Gruodį streiką pradėję 53 iš Turkijos atvykę darbininkai nerimauja, kad juos įdarbinusi, tačiau atlyginimų 9 mėnesius nemokanti bendrovė „Kayi Construction“ ruošiasi nutraukti darbo sutartis. Tokiu atveju protestuojantys turkai netektų teisės likti Lietuvoje ir privalėtų sugrįžti į tėvynę.
Be to, 15min žiniomis, darbininkai nerimauja, kad daugiau kaip pusmetį namus atstoję statybiniai vagonėliai bus nugriauti, o jie patys – atsidurs gatvėje.
Skolingas ir Lietuvos filialas
Lietuvoje veikiančio bendrovės „Kayi Construction“ filialo vadovas Aleksandras Beganskas 15min teigė, kad pagrindinė, Turkijoje veikianti įmonė pasiūlė darbininkams sudaryti taikos sutartį, kurioje numatyta išmokėti pusę skolos dabar, o likusią dalį – per 3–6 mėnesius.
Nors anksčiau kalbintas bendrovės filialo Lietuvoje advokatas Gintaras Černiauskas tvirtino, kad atlyginimai išmokėti, A.Beganskas pripažino, kad yra kiek kitaip – jo vadovaujamas filialas nėra visiškai atsiskaitęs su darbininkais, tačiau tą padaryti ketina per kelias savaites, daugiausiai – mėnesį. Tikslios sumos jis negalėjo nurodyti, tačiau sakė, kad įsiskolinimas nedidelis. Pasak jo, kol kas Lietuvos filialas nutraukti darbo sutarčių nesiruošia.
15min pašnekovas pabrėžė, kad atsiskaityti su darbininkais būtina, tačiau reikia suprasti, kad statybos – rizikingas verslas, todėl ne viskas priklauso nuo bendrovės. A.Begansko teigimu, prie sudėtingos situacijos prisidėjo ir Turkijoje kilusi krizė.
Nutraukus sutartis tektų grįžti namo
Ar streikuojančių darbininkų baimė pagrįsta? Ar tiesa, kad nutraukus darbo sutartis turkai privalėtų grįžti į tėvynę? Šiuos klausimus 15min uždavė Migracijos departamento vyresniajai specialistei Loretai Tumalavičienei. Anot jos, tokie atvejai, kai darbdaviai nutraukia sutartis su užsieniečiais ir todėl panaikinami jų leidimai gyventi Lietuvoje, yra įprasta praktika.
„Darbo bendrovės „Kayi Construction“ Lietuvos filiale pagrindu yra išduota užsieniečiams ir nacionalinių vizų, ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo pagrindu išduotų nacionalinių vizų ir leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra daug, tarp jų – darbo sutarties nutraukimas. Taigi jeigu su užsieniečiais darbo sutartis filialas nutrauks, nacionalinės vizos ir leidimai laikinai gyventi bus panaikinti“, – paaiškino ji.
Anot Migracijos departamento specialistės, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, taip pat – pasibaigus darbui Lietuvoje. Jeigu panaikinus nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi užsienietis, kuriam netaikomas bevizis režimas, yra Lietuvoje, priimamas sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo, kuriame nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos. Jeigu užsienietis savanoriškai neišvyksta iš Lietuvos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą, užsienietis išsiunčiamas iš šalies.
Pavargę dėl nežinios ir be geriamojo vandens
Neslūgstant įtampai dėl protestuojančių turkų, darbininkus palaikanti „Gegužės 1-osios“ profesinė sąjunga pranešė apie šeštadienį Kaune planuojamą protesto akciją.
„Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadioną statantiems darbuotojams iš Turkijos, kurie jau 9 mėnesius negauna pažadėtų atlyginimų, sunkios dienos – pervargę nuo nežinios ir psichologiškai palūžę būdami toli nuo šeimų, nors ir maitinami (tiesa, pagrasinant, kad maitinimas bus nutrauktas), tačiau neturintys pajamų nusipirkti net geriamojo vandens. Juos įdarbinusi Turkijos bendrovės „Kayi Construction“ Lietuvos filialo įmonė, kuri darbus vykdo Kauno miesto savivaldybės užsakymu, kiekvienam iš 52-jų darbuotojų skolinga nuo 7 iki 12 tūkst. eurų“, – rašome spaudai išplatintame pranešime.
„Šie darbuotojai ir jiems atstovaujanti Gegužės 1-osios profesinė sąjunga šį šeštadienį, sausio 11 d., rengia solidarumo protestą. Akcija prasidės 13 val. prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo sporto gatvėje, o po to kolona pajudės link Kauno miesto savivaldybės“, – dėstoma toliau.
