Klaipėdoje šiuo metu streikuoja 19 švietimo įstaigų, kasdien jų gretas papildo vis naujos įstaigos. Pedagogai tikina, jog pasiektas liepto galas ir atsitraukti neketina.
Kelis dešimtmečius lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja dirbanti Lilija Bručkienė neslepia apmaudo dėl didžiulio darbo krūvio, netinkamo atlygio ir susidariusią situaciją vadina gaisru, kurį Vyriausybė privalo kuo greičiau gesinti.
„Mokytojai nieko taip nenori, kaip grįžti dirbti mokytojais. Jei išėjome į gatves, tikiuosi, kad visuomenė palaikys, nes valstybė ir valdininkai turi išmokti suvaldyti krizes. Čia yra valstybės krizė. Gaisras. Valdininkai turi ieškoti, kaip jį gesinti. Reikia sėsti prie derybų stalo ir tartis, o ne kažką glaistyti, dekoruoti ir žadėti.
Čia yra valstybės krizė. Gaisras. Valdininkai turi ieškoti, kaip jį gesinti. Reikia sėsti prie derybų stalo ir tartis, o ne kažką glaistyti, dekoruoti ir žadėti.
Krizė tęsiasi metus, reikalavimai buvo pateikti prieš metus. Teisinis kelias streiko link ėjo metus. Buvo įspėjamasis streikas. Peržengtos visos įmanomos derybų ir susitarimų ribos“, – sako L.Bručkienė, be kitų moksleivių, ruošianti ir abiturientus. Pastariesiems streikas gali padaryti bene daugiausia žalos, mat ant nosies valstybiniai egzaminai, o pasirengimui likęs laikas vis tirpsta.
„Dvyliktokai mane palaiko. Daug metų dirbu, žino, kiek ir kaip aš dirbu. Jei kalbėtume apie valstybės požiūrį, man sumokama už dviejų dvyliktokų rašinių taisymą per metus“, – sako pedagogė. Ji juokauja, jog jos šeštadienio ir sekmadienio rytai prasideda poilsio režimu – taisant vaikų darbus tiesiog lovoje. Savo darbo valandų mokytoja neskaičiuoja ir po pamokų, dirba su silpnesniais vaikais.
„Tai savanoriavimas, bet aš jaučiu atsakomybę“, – sako mokytoja.
Jos teigimu, turėtų būti kaipmat sudaryta krizės valdymo grupė, kuri spręstų susidariusią situaciją.
„Visiška betvarkė“
Dviejose uostamiesčio mokyklose dirbanti fizikos ir gamtos mokslų mokytoja Nijolė Dargužienė teigia, jog nauja mokytojams primesta tvarka yra tiesiog betvarkė.
„Ankstesnėje tvarkoje buvo numatytas apmokėjimas pagal vaikų skaičių, tarkime, jei taisai darbus klasėje iki 12 vaikų, iki 22 vaikų ir daugiau. Buvo visai kiti skaičiavimai. Dabar to nebeliko. Dėl tos situacijos mokyklos supriešintos – mažos su didelėmis, miesto su kaimo mokyklomis. Kalbama, kad atlygiai padidėjo. Taip, mažų mokyklų, kur klasėje aštuoni vaikai, mokytojams padidėjo, tačiau mes gauname dabar vienodai, o aš dirbu su 30 vaikų. Kiek aš sunaudoju laiko ir kiek pedagogas, dirbantis su perpus mažiau vaikų?“ – retoriškai klausė N.Dargužienė.
Mažų mokyklų, kur klasėje aštuoni vaikai, mokytojams padidėjo, tačiau mes gauname dabar vienodai, o aš dirbu su 30 vaikų. Kiek aš sunaudoju laiko ir kiek pedagogas, dirbantis su perpus mažiau vaikų? – retoriškai klausė N.Dargužienė.
N.Dargužienė teigė, jog valdžios vyrams derėtų išbandyti mokytojo darbą ir mėnesį padirbti mokytojo kėdėje, kuomet darbų taisymui ir pasirengimui pamokoms neretai užtrunkama iki vidurnakčio. Premjero kalbos, jog mokytojai nori uždirbti 1 000 eurų ir turėti laisvo laiko, yra absurdiški.
„Išmaniosios lentos, taip, patogumas, bet kas žino, kad pasirengti pamokai užtrunka iki dviejų valandų“, – sako mokytoja.
Klaipėda liko nuskriausta
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė tikina, jog startavęs naujas mokytojų apmokėjimo modelis Klaipėdai visiškai netinkamas.
Pagal visą tą metodiką, kitais metais nebeturėsime mokytojų, dirbančių gimnazijų dvyliktose klasėse. Pagal dabartinę apmokėjimo sistemą, tai yra pats pigiausias apmokėjimas.
