Kaip BNS informavo STT, nenustačius nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – požymių, gegužės pabaigoje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal KUL pranešimą.
„STT įvertinusi Klaipėdos universitetinės ligoninės pateiktą informaciją, konstatavo, jog įvardintos problemos kilo dėl nepakankamo vidinio reglamentavimo, neefektyvaus išteklių naudojimo, procesų kontrolės trūkumo, todėl, siekiant ateityje išvengti galimų pažeidimų, pasiūlė tobulinti vidinį reglamentavimą, kuris padėtų efektyviai valdyti įstaigos vidinius procesus ir užtikrintų sėkmingą korupcijos prevencijos įgyvendinimą“, – teigiama tarnybos atsakyme.
Anot STT, prokuroras šį nutarimą pripažino kaip pagrįstą ir teisėtą.
Taip pat STT atkreipė dėmesį, kad toks tarnybos sprendimas neužkerta kelio pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti kitomis, ne baudžiamosios teisės, priemonėmis.
Į STT pati ligoninė kreipėsi dar praėjusiais metais.
Kaip metų pradžioje pasakojo pernai rudenį KUL pradėjęs vadovauti Audrius Šimaitis, STT buvo perduota medžiaga dėl kelių praėjusios vadovybės sprendimų, kurie galimai lėmė prastą dabartinę ligoninės finansinę būklę.
Į STT gydymo ligoninės atstovai kreipėsi dar iki A. Šimaičio darbo pradžios.
Ligoninės vadovas trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariams sakė, kad įstaigai reikia skirti 28 mln. eurų papildomo finansavimo, o 2025 metais kyla grėsmė ligoninei tapti nemokiai.
Anot A. Šimaičio, be papildomų finansinių injekcijų, ligoninės skolos 2031 metais sieks iki 50 mln. eurų.
Dėl papildomų pinigų ligoninei į centrinę valdžią kreipėsi ir Klaipėdos vadovas Arvydas Vaitkus drauge su kitais regiono merais.
SAM antradienį paskelbė, kad ketina papildomai skirti apie 4 mln. eurų Klaipėdos universiteto ligoninės informacinei sistemai kurti ir darbuotojų išeitinėms išmokoms kompensuoti.
KUL veiklą pradėjo nuo sausio 1-osios, sujungus tris ligonines – Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos universitetinę ir Palangos reabilitacijos – bei tapo viena didžiausių gydymo įstaigų šalyje.