STT Kauno valdybai tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų užsieniečiams siekiant išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, reikalingus norint gauti leidimą nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje, tyrimą kontroliuojantis prokuroras kreipėsi į institucijas, siekiant įvertinti, ar 28 asmenų lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų mokėjimo žinių patikrinimo lygis buvo nustatytas pagrįstai.
Šią savaitę Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Staniulis kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, siekiant įvertinti faktines aplinkybes ar užsieniečiai moka lietuvių kalbą atitinkamu lygiu ir turi pakankamas Konstitucijos pagrindų žinias.
Prokuroro sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, kurie kelia pagrįstų abejonių Kauno rajono valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų komisijos veiklos skaidrumu ir teisėtumu.
Ikiteisminis tyrimas STT Kauno valdyboje buvo pradėtas 2021 m. rugpjūtį, įtariant, kad Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų komisijos narys už kyšius sudarydavo galimybę užsieniečiams neteisėtai išlaikyti egzaminus, reikalingus norint gauti leidimą nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje. Užsieniečiai už egzaminų išlaikymą Komisijos nariui, kaip įtariama, mokėdavo kyšius, kurie siekdavo iki 300 Eur.
Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl sistemingo kyšininkavimo pareikšti Kauno rajono Valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų komisijos nariui, įtarimai dėl papirkimo pareikšti ir įvairių šalių užsienio piliečiams.
Tai ne pirmas ikiteisminis tyrimas, susijęs su šia sritimi, primena STT.
Lietuvių kalbos egzamino pažymėjimas nėra savitikslis, jis susijęs su tolimesnių užsienio šalių piliečių teisių įgyvendinimu bei reikalingas norint gauti Lietuvos pilietybę, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, dirbti atitinkamose pareigybėse ar vykdyti tam tikras darbines funkcijas. Lietuvos Konstitucijos pagrindų įstatymas užsieniečiams yra reikalingas siekiant gauti Lietuvos pilietybę ir norint gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Tai ne pirmas ikiteisminis tyrimas, susijęs su šia sritimi. 2021 m. lapkričio 5 d. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kitą STT tirtą bylą dėl sudarytų galimybių užsieniečiams fiktyviai išlaikyti lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, paliko apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltais dėl prekybos poveikiu pripažino 6 asmenis.
Teismas konstatavo, kad už neteisėtą atlygį užsienio piliečiams buvo sudarytos sąlygos fiktyviai, faktiškai nelaikant, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus – jų rezultatus vertinti teigiamai bei gauti šių egzaminų išlaikymo pažymėjimus, reikalingus teikiant prašymus Migracijos departamentui dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvoje.
Taip pat 2021 m. birželio mėn. STT Pranešimų nagrinėjimo skyrius pradėjo dar du ikiteisminius tyrimus dėl dviejų Rusijos piliečių galimai suklastotų lietuviškas šaknis patvirtinančių dokumentų, kurių pagalba vienas Rusijos pilietis gavo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, o kitas Rusijos pilietis kartu su dviem šeimos nariais gavo Lietuvos pilietybę. Šie ikiteisminiai tyrimai perduoti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