„Pagal visą tą metodiką, kitais metais nebeturėsime mokytojų, dirbančių gimnazijų dvyliktose klasėse. Pagal dabartinę apmokėjimo sistemą, tai yra pats pigiausias apmokėjimas. Kaip žinome, dabartiniu metu įvardijamos kontaktinės valandos, savaitinės valandos, jos dauginamos iš savaičių, kiek mokiniai mokosi. Baigiamųjų klasių moksleiviai mokosi 33 savaites, 5–11 klasių – 37 savaites, pradinių – 35. Kad būtų išmokėti atlyginimai, dalijama iš 42 savaičių. Tad mokantiems dvyliktokus atlyginimai automatiškai mažėja. Ministerija nenori girdėti, kad bendras skaičius keičiasi“, – kalbėjo L.Juknienė.
Pirmininkę nustebino, jog uostamiestyje, kur streikuoja labai daug mokyklų, nei Švietimo ir mokslo ministerijos, nei Vyriausybės atstovai kol kas nekreipia dėmesio ir atvykti neketina, tačiau rado laiko apsilankyti Telšiuose, kur mokytojai patenkinti nauja sistema.
Mokytojų paskelbtas streikas yra neterminuotas. Pedagogai tikina, jog Vyriausybė, kuri atsakinga už visas reformas, turės prisiimti atsakomybę ir už dvyliktokų paruošimą egzaminams.
Jungiasi ir darželiai
Į streiką Klaipėdoje įsijungia ir darželiai. Pedagogai jaučiasi esantys pamiršti ir situaciją vadina patyčiomis, apie kurias tiek daug kalbama.
Darželio auklėtoja, turinti magistro išsilavinimą, tik baigusi studijas gauna 470 eurų atlygį į rankas, o jokio išsilavinimo neturinti auklytė uždirba 430 eurų. L.Juknienė teigia, jog ją ši žinia tiesiog pribloškė.
„Kokia yra atsakomybė ikimokyklinėje įstaigoje? Juk yra įrodyta, kad vaikų gabumai atsiskleidžia maždaug trejų metų amžiaus. Kaip tas auklėtojas, uždirbdamas vos ne minimalų atlyginimą, gali ugdyti asmenybę?“ – klausė L.Juknienė.
Auklėtoja dirbanti A.Zarambienė kone tramdė ašaras neslėpdama, jog gauna vos 550 eurų atlygį. Jos grupėje – 20 vaikų, darbo diena neretai trunka per dešimt valandų.
„Pasižiūrėjome daug gražių pavyzdžių užsienyje, kur integruojami vaikai su negalia, bet nepažiūrima, kad ten vienam pedagogui tenka penki vaikai. Neseniai auditas konstatavo, šokas buvo, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogai uždirba 36 proc. mažiau nei mokytojai, o išsilavinimas tas pats. Man gėda pasakyti, kiek uždirbu ir kur perku drabužius“, – ašarų neslėpė pedagogė.
Man gėda pasakyti, kiek uždirbu ir kur perku drabužius, – ašarų neslėpė pedagogė.
Jos teigimu visa švietimo sistemos situacija yra kaip ant delno įvertinant informaciją, jog į darbą kviečiami į pensiją išėję mokytojai, tarp jų ir jos mama, kuri jau septynerius metus yra pensininkė.
Kalbėti, jog mokytojo profesija taps prestižinė, tokių reformų apsupty yra absurdiška, nes greitai nebeliks kam dirbti, sakė ji.
Neapgalvotu ji vadino ir mokslo metų ilginimą, kai dėl karščių vaikai šiemet alpo klasėse, mat kondicionavimo nėra ir sąlygos mokytis nesudarytos.
Kaip tėvų forumo atstovė ji teigė, jog dauguma tėvų palaiko mokytojus, nors streikas ir sukelia nepatogumų. Tėvai supranta, jog mokytojai yra pervargę, darbus taiso iki vėlumos. Penktadienį tėvai ketina prisijungti ir prie mitingo.
Didės keliais centais
Anot L.Juknienės, iš didžiųjų miestų savivaldybių mokytojų atlyginimo fondo augimas prognozuojamas Panevėžio mieste – 17 proc., Kaune – 10 proc., Vilniuje – 9 proc., Šiauliuose – 8 proc. Tuo tarpu Klaipėdoje – 2 proc.
Pirmininkės teigimu, problemas patvirtinus etatinį mokėjimą mokytojams Klaipėdos savivaldybė įvardijo jau prieš metus. Laiškus ministerijai rašė ir meras V.Grubliauskas.
Dėl susidariusios situacijos mokytojai šį penktadienį Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje, 13.30 val., rengia mitingą.
„Kadangi pagerėjimo nenusimato, įsijungia vis naujos švietimo įstaigos, galvosime ir kitas akcijas – vaikščiosime gatvėmis, rengsime piketą prie valdančiųjų būstinės“, – pasiduoti neketina pedagogai.
