„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2011 04 04

Strategija: Lietuvai išorės grėsmė – ekonominė ir energetinė priklausomybė, vidaus – netolygi socialinė raida

Lietuvai didžiausią išorės grėsmę kelia ekonominė ir energetinė priklausomybė, o vidaus – netolygi socialinė ir ekonominė raida, rašoma Vyriausybę pasiekusiame naujos Nacionalinio saugumo strategijos projekte.
Dokumentai
Dokumentai / BFL nuotr.

Naujoji strategija, kuria bus iš esmės peržiūrėtas 2002 metais Seimo patvirtintas dokumentas, taip pat turėtų išryškinti Lietuvai kylančius pavojus dėl informacinių atakų.

Dokumento projekte pabrėžiama, kad kitų valstybių ūkio subjektų dominavimas nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiuose energetikos, transporto, finansų ir kredito sektoriuose „didina šių sektorių atvirumą neigiamai išorės įtakai“.

Anot strategijos projekto autorių, Lietuvai taip pat kelia didelį pavojų priklausomybė energetikos srityje: „Energetikos sektoriaus izoliacija nuo ES energetinių tinklų ir sistemų, kartu visiškai priklausant nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo, kelia grėsmę patikimam ir saugiam energijos išteklių ir energijos tiekimui“.

Ekonominė ir energetinė priklausomybė išskirta pirmuoju punktu, apibrėžiant „stiprėjančius išorinės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį“.

Antruoju punktu nurodoma kitų valstybių veikla prieš Lietuvos Respubliką. Anot strategijos projekto, šalies suverenitetui ir nacionaliniams interesams didelę grėsmę gali kelti kitų šalių pastangos daryti įtaką politinei sistemai, kariniams pajėgumams, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, kultūriniam tapatumui, taip pat kitų valstybių žvalgybos tarnybų veiksmai.

Trečiu ir ketvirtu punktu išskiriamos informacinės ir kibernetinės atakos: „Valstybės, nusikalstamos grupuotės, politinės jėgos, atskiri asmenys ir kiti veikėjai vis plačiau naudojasi tarptautine ir nacionaline informacine erdve neobjektyviai ir klaidinančiai informacijai skleisti, viešajai nuomonei formuoti“.

Tarp stiprėjančių vidaus rizikos veiksnių pirmuoju numeriu išskiriama „netolygi socialinė ir ekonominė raida“. Strategijos rengėjai pabrėžia, kad išliekantys ar didėjantys gyvenimo lygio tarp įvairių visuomenės grupių skirtumai gali skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir demokratine politine sistema, politinį ekstremizmą, nusikalstamumą, socialinius neramumus.

Antruoju punktu tarp didžiausių rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių išskiriama korupcija, trečiuoju – didelė gyventojų emigracija.

Strategijos projektas pirmadienį aptariamas Vyriausybės pasitarime. Jį dar turėtų svarstyti Valstybės gynimo taryba, o galiausiai tvirtins Seimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs