Didžiąją dalį rinkėjų iš pradžių užplūdo palengvėjimo jausmas, po kurio sekė natūralus klausimas: „Tik 116 balsų? Nejau kiti parlamentarai prieš?“. Bene penktadalio Seimo narių nuomonės šiuo klausimu rinkėjai nežino.
Lankyti posėdžius – Seimo nario pareiga
Dažnas iš mūsų net nesusimąstome ir nesivarginame patikrinti, kaip dažnai išrinkti tautos atstovai aplanko savo darbo vietą. Plenarinių posėdžių lankymas, kurių metu parlamentarai privalo išreikšti savo nuomonę daugybe klausimų ir taip dalyvauti sprendimų priėmime, atrodo natūralus dalykas. Juk Seimo nariai nebe mokyklinukai, kurie, pasinaudoję menkiausia proga, bėga iš pamokų. Bet ar tikrai taip?
VU TSPMI dėstytoja, Pilietinės visuomenės instituto vadovė Ieva Petronytė teigia, kad „dalyvauti plenariniuose posėdžiuose – Seimo Statute numatyta Seimo nario pareiga. Ir tokia ji ne veltui – plenarinių posėdžių metu Seimo nariai turi galimybę atstovauti rinkėjų interesams ir jų pažiūras plačiai, gyvai diskutuodami, apsvarstydami įstatymus ir tokiu būdu kreipdami šalies raidą viena ar kita kryptimi. Aišku, nemažai parengiamojo darbo leidžiant įstatymus jau įvyksta komitetuose, tačiau būtent plenariniame posėdyje priimami svarbiausieji sprendimai. Galų gale, tiems sprendimams priimti reikia ir kvorumo – atitinkamo dalyvaujančiųjų Seimo narių skaičiaus.“
Politologė atkreipia dėmesį, kad kita Seimo nario veikla – dalyvavimas posėdžiuose, komitetuose, bendravimas su rinkėjais – taip pat svarbios – ir kaip paruošiamoji stadija, kurioje irgi labai svarbu išdiskutuoti svarstomas idėjas, įstatymų tekstus, ir kaip rinkėjų interesų, nuomonės surinkimas, tačiau tai nėra dalyvavimo Seimo posėdžiuose pakaitalas. Pavyzdžiui, „su rinkėjais dirbti“ labai svarbu, tačiau tam skirtas savas laikas ne plenarinių posėdžių metu – šių posėdžių metu laikas tiems rinkėjams atstovauti.
„Žinau, ką renku“ komanda nusprendė patikrinti, kaip dažnai Seimo nariai dalyvauja balsuojant plenariniuose posėdžiuose, kurie parlamentarai į savo pareigas žiūri rimtai, o kurie į savo pareigas žiūri pro pirštus.
„Žinoma, lankomumo kiekybė neužtikrina kokybės, – sako Ieva Petronytė. – Dalyvavimui plenariniuose posėdžiuose reikia ir atitinkamo pasirengimo – turbūt nė vienas nenorėtume, kad svarbūs visuomenei sprendimai būtų priiminėjami kad ir šimtaprocentiniu lankomumu, tačiau atsitiktiniais mygtukų spaudymais. Tačiau nepasirodant posėdžiuose darbo kokybei atsirasti šansų tikrai nepadaugėja – nebent tik tuo atveju, jei Seimo narys dalyvaudamas savo nepasirengimu darbui pridarytų daugiau žalos nei naudos – tačiau ar tokiu atveju jam vieta Seime?“
Posėdžiai rūpi ne visiems
Kaip rodo oficialūs duomenys, pateikti Lietuvos Respublikos Seimo puslapyje, nuo pat pirmosios naujojo Seimo darbo dienos daugiausia posėdžių praleido socialdemokratų frakcijos nariai. Vidutiniškai vienas Seimo narys šioje frakcijoje dalyvauja vos kiek daugiau nei pusėje balsavimų.
Palyginimui, galite įsivaizduoti žmogų, kuris, vietoje visos darbo savaitės, į darbą atvyksta tik kas antrą dieną. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai atsidūrė priešpaskutinėje lentelės vietoje. Šiai frakcijai priklausantys parlamentarai vidutiniškai dalyvauja kiek daugiau nei 62 proc. balsavimų.
Labiausiai plenarinius posėdžius lankančios frakcijos titulas atiteko Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kurios nariai vidutiniškai užsiregistruoja į beveik 80 proc. balsavimų.
I.Petronytės teigimu, „suprantama, jog kartais, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, iškilus kitiems svarbiems įsipareigojimams, ar net norint geriau pasiruošti kitiems įstatymų projektų svarstymams, Seimo nariai dalį posėdžių praleidžia, tačiau jei tokie praleidimai tampa norma, galima kelti pagrįstą klausimą, ar Seimo narys vis dar tinkamai atlieka savo pareigas. Juk galų gale, kitoms svarbioms užduotims atlikti skiriamas laikas ne posėdžių metu.
Parlamento darbe bendrai – tiek plenariniuose, tiek komitetų, komisijų ir kituose posėdžiuose – be rimtų priežasčių nedalyvaujantis Seimo narys demonstruoja atmestiną požiūrį į savo darbą, jam rinkėjų patikėtą atsakomybę bei tai, jog Seime jam, ko gero, ne vieta.“
Šalies mastu parlamentarų nedalyvavimas posėdžiuose gali reikšti „atsitiktinių“, pakankamai gerai neišdiskutuotų (o tai reiškia – greitai taisytinų ir keistinų) įstatymų priėmimą.
