Gydo, viešąją tvarką palaiko, Tėvynę gina, licencijas ar leidimus statyboms bei kitoms veikloms išduoda anaiptol ne vokelis su pinigais, o žmogus. Viskas priklauso nuo šį darbą atliekančio asmens profesionalumo, žmogiškųjų savybių, sukauptos patirties, galiausiai viešąjį sektorių reglamentuojančių teisės aktų.
Projektas antikorupciniam sąmoningumui didinti
Kaip teigia Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas Benas Aldakauskas, suvokimas, kad tarnautojui būtinai reikia duoti kyšį, antraip jis tau nesuteiks reikalingos paslaugos, daugelyje viešojo sektoriaus sričių tapo atgyvena.
Tokią požiūrio kaitą lėmė kryptingas antikorupcinis visuomenės švietimas, taip pat įvairios teisinės ir metodinės priemonės, skirtos korupcijos atsiradimo ir plitimo rizikai mažinti.
„Didelę įtaką Tarnybai įgyvendinant įvairias antikorupcines veiklas turėjo ES struktūrinių fondų parama. O vienu reikšmingesnių projektų, beje, baigtu įgyvendinti visai neseniai – tik šių metų pradžioje, reikėtų laikyti projektą „Tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ atlikimas, antikorupcinės socialinės reklamos sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, kuriuo buvo siekta nukreipti valstybės pastangas į labiausiai korupcijos pažeistus sektorius ir mažinti prielaidas korupcijai pasireikšti, taip pat didinti Lietuvos gyventojų antikorupcinį sąmoningumą.
Siekta nukreipti valstybės pastangas į labiausiai korupcijos pažeistus sektorius ir mažinti prielaidas korupcijai pasireikšti.
Paprasčiau kalbant, šiuo projektu buvo stengiamasi ne tik motyvuoti žmones nedaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų, bet ir skatinti pranešti apie pastebėtus tokius pažeidimus ir patiems kurti bei stiprinti skaidrią aplinką“, – pasakoja B. Aldakauskas.
Sociologiniai tyrimai padėjo susidaryti vaizdą
Minėto projekto metu, anot STT Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovo, buvo atlikti keli sociologiniai tyrimai. „Įvertinome tikslinių grupių – viešojo sektoriaus darbuotojų, verslo atstovų ir visuomenės, požiūrį į korupciją, aiškinomės, kaip įvairiose institucijose yra paplitusi korupcija, kokia yra respondentų korupcinė patirtis, koks yra pačios Lietuvos visuomenės antikorupcinis potencialas.
Remiantis tyrimų rezultatais ir šiuolaikinėmis tendencijomis, buvo parengta antikorupcinės socialinės reklamos vykdymo strategija, sukurtos ir per televiziją, radiją ir internetą ištransliuotos 9 antikorupcinės informacinės bei šviečiamosios kampanijos“, – apie projektą pasakoja B. Aldakauskas.
Pasak pašnekovo, daugiausia visuomenės dėmesio sulaukė įtraukiančios ir interaktyvios veiklos. Pabėgimo kambarys „Išsivaduok iš korupcijos“ leido „uždaryti“ korupciją kambaryje ir atskleidė dalyviams, kad korupcija yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, į kurį įeina ne tikdetektyvas, bet ir moraliniai įsitikinimai.
„Skaidrumo detektorius“ buvo pagrindas tiesiogiai susitikti su Lietuvos gyventojais didžiuosiuose ir mažuosiuose miestuose – kiekvienas norintis galėjo pasitikrinti savo vidinio skaidrumo lygį ir betarpiškai bendrauti su Tarnybos atstovais.
„Vykdant kampanijas kreipėme dėmesį ir į šiuolaikiškų metodų naudojimą. Interaktyvi istorija
www.skaidrumoistorija.lt paveikiai ir vaizdžiai atvaizduoja, kad neskaidrūs sprendimai galiausiai turi neigiamą rezultatą asmeniškai arba artimai aplinkai“, – sako B. Aldakauskas.
Kokios institucijos korumpuočiausios?
Komentuodamas viešojo sektoriaus sritis, kurios tyrimų „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ metu buvo nustatytos kaip korumpuočiausios, B. Aldakauskas sako: „Kiekvienais metais buvo matyti rezultatų dinamika, tačiau sveikatos apsaugos institucijos buvo minimos dažniausiai“.
STT atstovas pažymi, kad lyginant kelerių metų tyrimų rezultatus, pokyčiai korumpuočiausių institucijų atžvilgiu nėra dideli, o kaip labiausiai paplitusius korupcinius reiškinius apklaustieji nurodo tokias situacijas, kai gydytojui atsidėkojama pinigais po atliktos operacijos, kai naudojamasi tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais, kai per pažintis įsidarbinama į valstybės instituciją.
Kaip labiausiai paplitusias korupcijos formas gyventojai įvardina nepotizmą ir politinių partijų narių protegavimą.
Nuo 2016 metų pastebima, kad kaip labiausiai paplitusias korupcijos formas gyventojai įvardina nepotizmą ir politinių partijų narių protegavimą. Daroma išvada, kad korupcija geriau suprantama kaip daugiasluoksnis reiškinys ir atpažįstamos galimos formos.
Skaidrumas – mūsų visų rankose
„Didžiausias iššūkis buvo surasti konkrečias žinutes ir terpes, kad visuomenė atkreiptų dėmesį į korupciją, kaip įvairialypę problemą. Kiekvienai kampanijai buvo skiriamas maksimalus dėmesys: tikslinė auditorija, laikas, būdas, veiklos, formos, žinutė, galimos rizikos, personalo paruošimas.
Kartais gali atrodyti, kad visuomenė nėra nusiteikusi kalbėti apie korupciją ir skaidrumą. Tačiau radus tinkamus žodžius, galima įtikinti sustoti ir pagalvoti, kad korupcija nėra tolima tik gydytojų ar politikų problema. Džiugu, kad galime gyventojus kviesti diskutuoti apie skaidrumą ir drąsinti imtis savarankiškų veiksmų artimoje aplinkoje“, – apie projekto iššūkius ir jo naudą pasakoja B. Aldakauskas.
Skaidrumas – visų mūsų rankose.
Įgyvendinus projektą, anot pašnekovo, pokyčiai matomi keliais pjūviais. „Galime geriau stebėti antikorupcinę „temperatūrą“ visuomenės savimonėje, suteikėme progą ir platformas diskutuoti apie korupcijos žalą ir skaidrumo naudą, galiausia visuomenė suvokia, kad korupcija yra platus, kartais aiškiai neapčiuopiamą žalą darantis reiškinys. Antikorupcinė aplinka priklauso nuo bendrų visuomenės pastangų, nes „Skaidrumas – visų mūsų rankose“.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.