Anot profsąjungos, dar praėjusios savaitės pabaigoje įmonės atstovams buvo pranešta, kad darbuotojai yra pasirengę derėtis ir, sutarus dėl atlyginimų išmokėjimo, nedelsiant pradėtų darbus. Pranešime teigiama, kad bendrovės atstovai vengia bendrauti su profesine sąjunga.
Jis žino, kad mes ir mūsų šeimos nebeturime už ką gyventi, ir dėl to bando sugundyti tokiais nieko nereiškiančiais pažadais.
Spaudai skirtame pranešime rašoma, kad vienas iš darbuotojų – Halil Ibrahim Bengül – sako, kad darbdavys stengiasi streikuojančius turkus įkalbėti grįžti namo, kur ir bus sprendžiamas ginčas: „Skambučio metu įmonės atstovas mums siūlė grįžti į Turkiją, kurioje pažadėjo nedelsiant sumokėti 400 eurų, o kitą sumą išmokėti vėliau. Tai yra pasityčiojimas iš mūsų – mes dirbome kiekvieną dieną po 14 valandų ir už šį darbą mums siūlo tik 400 eurų!? Jis žino, kad mes ir mūsų šeimos nebeturime už ką gyventi, ir dėl to bando sugundyti tokiais nieko nereiškiančiais pažadais.“
Nors bendrovės atstovai nurodo, kad darbuotojai neturi pagrindo reikšti pretenzijų Lietuvoje, profsąjunga tvirtina, jog tai tik darbdavių išsisukinėjimas.
„Visi pažeidimai yra įvykdyti dirbant Lietuvoje ir už juos turi atsakyti kompanija, kuri ir įdarbino šiuos darbuotojus Lietuvoje, o ne Turkijoje“, – teigė darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos pirmininkas, Jurgis Valiukevičius.
Pranešime spaudai taip pat nurodoma, kad Turkijos darbuotojų streiką ir solidarumo akciją palaiko bei remia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), kurios viena didžiausių narių – Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija – teikia visokeriopą pagalbą apgautiems darbuotojams. Be to, rengiamas kreipimasis į tarptautines organizacijas.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, kuri neseniai yra išrinkta Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos Paneuropinės regioninės tarybos (ITUC-PERC) viceprezidente, sako, jog LPSK artimiausiu metu informuos savo partneres visame Europos žemyne apie tokį Turkijos bendrovės „Kayi Construction“ elgesį su darbuotojais bei neatsakingą Kauno miesto savivaldybės požiūrį į visa tai: „Yra mažų mažiausiai nedovanotina, kai visos visuomenės pinigai keliauja abejotinos reputacijos įmonėms, o valstybės institucijoms ir savivaldybei, atrodo, dėl to nei šilta, nei šalta. Kreipėmės į miesto merą Visvaldą Matijošaitį prašydami, kad prisiimtų atsakomybę už tai, jog savivaldybės pasirinkta įmonė užtikrintų paslaugą teikiančių darbuotojų garantijas ir saugumą, o milijoninės valstybės lėšos būtų naudojamos sąžiningai ir skaidriai, tačiau reakcijos beveik jokios.“
Prieš savaitę tyrimą bendrovėje pradėjo Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Tai pat, kaip rašoma pranešime, Seimo narys Tomas Tomilinas šios savaitės pradžioje kreipėsi į Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Užsienio reikalų ministerijas, kad šios ištirtų situaciją iš teisinės pusės.
Kodėl mūsų visų pinigai nukeliavo kompanijai ir nepasiekė tų žmonių, kurie iš tikrųjų stato stadioną?
Anot solidarumo akciją organizuojančios ir darbuotojus atstovaujančios „Gegužės 1-osios” profesinės sąjungos atstovo Jurgio Valiukevičiaus, šis protestas skirtas ne tik palaikyti streikuojančius darbininkus, bet ir paskatinti valstybės institucijas bei miesto savivaldybę imtis priemonių, kad visuomeninės lėšos nebūtų leidžiamos bendrovėms, kurios nepaiso jokių darbuotojų teisių: „Norėtume, kad savivaldybė pasiaiškintų, kodėl mūsų visų pinigai nukeliavo kompanijai ir nepasiekė tų žmonių, kurie iš tikrųjų stato stadioną. Iki šiol savivaldybė kratėsi atsakomybės, bet manom, kad ji turėtų aktyviai padėti darbuotojams atgauti savo pinigus. Mes esam tikri, kad Lietuvoje egzistuoja ir daugiau panašių atvejų, tik kol darbuotojai neprotestuoja, tol niekam neįdomu.“
