STT išanalizavo Santaros klinikų 2015-2017 metų viešuosius pirkimus ir gautą paramą bei nustatė, kad 319 bendrovių laimėjo pirkimų už beveik 164 mln. eurų. Per tą patį laikotarpį 216 juridinių asmenų skyrė beveik 8 mln. eurų paramos Santaros klinikoms arba su jomis susijusiems paramos gavėjams.
Analizuojant, kiek įmonių per tą patį laikotarpį laimėjo Santaros klinikų organizuotus viešuosius pirkimus ir suteikė paramos, nustatyta, kad tokių įmonių buvo 123.
2015–2017 metais 39 proc. viešųjų pirkimų laimėtojų suteikė daugiau kaip 4 mln. eurų paramos Santaros klinikoms ir su jomis susijusiems paramos gavėjams bei laimėjo 87 proc. pirkimų, kurių vertė – daugiau kaip 142 mln. eurų.
STT teigimu, Santaros klinikų organizuotus viešuosius pirkimus laiminčios įmonės paramą pervedė ne tik į Santaros klinikų paramos sąskaitą, bet ir 28 paramos gavėjams, registruotiems Santaros klinikų adresu ir dar 42 paramos gavėjams, kuriems vadovauja Santaros klinikų darbuotojai.
Skandalas dėl galimos korupcijos Santaros klinikose kilo vasarį, kai STT paskelbė tirianti galimą kyšininkavimo mechanizmą, kai už laimėtus viešuosius pirkimus iš įmonių reikalauta neteisėto finansinio atlygio, jis užmaskuotas kaip parama. Dėl to nuo pareigų buvo nušalintas klinikų direktorius Kęstutis Strupas, kuris rudenį pasitraukė iš pareigų.
Apie šį tyrimą STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje plėstis nenorėjo. Jo teigimu, tyrimas tebevyksta, o apie jo eigą bus pranešta vėliau.
Paramą naudojo renginiams ir komandiruotėms
Gilindamiesi į situaciją STT pareigūnai patikrino 10 didžiausią paramą gavusių su Santaros klinikomis susijusių paramos gavėjų finansinių srautų analizę. Nustatyta, kad beveik pusė įplaukų panaudota komandiruotėms, konferencijoms, renginių organizavimui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms apmokėti.
Anot STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos Strateginės analizės skyriaus viršininkės Margaritos Dobryninos, su klinikomis susiję paramos gavėjai yra įvairios asociacijos.
STT duomenimis, didžiąją dalį paramos skyrė įmonės, kurios užsiima medicinos įrangos prekyba arba farmacija.
„Skaičiai rodo, kad tai ne visai skaidru“, – komentuodamas tokias išlaidas kalbėjo STT Analitinės antikorupcinės žvalgybos valdybos Taktinės analizės skyriaus viršininkas Raimondas Vencius.
J.Raškevičius trečiadienį teigė, kad po Santaros klinikų viešųjų pirkimų patikrinimo buvo sugalvota išsiaiškinti, ar tai – vienintelis atvejis, ar panašūs dalykai vyksta ir kitose gydymo įstaigose.
Santaros klinikos: didžiąją dalį paramos gauname ne pinigais
Į STT paskelbtą informaciją trečiadienį sureagavusios Santaros klinikos pareiškė, kad didžioji dalis paramos Santaros klinikoms teikiama ne pinigais, o vaistais bei medicininėmis priemonėmis, kuriuos skiria įvairios farmacijos kompanijos.
„Parama vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis yra naudojama išskirtinai pacientų gydymui. Ši parama gaunama vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymu bei kasmet deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, visa informacija apie Santaros klinikų gaunamą paramą viešinama įstaigos veiklos ataskaitose“, – teigiama išplatintame klinikų pranešime.
Anot pranešimo, tuo pačiu adresu kaip Santaros klinikos yra registruota įvairių profesinių gydytojų, slaugytojų asociacijų ir draugijų, kurios yra atskiri juridiniai asmenys, veikiantys pagal savo įstatus ir patys atsakantys už organizacijos juridinę veiklą bei savarankiškai deklaruojantys pajamas ir išlaidas.
„Šios organizacijos nėra atskaitingos Santaros klinikoms, joms ataskaitų neteikia, todėl ligoninė neturi tokios informacijos ir jos komentuoti negali. Visa gauta parama naudojama tiesioginei ligoninės veiklai laikantis visa tai reglamentuojančių Lietuvos įstatymų“, – pabrėžė klinikų atstovai.
„Paramos“ tradicija išplitusi visoje šalyje
Išplėtus tyrimą buvo nustatyta, kad panašios tendencijos būdingos ir kitoms Lietuvos ligoninėms.
