stotį ant perdangos virš geležinkelio. Ir trečia – kelti į kitą geležinkelio pusę link Pelesos gatvės“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Svarbu sudėlioti etapus
Vilniaus vicemeras, kuruojantis miesto plėtros klausimus, Vytautas Mitalas 15min sakė, kad šiuo metu Vilniaus savivaldybė kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ įtemptai dirba dėliodami urbanistinę viziją.
„Kol kas konkrečių projektų dar nėra. Čia bus svarbu ir tai, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ susidėlios etapus, o tada galės apie kiekvieną iš jų komunikuoti ir pristatyti atskirų etapų vizijas“, – kalbėjo vicemeras.
Jo teigimu, kai kurie dalykai išliks svarbiausi pačiai bendrovei – tarkim, depų pertvarkymas į komercines, biurų patalpas. Tačiau kai kurie infrastruktūriniai sprendimai be miesto indėlio negalėtų būti padaryti. Tarkim, platformos virš bėgių, tuneliai.
„Jau nekalbu apie Geležinkelio stoties prieigas, kur tereiks perorganizuoti autobusų ir troleibusų eismą, ką mes darysime viename iš pirmųjų etapų. Tai miesto atsakomybė“, – sakė V.Mitalas.
Šiuo atveju tas „vežimo ir arklio“ eiliškumas yra tinkamas – iš pradžių eina arklys, o tada vežimas, – sakė V.Mitalas.
Tiek V.Mitalas, tiek M.Pakalnis tikina besidžiaugiantys, jog Naujininkų bendruomenė įsijungė į diskusijas.
„Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo kalbėtis su visuomene jau dabar, nors neretai kalbamasi tik turint konkrečius projektus. Šiuo atveju tas „vežimo ir arklio“ eiliškumas yra tinkamas – iš pradžių eina arklys, o tada vežimas. Tik ta pertvarka numatoma tokia didelė ir ilgalaikė, todėl ir dalis iš Naujininkų pusės kažkaip keisis, bet per pakankamai ilgą laiką“, – įsitikinęs vicemeras.
Jo manymu, būtina kuo aiškiau sudėlioti etapus ir tada ties kiekvienu diskutuoti su visuomene.
„Naujininkai savo socialiniu turiniu (turime tokią analizę) yra vienas silpniausių miesto rajonų ir jų gaivinimas yra labai svarbus dalykas. Todėl tuos žmones, kurie ten gyvena, reikia girdėti, suprasti ir padaryti, kad jų gyvenimo sąlygos gerėtų, o ne blogėtų. Nes galime suformuoti atskirties rajoną, galime padaryti Užupio fenomeną toje vietoje. Įgyvendinus šį projektą atsiranda glaudesnis ryšys su Senamiesčiu, turėtų kilti teritorijos vertė.
Ir mums reikia galvoti apie pačių Naujininkų strategiją, nes jie neturi savo stuburo, neturi viešųjų erdvių sistemos. Tai bus kitas didelis darbas, kurį artimiausiu metu turime pradėti daryti, bus Naujininkų urbanistinės raidos koncepcija, kuri apibrėžtų, kur bus viešos erdvės, kur reikia investuoti savivaldybei, kur laukti didesnių privačių investicijų“, – teigė M.Pakalnis.
Susitikimų bus, kiek reikės
„Lietuvos geležinkelių“ atstovė, dirbanti su šituo projektu, Julija Abromavičienė susitikime su gyventojais tvirtino, kad 2018-ieji buvo tie metai, kai bendrovė atliko turimo turto auditą, diskutuota, kaip turi atrodyti stotis – ar ta, iš kurios tik iškeliaujama ir į kurią atkeliaujama, ar ir traukos centras. Iš to gimė priemonių planas, strategija ir vizija. Tada buvo pasitelkti nekilnojamojo turto rinkos ekspertai, kas gi čia turėtų ir galėti būti, susitarta dėl bendradarbiavimo su Vilniaus savivaldybe.
„Mūsų planas buvo pradėti įtraukinėti bendruomenę, komunikuoti, kai jau daugiau turėsime ką papasakoti, būsime atlikę parengiamuosius darbus. Mes labai gerai žinojome tuos klausimus, kurie kils, buvome susitikę su bendruomenės atstovais. (…) Tas įtraukimas prasideda dabar. Dėl ko taip išėjo, kad buvo ir mūsų renginys, ir Naujininkų bendruomenės, aš matau labai žavų sutapimą, kuris tik įrodo, kad mums visiems ta teritorija svarbi“, – kalbėjo J.Abromavičienė susitikime.
15min „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad nėra tiksliai numatyta, kiek susitikimų ketinama organizuoti:
„Neturime nusistatę konkretaus susitikimų skaičiaus, mūsų tikslas yra pirmiausia inicijuoti pokalbį, diskutuoti ir pasiekti bendrą sutarimą. Taip pat į diskusiją norime įtraukti ne tik aplinkinių bendruomenių narius, bet ir platesnę auditoriją – pačios sostinės ir Vilniaus regiono gyventojus, nes projektui suteiktas regioninės svarbos statusas.
Be ateityje organizuojamų susitikimų ir diskusijų, jau dabar kviečiame teikti pasiūlymus bei pastebėjimus dėl „Vilnius Connect“ vizijos mums el. paštu info@vilniusconnect.lt. Mes taip pat esame pasiruošę susitikti ir gyvai pristatyti projektą bei atsakyti į rūpimus klausimus. Šiuo metu rengiame jau gautų pasiūlymų suvestinę, kurią sieksime maksimaliai integruoti į rengiamo detaliojo plano sprendinius.“
