Pareiškėjai, atstovaujami asociacijos LGL, teigia, jog prokuratūra ir nacionaliniai teismai neteisėtai nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotų prieš pareiškėjus nukreiptų homofobinių neapykantos komentarų, tokiu būdu pažeisdami Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatas dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į efektyvias teisinės gynybos priemones ir teisės nebūti diskriminuojamiems dėl seksualinės orientacijos. Asociacija LGL sveikina šį EŽTT sprendimą ir viliasi, jog Strasbūro teismo sprendimas padės spręsti Lietuvoje egzistuojančią sisteminio pobūdžio problemą dėl neefektyvaus valstybės institucijų atsako į neapykantos nusikaltimus prieš LGBT* asmenis.
2014 metų gruodžio mėnesį Pijus ir Mangirdas pasidalino savo bučinio nuotrauka socialiniame tinkle „Facebook“. Vaikinai po šia nuotrauka sulaukė daugiau nei 800 komentarų. Didžiąja dalimi parašytų komentarų buvo skatinama neapykanta ir smurtas LGBT* (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių) asmenų atžvilgiu bendrąja prasme, tačiau kai kuriais komentarais nuotraukoje įsiamžinusiems vaikinams buvo grasinama tiesiogiai. Komentarai iš tiesių buvo negailestingi, pavyzdžiui, „I duju kameras abu“, „zudyt!“ (kalba netaisyta).
Skunde nurodoma, kad skundžiamais komentarais viešai tyčiojamasi iš homoseksualios orientacijos asmenų, skatinama juos diskriminuoti, prieš juos smurtauti.
Asociacija LGL Generaliniam prokurorui pateikė skundą dėl 31 viešoje erdvėje patalpinto internetinio komentaro. Skundas buvo pateiktas pagal 170-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriuo draudžiama neapykantos kalba įvairių socialinių grupių atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad skundžiamais komentarais viešai tyčiojamasi iš homoseksualios orientacijos asmenų, skatinama juos diskriminuoti, prieš juos smurtauti.
Generalinė prokuratūra pateikto skundo pagrindu ikiteisminio tyrimo nusprendė nepradėti. Apskundus šį spendimą teismui, buvo priimtas analogiškas nutarimas. Aukščiausios instancijos teismas konstatavo, jog „didžioji dalis Lietuvos visuomenės itin brangina tradicines šeimos vertybes. LR Konstitucijos 38-ajame straipsnyje įtvirtinta, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę saugo ir globoja valstybė; santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters apsisprendimu, […] šiuo atveju asmuo, viešojoje erdvėje patalpinęs dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauką, turėjo ir privalėjo numatyti, kad toks ekscentriškas elgesys tikrai neprisideda prie skirtingas pažiūras visuomenėje turinčių asmenų tarpusavio supratimo ir tolerancijos skatinimo.“
2015 metų rugpjūčio mėnesį asociacija LGL, Pijaus ir Mangirdo vardu, Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė peticiją, kurioje teigiama, jog valstybės neveikimas tiriant prieš pareiškėjus nukreiptos neapykantos kalbos atvejus pažeidė jų teisę į privataus gyvenimo gerbimą, bei teisę į efektyvios teisinės gynybos priemones, siūlant šį skundą nagrinėti kartu su bendruoju Konvencijoje įtvirtintu bet kokios diskriminacijos draudimu. 2017 metų birželio mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą komunikuoti bylą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir pradėti bylos nagrinėjimo procedūrą.
Komunikuodamas bylą Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 41288/15), Europos Žmogaus Teisių Teismas Lietuvos Vyriausybei pateikė du klausimus. Visų pirma, EŽTT teiraujasi, ar valstybės institucijų sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl internetinėje erdvėje patalpintų neapykantos komentarų gali būti laikomas Konvencijoje įtvirtintos teisės į privataus gyvenimo gerbimą (8-asis straipsnis) kartu su bet kokios diskriminacijos draudimu (14-asis straipsnis) pažeidimu. Visų antra, Strasbūro teismas nori sužinoti Lietuvos Respublikos poziciją dėl to, ar, nacionaliniams teismams apkaltinus Pijų ir Mangirdą „ekscentrišku elgesiu“, pareiškėjai nebuvo diskriminuojami dėl savo seksualinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo atsakymus į šiuos Strasbūro teismo klausimus turi pateikti iki š. m. spalio 11 dienos.
„EŽTT sprendimas pradėti nagrinėti Pijaus ir Mangirdo skundą dėl Lietuvos institucijų atsisakymo tirti neapykantos kalbos atvejus internetinėje erdvėje aiškiai rodo, jog mūsų šalyje užgaulūs ir grasinantys komentarai LGBT* asmenų atžvilgiu yra tapę norma,“ – pastebi pareiškėjams Strasbūro teisme atstovaujantis asociacijos LGL teisininkas Tomas Vytautas Raskevičius. „Lietuvos teisėsaugos institucijos jau eilę metų sąmoningai netiria neapykantos prieš mūsų bendruomenės narius atvejų, tokiu būdu sukurdamos nebaudžiamumo atmosferą ir prisidėdamos prie homofobijos Lietuvoje. Tikimės, jog teigiamas Strasbūro teismo sprendimas taps puikia paskata keistis,“ – komentavo asociacijos LGL atstovas.
Su byla Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 41288/15) galima susipažinti oficialioje Europos Žmogaus Teisių Teismo internetinėje svetainėje.