Pavyzdžiui, 2013-2016 metais 52 bendrovės skyrė paramą Kauno klinikoms ir laimėjo 56 proc. Kauno klinikų viešųjų pirkimų vertės – apie 150 mln. eurų.
40 įmonių skyrė paramą Šiaulių ligoninei ir laimėjo 56 proc. šios ligoninės viešųjų pirkimų vertės – 33 mln. eurų.
44 įmonės skyrė paramą Panevėžio ligoninei ir laimėjo 66 proc šios ligoninės viešųjų pirkimų vertės – 27 mln. eurų.
Iš STT trečiadienį žurnalistams pateiktos medžiagos matyti, kad panašios tendencijos stebimos ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Vilniaus universiteto Žalgirio klinikose, Kauno ligoninėje, Kauno klinikinėje ligoninėje, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje ir Klaipėdos ligoninėje.
M.Dobrynina sakė, kad išanalizavus 10 ligoninių 2013-2016 metais gautą paramą buvo nustatyta, kad iš viso 899 bendrovės laimėjo viešuosius pirkimus gydymo įstaigose už 727 mln. eurų.
„Ir šios dešimt ligoninių buvo paremtos 467 juridinių asmenų, kurie skyrė joms 12,7 mln. eurų“, – teigė ji.
J.Raškevičius sakė, kad jeigu įmonės susiduria su prašymais paremti įstaigą mainais už laimėjimą viešuosiuose pirkimuose, reikėtų kreiptis į STT.
Anot J.Raškevičiaus, skaičiai rodo, kad greičiausiai paramos skyrimas nebuvo savanoriškas. Jis pabrėžė, kad STT tik atliko sausų skaičių tyrimą, tačiau giliau nesikapstė.
„Mes sakome, kad yra grėsmės, su kuriomis reikia tvarkytis“, – pridūrė jis.
STT informaciją ketina perduoti Viešųjų pirkimų tarnybai, kitoms institucijoms.
STT direktorius Žydrūnas Bartkus teigė, kad tyrimo rezultatai signalizuoja apie galimus interesų konfliktus ir sukuria regimybę, kad ligoninėse organizuojant viešuosius pirkimus bei priimant paramą iš jų laimėtojų, gali egzistuoti korupcija.
Ministerijos nenustebino
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir ministerijos vadovybė labai vertina STT atliktą analizę, tačiau šie faktai nenustebino, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) žiniasklaidai išplatintame pranešime.
„SAM vadovybės iniciatyva ministerijos korupcijos prevencijos specialistų surinkta informacija apie gydymo įstaigų gaunamą paramą iš verslo subjektų parodė labai panašią situaciją. O įvertinus tokius nerimą ir abejonių keliančius faktus, SAM korupcijos prevencijos specialistai parengė ir gydymo įstaigoms išsiuntė specialias rekomendacijas, kurių nurodė laikytis, siekiant užtikrinti maksimalų skaidrumą įstaigų veikloje“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė. Ji priduria, kad šioje srityje ir toliau bus dirbama, siekiant ją tobulinti ir skaidrinti. Tad išanalizavus naujausią STT informaciją ir teikiamus duomenis, bus sprendžiama, kokias dar papildomas priemones inicijuoti.
Anot L.Bušinskaitės-Šriubėnės, sveikatos sektorius vis dar yra tarp lyderių pagal korupcijos apraiškas, lyginant su kitomis sritimis. Ji pateikia kelis pasiūlymus gydymo įstaigoms, kaip būtų galima išvengti galimų korupcinio pobūdžio apraiškų:
Pirmiausia, įsiregistruoti paramos gavėjo statusą.
Antra, viešinti įstaigos teisę gauti paramą (pagal Labdaros ir paramos įstatymą) įstaigos svetainėje, skelbimų lentose, išdėstyti lankstinukus matomose vietose, vykdyti aiškinamąjį darbą jeigu lankytojai teiraujasi dėl paramos suteikimo;
Trečia, viešinti kokiems tikslams įstaiga gali panaudoti gautą paramą (medikų kvalifikacijos kėlimui, gyventojų sveikatos stiprinimui, informavimui ir pan.).
Ketvirta, pacientui siūlant pinigus, medicinos personalas turi išaiškinti asmens teisę remti įstaigą ir kokiu būdu tai daroma (įmokama į įstaigos kasą, mokėjimo pavedimu per banko įstaigą), siekiant išvengti konfliktinės situacijos ir policijos kvietimo galimo kyšio atveju;
Penkta, teikti viešas ataskaitas apie gautos paramos panaudojimą.
