Ministerijos paskelbtos STT perimtų D.Bradausko ir R.Kurlianskio pokalbių detalės rodo, jog VMI viršininkas galėjo ne tik teikti informaciją dviejų Seimo narių papirkimu įtariamam verslininkui, bet ir priimti iš jo vertingas dovanas.
„Čia va, gimtadienio proga. Čia Lietuvoj yra kokį 30 žmonių, kurie tokį turi“, – tokią pokablio nuotrupą viešina ministerija, pažymėdama, esą VMI viršininkas „priiminėjo dovanas“.
15min pasiteiravo STT, ką tokio, ką Lietuvoje turi „kokį 30 žmonių“ iš R.Kurlianskio galimai gavo D.Bradauskas, tačiau tarnyba detales pateikti atsisakė. Esą šių duomenų atskleisti negalima dėl tebevykstančio tyrimo dėl galimo Eligijaus Masiulio ir Vytauto Gapšio papirkimo.
„Specialiųjų tyrimų tarnyba praėjusių metų gegužę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu, kurio centre atsidūrė – tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis ir koncerno „MG Baltic“ vadovai. Vykdant šį tyrimą, buvo surinkta ir informacija apie tuometinio VMI Vadovo D.Bradausko veiklą, turinčią korupcijos požymių. Plačios apimties ikiteisminis tyrimas STT pareigūnų šiuo metu yra tęsiamas. Tad apgailestaujame, tačiau negalime atskleisti daugiau su tyrimu susijusių duomenų“, – 15min pateiktame komentare teigia STT Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Renata Saulytė.
Anot STT, sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo priimtas „atsižvelgiant į galiojantį LR Baudžiamąjį kodeksą bei į Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką korupcinio pobūdžio baudžiamosiose bylose”.
Dovanų priėmimas, veikimas verslo grupių naudai, konfidencialios informacijos atskleidimas ir kiti epizodai, kuriuos savo išvadose D.Bradauskui inkriminuoja Finansų ministerija, kelia kitą klausimą. Kodėl VMI viršininko atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o tokia veikla galimai užsiėmęs D.Bradauskas buvo atleistas iš darbo, bet nesulaukė jokių oficialių įtarimų. Anot STT, sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo priimtas „atsižvelgiant į galiojantį LR Baudžiamąjį kodeksą bei į Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką korupcinio pobūdžio baudžiamosiose bylose”.
STT laikosi pozicijos, kad D.Bradausko veiksmuose buvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių – o tai yra nusikaltimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė. Vis dėlto STT nurodo, jog pritrūko vieno elemento – finansine išraiška išmatuojamos didelės žalos, kurią savo veiksmais būtų padaręs VMI viršininkas.
„Tam, kad jo veiksmai būtų kvalifikuojami kaip Baudžiamuoju įstatymu draudžiama veika, turi būti nustatytas tokiais atvejais būtinas požymis „didelė žala“. Jei veiksmais buvo padaryta žala, tačiau padaryta žala nėra didelė, pažeidimas laikytinas tarnybiniu ar drausminiu“, – aiškino STT atstovė R.Saulytė.
Pasak jos, piniginės išraiškos „didelei žalai“ D.Bradausko veikloje nebuvo rasta, o su tokia medžiaga teisme esą būtų labai sunku įrodyti, kad VMI viršininkui turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
„Kai valstybės tarnautojo veiksmais padaryta žala nėra išreikšta materialine išraiška – pinigais, žalos vertinimas yra atliekamas vadovaujantis teismų praktika. Šiuo gi konkrečiu atveju, atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, žala, kilusi dėl D. Bradausko veiksmų, teismų nebūtų laikoma didele, todėl nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o surinkta medžiaga buvo perduota tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, kaip tai ir numato Kriminalinės žvalgybos įstatymas“, – teigė R.Saulytė.
Primename, jog finansų ministras Vilius Šapoka D.Bradauską atleido netrukus po medžiagos gavimo iš STT. Savo įspūdžius susipažinus su STT surinkta informacija ministras apibendrino trimis žodžiais: „svetimos gėdos jausmas“. Pats D.Bradauskas su ministerijos išvadomis bei atleidimu kategoriškai nesutinka. Jis teigia nepadaręs nieko nusikalstamo ir ketina bylinėtis dėl sugrąžinimo į pareigas.