L.Linkevičius Seime beveik nesirodo
Beje, nesame vienintelė šalis diskutuojanti parlamentarų lankomumo klausimais – kitur taip pat ieškoma būdų posėdžių lankomumui kelti. Tačiau, matyt, geriausia kontrolė – rinkėjai ir jų balsai, įvertinantys tiek darbo kiekybę, tiek kokybę. Tik svarbu, kad į šiuos kriterijus balsuodami atsižvelgtume.
Patikrinus atskirų Seimo narių lankomumą paaiškėjo septyni didžiausi Seimo plenarinių posėdžių pravaikštininkai. Nenuostabu, kad pirmoje vietoje atsidūrė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kurio balsavimų lankomumas mažesnis nei 9 proc.
Seimo narys apsilanko vos keliuose balsavimuose iš kelių dešimčių. Parlamentaras, žinoma, aiškina negalįs deramai vykdyti Seimo nario pareigų todėl, kad jo, kaip ministro, darbotvarkė pernelyg įtempta, jis turi daug susitikimų ir vizitų kitose šalyse. Vis dėlto, keliame klausimą: jeigu Seimo nario ir ministro pareigos yra nesuderinamos, ar tokiu atveju nereikėtų pagalvoti apie mandato atsisakymą?
VU TSPMI dėstytojos teigimu, buvimas ministru ir posėdžių lankomumas – atskiras diskusinis klausimas.
„Viena vertus, ministrai bei ministras pirmininkas akivaizdžiai turi kitų tiesiogiai su užimamomis pareigomis susijusių įsipareigojimų ir iš jų reikalauti analogiškai kitiems Seimo nariams aukšto posėdžių lankomumo būtų ne visai sąžininga.
Tai viena iš priežasčių, kodėl kartais ir diskutuojama, ar Vyriausybėje ministrų pareigas pradedantys eiti Seimo nariai neturėtų netekti Seimo nario mandato. Tačiau tai labiau požiūrio į Vyriausybę skirtumų klausimas – jei į Vyriausybę žiūrėtume labiau ne kaip į ekspertinę, bet kaip į idėjinę, tam tikromis idėjomis kreipiančią, instituciją, tuomet galėtume sakyti, kad Seimo narių mandatus turintys ministrai demonstruoja visuomenės pasitikėjimą jais, šalies valdymo patikėjimą jų idėjoms.“
Bet kokiu atveju, Vyriausybės nariai tesudaro nedidelę visų parlamentarų dalį, o dabartiniame Seime parlamentaro mandatą turinčių ministrų kartu su ministru pirmininku – vos 3.
Antroje vietoje atsidūrė premjeras Saulius Skvernelis, dalyvaujantis vos trečdalyje balsavimų. Nuo jo nedaug atsilieka parlamentarė Rasa Juknevičienė, naujai išrinktas Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Žygimantas Pavilionis ir Emanuelis Zingeris.
Susisiekus su šių Seimo narių padėjėjais, visi lyg sutartinai tvirtino, kad parlamentarai balsavimus praleidžia dėl įtemptos darbotvarkės, įvairių susitikimų su rinkėjais ar komandiruočių. Deja, nė vieno pravaikštininko darbotvarkės oficialiame Lietuvos Respublikos Seimo puslapyje rasti nepavyko.
I.Petronytė mano, kad svarbios dalykinės komandiruotės, matyt, gali būti pateisinama nedalyvavimo posėdyje priežastis. Nors tokiu atveju pats Seimo narys turėtų atsakingai įvertinti ir įsivertinti naudą, gaunamą komandiruotės metu.
Stropiausiai lanko S.Jovaiša
Atradome ir atsakingiausius parlamentarus, kurie praleido vos kelis balsavimus. Lyderiu tapo TS-LKD narys Sergejus Jovaiša. Per trijų mėnesių laikotarpį šis parlamentaras praleido tik du balsavimus, tad atsidūrė mūsų lentelės viršuje. Nuo jo nedaug atsilieka naujai išrinktas Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, praleidęs vos trimis balsavimais daugiau. Pagyrų taip pat nusipelno LVŽS frakcijos nariai Aušra Papirtienė, Juozas Rimkus, Guoda Burokienė, Arūnas Gumuliauskas bei mišrios Seimo grupės narys Bronislovas Matelis, savo „sąskaitose“ turintys per 95 proc. balsavimų.
Išanalizavus visų Seimo narių lankomumą, džiaugtis tenka mažai kuo. Vienas Seimo narys vidutiniškai dalyvauja kiek daugiau nei 2/3 balsavimų, kuriuose kiekvieno parlamentaro balsas yra itin svarbus. Žinoma, lankomumas nėra vienintelis matas, jis neparodo teisės aktų ir jų pakeitimų siūlymų, dalyvavimo diskusijose ir komitetų posėdžiuose, kur darbas labai svarbus, ar susitikimų su rinkėjais. Šiuos duomenis analizuosime bei Seimo narių darbo efektyvumą apžvelgsime kiek vėliau.
Analizę atliko politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“. Daugiau ir išsamesnių „Žinau, ką renku“ atliktos analizės rezultatų jau netrukus rasite tinklo „Facebook“ paskyroje bei mūsų draugų „Laisvės TV“ laidoje „Sarginiai šunys“.
