Pradėjo replikomis apie žmogaus teises
Po D.Grybauskaitės kalbos Europos Parlamento (EP) nariai surengė debatus ir galėjo pateikti jai klausimų arba paskelbti savo ar politinių grupių komentarus. Dalyvauti debatuose užsiregistravo bemaž pusšimtis europarlamentarų.
Viena pirmųjų kalbėjusi liberalų atstovė švedė Cecilia Wikström pabrėžė, kad ES neturi būti diskriminacijos. „Mes, liberalai, esame nuliūdę, kad Seimas atmetė teisės aktus, kuriais būtų ginamos seksualinės mažumos“, – teigė ji ir išreiškė viltį, kad Vilniuje bus leista surengti „Baltic Pride“ eitynes.
Austrė Ulrike Lunacek paragino D.Grybauskaitę užtikrinti, kad liepos 27 d. suplanuotos eitynės įvyktų, o žmonės jose galėtų dalyvauti laisvai ir nejausdami grėsmės. Europarlamentarė pareiškė ketinanti dalyvauti šiame renginyje.
„Norėčiau, kad Vilnius džiaugtųsi įvairove, švęstų atvirumą, toleranciją ir pakantumą, kad miestas būtų atviras visiems, – kalbėjo Nyderlandams atstovaujanti Sophia in 't Veld. – Manau, prezidente, sutiksite, kad homofobija nėra atsakas tokiais nežinios laikais, nekuria naujų darbo vietų ir nėra geras miestų ženklas. Tikiuosi dalyvauti parade ir ten pamatyti jus.“
 |
| Valdemaras Tomaševskis |
Lietuvos atstovas Valdemaras Tomaševskis pasinaudojo proga priminti lenkų mažumos situaciją. Anot jo, ES gina kalbų ir kultūrų įvairovę, bet organizacijoje tebėra šalių, „kurios negerbia autochtoninių mažumų teisių“. Politikas kaip sektinus pavyzdžius, sprendžiant etninių mažumų klausimus, paminėjo Daniją ir Suomiją.
V.Tomaševskis taip pat paragino, kad ES nebūtų lygių ir lygesnių, apie kokius knygoje „1984“ rašė George'as Orwellas, o siekiant energetinio saugumo laikytis solidarumo. Pavyzdžiui, viena narė (Vokietija – red. past.) dalyvauja projekte „Nord Stream“, nepaisant kitų valstybių protestų.
Europarlamentarui pritarė kolega iš Lenkijos Mirosławas Piotrowskis. Jis piktinosi, kad Lietuva „diskriminuoja lenkus, iš jų atimama teisė vartoti gimtąją kalbą valdžios institucijose, neleidžiama rašyti gatvių pavadinimų lenkiškai, uždaromos lenkų mokyklos, o valdžia leidžia ir toleruoja išpuolius lenkų kapinėse“.
Reaguodamas į šiuos žodžius konservatorius Vytautas Landsbergis paprašė nurodyti informacijos šaltinį. „Kas jums pateikė klaidingą informaciją apie lenkų padėtį Lietuvoje? – klausė politikas. – Jei vienintelis šalitinis yra lenkų kilmės vietos nacionalistai, ji yra nepatikima.“
Europos liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) prezidentas britas Grahamas Watsonas priminė buvusio europarlamentaro, Seimo nario Viktoro Uspaskicho bylą ir išreiškė viltį, kad Lietuva užtikrins sąžiningą teisminį procesą.
Lietuviai – Liberalų sąjūdis suskubo atsiriboti nuo šių žodžių. „Manome, kad tokie ALDE vadovo pareiškimai, prieš pat Lietuvoje skelbiant teismo nutartį vadinamoje „juodosios buhalterijos“ byloje, yra nepamatuoti ir nederami, galimai darantys papildomą spaudimą mūsų šalies teismams“, – pranešime spaudai cituojamas partijos pirmininkas Eligijus Masiulis.
Kiti europarlamentarai siūlė „pasimokyti iš šalies, kuri niekam neaiškina, kaip ką daryti, o tiesiog daro“, ir ragino Lietuvą įgyvendinti augimo politiką bei siekti demokratiškesnės ES, kur sprendimai nebūtų primetami iš viršaus.
EP narys M.Piotrowskis: „Lietuva diskriminuoja lenkus, iš jų atimama teisė vartoti gimtąją kalbą valdžios institucijose, neleidžiama rašyti gatvių pavadinimų lenkiškai, uždaromos lenkų mokyklos, o valdžia leidžia ir toleruoja išpuolius lenkų kapinėse.“
Vienintelis iš lietuvių angliškai kalbėjęs V.Landsbergis ragino būti solidarius su „broliais Rytuose, kurie nori prisijungti“ prie ES, ir paskatino palikti organizacijos duris atviras kaimynams.
Daugelis politikų Lietuvą sveikino kaip nedidelę valstybę ir pirmą iš Baltijos šalių, kuriai tenka pirmininkauti ES Tarybai, o D.Grybauskaitę – sugrįžus į Briuselį, kur ji penkerius metus dirbo Europos Komisijos (EK) nare.
