Tyrimo duomenys atskleidžia, kad visos tikslinės grupės (Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai) teigiamai vertino korupcijos masto pokyčių tendencijas – 2018 m. 39 proc. valstybės tarnautojų (3 proc. daugiau nei 2016 m.), 31 proc. verslo atstovų (13 proc. daugiau nei 2016 m.) ir 22 proc. gyventojų (12 proc. daugiau nei 2016 m.) manė, kad korupcijos mastai per metus sumažėjo.
Korupcijos masto mažėjimo prognozės šalyje taip pat vertinamos teigiamai. 2018 m. beveik kas trečias gyventojas (27 proc.) nurodė, kad korupcijos mastas per artimiausius trejus metus sumažės – tai 9 proc. daugiau respondentų nei 2016 m. 2018 m. taip manė 39 proc. verslo atstovų ir 62 proc. valstybės tarnautojų.
Atvirame klausime apie labiausiai korumpuotas institucijas gyventojai dažniausiai minėjo sveikatos apsaugos institucijas (50 proc.), Seimą (32 proc.) ir teismus (27 proc.).
Analizuojant sprendimų priėmimo skaidrumą ir lobistinę veiklą, atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų teigia, kad jiems yra tekę girdėti apie atvejus, kuomet politikai ar valstybės tarnautojai priimdami sprendimus siekė naudos išskirtinai konkrečioms interesų grupėms, užuot paisę viešojo intereso. Rizikingiausios sritys, kuriose labiausiai siekiama daryti įtaką sprendimų priėmimui, įmonių vadovų vertinimu, yra farmacija, statyba ir energetika.
Tyrimo rezultatai rodo, kad ir toliau mažėja gyventojų korupcinė patirtis – 12 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad 2018 m. bent kartą davė kyšį. Tai yra dvigubai mažiau nei prieš 4 metus. Valstybės tarnautojų atveju – kyšį davė 4 proc., o per 5 metus kas dešimtas tarnautojas sulaukė bent vieno siūlymo neteisėtai atsilyginti.
Verslo atveju, atkreiptinas dėmesys, kad 23 proc. įmonių vadovų teigė, kad korupcija Lietuvoje daro neigiamą įtaką jų verslo pajamoms. Beveik kas ketvirtas verslo atstovas korupciją suvokia, kaip kliūtį savo verslo vystymuisi. Tyrimo duomenimis – 2018 m. 8 proc. verslo atstovų davė kyšį.
Vertinant Lietuvos antikorupcinį potencialą, iki 2016 m. buvo stebimas jo stiprėjimas, o 2018 m. matomos nevienareikšmės potencialo kitimo tendencijos. Pavyzdžiui, apie korupciją yra pasirengę pranešti 17 proc. gyventojų (6 proc. mažiau nei 2016 m.), 32 proc. įmonių vadovų (3 proc. mažiau nei 2016 m.) ir 54 proc. valstybės tarnautojų (12 proc. daugiau nei 2016 m.)
Asmenys nėra linkę dalyvauti antikorupcinėje veikloje. 8 proc. gyventojų nurodė, kad norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje (4 proc. mažiau nei 2016 m.), įmonių vadovų – 13 proc. (5 proc. mažiau nei 2016 m.), o valstybės tarnautojų – 33 proc. (2 proc. daugiau nei 2016 m.).
„Tyrimo duomenys atskleidžia, kad nors ir mažėja visuomenės tiesioginė korupcinė patirtis, tačiau asmenys turėtų labiau įsitraukti į antikorupcinę veiklą. Didesnį korupcijos masto mažėjimą galėsime matyti tik tada, kai visuomenės nepakantumas korupcijai išaugs ir kiekvienas Lietuvos gyventojas jaus atsakomybę netoleruoti korupcijos, gyventi korupcijai atsparioje aplinkoje“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“ STT iniciatyva atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ 2018 m. gruodžio–2019 m. sausio mėnesiais. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 Lietuvos gyventojai, 501 verslo įmonių vadovai, 507 valstybės tarnautojai.
