STT prevencijos specialistai, įvertinę perkančiųjų organizacijų – ministerijų ir savivaldybių – informaciją dėl jų perkamų teisinių paslaugų, nustatė, kad dauguma įstaigų (apie 80 proc.), turėdamos savo teisininkus, pirko teisines paslaugas.
74 institucijų buvo prašoma atsakyti į klausimus: kokie motyvai lėmė teisinių paslaugų pirkimo poreikį 2016–2017 m.; kaip nuspręsta pasirinkti teisinių paslaugų tiekėją; kokios buvo išlaidos teisinėms paslaugoms; ar institucijos turi detalizuotą teisinių paslaugų pirkimo tvarką.
STT surinkusi ir išanalizavusi atsakymus nustatė, kad dažniausias naudotas pirkimo būdas – neskelbiama apklausa, kai apie pirkimą informuojami tik keli advokatai, o kartais – tik vienas. Nors dauguma institucijų panašiai pagrindė poreikį pirkimams: ypač sudėtingos, didelės vertės bylos, tarptautiniai projektai, nepakanka žmogiškųjų išteklių, tam tikros teisės srities geresnis išmanymas, specializacija ir pan., tačiau kai kurios institucijos pirko teisines paslaugas nesudėtingiems vidaus teisės aktams parengti.
Motyvas dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo kartais nėra įtikinamas, nes institucijoje dirba ne vienas ar du teisininkai, o pirkimai nebūna labai sudėtingi, tačiau sumos išleidžiamos nemažos.
STT nuomone, kai kurių institucijų motyvas dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo kartais nėra įtikinamas, nes institucijoje dirba ne vienas ar du teisininkai, o pirkimai nebūna labai sudėtingi, tačiau sumos išleidžiamos nemažos. Pavyzdžiui, vienos savivaldybės 2016–2017 m. išlaidos perkant teisines paslaugas sudarė daugiau nei 140 tūkst. eurų., rašoma antradienį STT paviešintame pranešime.
Yra ir gerų pavyzdžių: Energetikos ministerija informavo, kad ketina parengti Pirkimų, nepatenkančių į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimo sritį, tvarkos aprašą, pagal kurį detalizuos teisinių paslaugų pirkimo poreikį, nurodys apklaustus tiekėjus, paaiškins, kodėl pasirinktas vienas ar kitas tiekėjas, aptars esmines sutarties sąlygas.
STT nustatė, kad nė viena įstaiga neturi pasitvirtinusi detalizuoto teisinių paslaugų sąrašo, kuris būtų kaip metodinė priemonė įstaigoms prieš perkant teisines paslaugas. STT, siekdama, kad procedūros institucijose vyktų skaidriai ir nekiltų abejonių dėl galimybių piktnaudžiauti, rekomenduoja turėti tokį teisinių paslaugų sąrašą.
STT siūlo institucijoms, ketinančioms pirkti teisines paslaugas, išsamiai įvertinti įstaigos turimas galimybes pačioms atlikti šias funkcijas, o sudariusioms paslaugų teikimo sutartį – nuolat vertinti paslaugų užsakymo poreikį.
Antikorupcinio vertinimo išvadą rasite čia.