Kai kurie taip pat pabrėžė būtinybę aktyviau įgyvendinti aplinkosaugos politiką, ypač didelį dėmesį skiriant Baltijos jūrai, kovoti su nedarbu, ypač jaunimo.
Padėkojusi už rekomendacijas, D.Grybauskaitė pažadėjo į jas atsižvelgti, tačiau nuo komentarų apie konkrečias pastabas susilaikė.
Darbotvarkę pavadino ambicinga
Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkę prezidentė įvertino kaip ambicingą ir svarbią visos Europos žmonėms. Mūsų šaliai teks derinti daugiau nei 300 teisės aktų, kurie būtini ilgalaikiam ES ekonomikos augimui, jaunimo nedarbui ir energetikos kainoms mažinti, užtikrinti saugesnę kaimynystę.
„Nesiruošiu teisintis dėl didelių ambicijų. Prieš kitus EP rinkimus visi turime parodyti rinkėjams, kiek daug pavyko pasiekti per šią kadenciją“, – pažymėjo D.Grybauskaitė.
Anot jos, po penkerių sunkmečio metų Europos žmonės laukia realių rezultatų. „Todėl per labai trumpą laiką privalome priimti daug sprendimų ir atverti naujas galimybes mūsų piliečiams. Tam reikia visų – ES institucijų ir nacionalinių vyriausybių – tvirtos politinės valios ir koordinuotų veiksmų. Lietuva pasirengusi sutelkti visas Europos jėgas siekdama susitarti dėl geresnės, stipresnės ir vieningesnės bendros visų mūsų ateities.“
D.Grybauskaitės teigimu, reikia patikimos Europos, nes patikimumas esantis ekonomikos pagrindas.
Valstybės vadovės teigimu, būtina pasiekti ES narių sutarimą ir užtikrinti, kad ES finansinėje perspektyvoje numatytos lėšos kaip galima greičiau – jau 2014-ųjų pradžioje – pasiektų visas šalis ir problemiškiausias sritis. Pasiekus politinį sutarimą dėl daugiamečio ES biudžeto, Lietuva sieks iki metų pabaigos suderinti 75 jam įgyvendinti svarbius dokumentus.
Pirmininkaudama Lietuva atsakinga už ES Tarybos, į kurią renkasi visų šalių atstovai, veiklą, atstovauja šiai institucijai derybose su EK ir EP, pristato ES poziciją santykiuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.
„Norėčiau, kad mūsų padėtis būtų geresnė nei dabar“, – prisipažino D.Grybauskaitė. Ji pažymėjo vadovaujanti šaliai, kuri „puikiai žino, kaip sunku priimti sprendimus ir kokia tikroji jų kaina“, o dėl žmonių ryžtingumo Lietuvos ekonomika dabar auga sparčiausiai ES.
Ragina integruoti energijos vidaus rinką
Prezidentės žodžiais, didžiausia ES ekonominė sėkmė yra bendra vidaus rinka, todėl būtina efektyviai išnaudoti jos teikiamas galimybes, sukurti gerai veikiančias vidaus energijos, skaitmeninę ir paslaugų rinkas.
Integruota energijos vidaus rinka esą gerokai sumažintų energijos išteklių kainas ir padidintų ES konkurencingumą. 2015 m. sukūrus vidaus rinką, skaičiuojama, ES per metus sutaupys apie 35 mlrd. eurų vien išlaidoms už elektrą.
„Šiandien Europos gyventojai ir įmonės už energiją moka pernelyg brangiai. Tai kenkia mūsų ekonomikos konkurencingumui ir mažina vartotojų perkamąją galią. Dėl to, kad nėra energijos vidaus rinkos, susidaro energetinio saugumo vakuumas. Susitarėme, kad energijos vidaus rinka turi būti sukurta iki 2014 m., o po 2015 m. nė viena ES valstybė narė neturi likti atskirta nuo Europos dujų ir elektros tinklo“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.
Vienas iš Lietuvos prioritetų – atvira Europa. Pirmininkavimo laikotarpiu bus deramasi dėl laisvosios prekybos sutarčių su JAV, Japonija ir siekiama glaudesnės integracijos tarp ES ir jos Rytų partnerių.
Europietišką kryptį pasirinkę ES partneriai esą turi žinoti, kad yra laukiami ir galės prisijungti, kai tik bus pasirengę. Tikimasi, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje lapkritį bus pasiekta svarbių sprendimų: planuojama pasirašyti Asociacijos sutartis su Ukraina, užbaigti derybas ir parafuoti susitarimus su Moldova, Gruzija ir Armėnija.
 |
| Jose Manuelis Barroso, Dalia Grybauskaitė ir Angela Merkel |
Jose Manuelis Barroso tikisi grįžti į augimo kelią
Kaip posėdyje teigė EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso, mūsų šalis ES vairą perima tuo metu, kai visi laukia darbų. Lietuva paskutinė prieš EP rinkimus pirmininkaus visą pusmetį.
„Laikas svarbus, negalime jo švaistyti veltui. Laukia daug svarbių darbų“, – pažymėjo jis ir priminė, kad susitarus dėl finansinės perspektyvos 2014-2020 m. teks derėtis dėl kitų teisės aktų.
„Tikiuosi, kad pavyks grįžti į augimo kelią“, – teigė J.M.Barroso.
