Į Strasbūro teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipėsi penki Afganistano piliečiai.
Jie teigė, kad atvyko į Baltarusiją šių metų rugpjūtį, o nuo to laiko kelis kartus bandė patekti į Lietuvą siekdami tarptautinės apsaugos.
Vyrai teigė, kad Afganistaną paliko, nes kaip vakarietiški ir išsilavinę Afganistano gyventojai jie gali sulaukti valdžią perėmusio Talibano keršto.
„Kelis kartus jiems nepavyko nei patekti į Lietuvą, nei grįžti į Baltarusiją. Todėl jie buvo įstrigę pasienyje. Jie greičiausiai slepiasi Lietuvos teritorijoje nuo rugsėjo 5 dienos“, – rašoma teismo pranešime spaudai.
Teisingumo ministrė: aiškinsimės, kur jie
Teisingumo ministrė E.Dobrovolska vėlų trečiadienio vakarą sakė, kad šiuo metu analizuojama iš EŽTT gauta informacija.
Jos teigimu, pirmasis uždavinys bus nustatyti, ar minėti asmenys iš tiesų yra Lietuvoje. Kartu E.Dobrovolska pabrėžė, kad teismo nurodymas nėra įpareigojimas įleisti migrantus į Lietuvą.
„Pirmas ir pagrindinis uždavinys, kurį mini ir Teismas savo viešame komunikate, – nustatyti, ar minimi asmenys yra Lietuvos teritorijoje. Taip pat artimiausiu metu bus parengti atsakymai į Teismo pateiktus klausimus per nurodytą terminą“, – 15min sakė teisingumo ministrė.
„Svarbu atkreipti dėmesį, jog Teismas pabrėžia, kad šios pritaikytos laikinosios priemonės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas įleisti pareiškėjus į Lietuvos teritoriją“, – pridūrė ji.
EŽTT prižiūri, kaip Europos Tarybos narės laikosi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
Pirmas ir pagrindinis uždavinys, kurį mini ir Teismas savo viešame komunikate, – nustatyti, ar minimi asmenys yra Lietuvos teritorijoje.
Ši konvencija draudžia kolektyviai išsiųsti užsieniečius.
Sparčiai išaugus migrantų srautui, Lietuvos pasieniečiai nuo rugpjūčio pradžios nebeįsileidžia migrantų, neteisėtai kertančių sieną – imamasi priemonių atstumti juos atgal.
Lietuvos oficiali pozicija – prieglobsčio prašymai gali būti priimami tik pasienio punktuose arba ambasadoje.
Kartais migrantų grupės įstringa pasienyje, nes juos į Lietuvą, Latviją arba Lenkiją ima stumti Baltarusijos pareigūnai.
Trečiadienį buvo pranešta apie atvejį, kai tarp dviejų šalių įstrigusi migrantė iš Somalio iš pasienio dėl sveikatos sutrikimo buvo išvežta į Lietuvos ligoninę, tačiau sulaukusi pagalbos po to buvo grąžinta atgal į Baltarusiją. Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad tokia buvo pačios migrantės valia.
Iš viso nuo metų pradžios Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo sulaikyta per 4,1 tūkst. neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Lietuvos ir Europos Sąjungos pareigūnai sako, kad migracijos krizę tyčia sukėlė autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas.
Jau pritaikė Latvijai ir Lenkijai
Analogiškas laikinąsias apsaugos priemones EŽTT jau pritaikė dėl afganistaniečių ir irakiečių, įstrigusių Lenkijos ir Latvijos pasienyje su Baltarusija.
Teismas paskelbė laikiną įpareigojimą Latvijai ir Lenkijai teikti pagalbą dviem migrantų grupėms, mėginusioms neteisėtai patekti į Europos Sąjungą iš Baltarusijos.
Abiejų šalių institucijos įpareigotos aprūpinti visus pareiškėjus maistu, vandeniu, drabužiais, suteikti reikalingą medicinos pagalbą ir, jei įmanoma, laikiną būstą. Ši pagalba turėtų būti teikiama nepaisant jokių įsipareigojimų, kuriuos, remdamasi tarptautine teise, turėtų prisiimti Baltarusija.
Įpareigojimas galios tris savaites iki rugsėjo 15 dienos.
Kartu EŽTT pabrėžė, jog šis sprendimas nereiškia, kad Lenkija ir Latvija privalo įsileisti pareiškėjus į savo teritoriją.
Anot jo, valstybės turi teisę kontroliuoti savo sienas, užsieniečių buvimą jų teritorijose ir šių asmenų išsiuntimą, vadovaudamosi visuotinai priimtomis tarptautinės teisės normomis ir savo įsipareigojimais, įskaitant susijusius su Europos žmogaus teisių konvencija.
Skundą prieš Lenkiją pateikė 32 Afganistano piliečiai, o skundą prieš Latviją – 41 kurdų kilmės Irako pilietis. Šiuo metu jie yra įstrigę prie Baltarusijos sienos su abiem valstybėmis.
