2020 05 05

STT skandalą įpūtęs verslininkas A.Petrošius: kokie jo santykiai su pareigūnu R.Martišiumi?

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūno Renato Martišiaus paviešintų pokalbių skandale prabilo ir juose figūruojantis verslininkas Antanas Petrošius. Būtent jis iš agento gavo susirašinėjimo išklotines. Kodėl R.Martišius atsiuntė pokalbius, verslininkas nesako. Taip pat vangiai komentuoja, kodėl pareigūnui siūlė savo pagalbą. Užtat atskleidė daugiau detalų, kaip, jo teigimu, STT pareigūnai esą vykdė buvusio KGB pareigūno Aleksandro Cesso užsakymą. Esą tą paviešinti susirašinėjimai ir patvirtina. Tuo metu STT teigia baigusi savo vidinį tyrimą ir pareigūnų kaltės nematanti.

Praėjus dvejiems metams po 2018-aisiais įvykusio A.Petrošiaus suėmimo, prabilti nusprendė pats verslininkas. Tam įtakos turėjo praėjusią savaitę 15min paviešintas STT pareigūno R.Martišiaus privatus susirašinėjimas, kuriuo atskleidžiama, kaip pareigūnas galbūt bendravo su teisėju dėl, įtariama, A.Petrošiaus sulaikymo, kaip iš savo viršininko Roberto Žilinsko gavo prašymą padėti įmonei UAB „Barta“ dėl užsieniečių įdarbinimo ir dėl to kreipėsi į socialinių reikalų ir darbo viceministrę Eglę Radišauskienę.

Pokalbiai taip pat vyksta su slaptus tyrimus atliekančiais kolegomis iš Lietuvos ir Latvijos, verslininku Arūnu Cicėnu ir pačiu A.Petrošiumi, su kuriuo, gali susidaryti įspūdis, bendraujama lyg su bičiuliu ar šaltiniu.

Verslininką 15min kvietė atvykti į studiją pokalbio, tačiau A.Petrošius paprašė klausimus atsiųsti raštu.

Tikina sulaukęs pasiūlymo nesikišti

Nacionalinio kraujo centro byloje A.Petrošius buvo sulaikytas 2018-ųjų pavasarį. Tuomet jam buvo pareikšti kaltinimai dėl prekybos poveikiu Latvijoje, neteisėtos farmacinės veiklos ir padėjimo piktnaudžiauti. 2020-ųjų vasarį Vilniaus apygardos prokuratūra pirmus du kaltinimus panaikino.

Į Nacionalinio kraujo centro (NKC) bylą verslininkas teigia buvęs įveltas STT pareigūnų, kurie esą veikė buvusio KGB karininko A.Cesso pavedimu.

Verslininkas pasakoja, kad 2017 m. po ilgamečio darbo tarptautiniuose bankuose užsienyje jis nusprendęs grįžti į Lietuvą ir čia investuoti sukaupto kapitalo dalį.

Asmeninio archyvo nuotr./Antanas Petrošius
Asmeninio archyvo nuotr./Antanas Petrošius

„Mano idėja buvo investuoti į biotechnologijų sritį, tam tikslui buvo suplanuotas 100 mln. eurų dydžio investicinis fondas. Buvo pasiektas susitarimas dėl strateginės partnerystės ir susitarta su iš dalies valstybiniu Italijos biotechnologijų gigantu „Kedrion Biopharma“. Tai penktas žaidėjas pasaulyje plazmos preparatų gamybos srityje, turintis gamyklas Italijoje, Vengrijoje bei JAV“, – pasakoja A.Petrošius.

Kabinete keletą valandų patyriau psichologinį spaudimą ir įvairius grasinimus.

„2017 m. įsteigiau bendrovę Lietuvoje ir 2017 m. birželio mėnesį buvo pasirašyta sutartis dėl ilgalaikio plazmos pirkimo bei ilgalaikio bendradarbiavimo su viešąja įstaiga „Nacionalinis kraujo centras“ (toliau tekste – NKC). Norėčiau pažymėti, kad ši sutartis užtikrino Lietuvai ne tik kada nors pasiūlytą aukščiausią plazmos pardavimo kainą, bet ir plazmos preparatų, pagamintų iš lietuviškos plazmos, galimą tiekimą Lietuvos piliečiams, dėl ko būtų įgyvendintos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos“, – prideda jis.

Po sutarties pasirašymo su NKC, anot A.Petrošiaus, italų kompanijos atstovui Baltijos regione buvo pateikta verslininką žeminanti informacija, kurios šaltiniu esą buvo A.Cessas. A.Petrošius susisiekė su latviu.

„Pokalbio su A.Cessu metu pastarasis man pasakė, kad kraujo plazma yra jo „tema“, Lietuva ir Latvija yra „jo teritorija“, ir pagrasino, kad man nieko nepavyks, plazmos verslas bus jo įtakos zonoje, tad būtų geriau, jei aš pasitraukčiau. Aš atsakydamas A.Cessui pažymėjau, kad verslą vystau įstatymų nustatyta tvarka ir kad visi turime tokias pačias sąlygas sąžiningai konkurencijai. Neilgai trukus A.Cessas kreipėsi į STT dėl kriminalinės žvalgybos ir, ar ikiteisminio tyrimo“, – teigia A.Petrošius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba

Pasak verslininko, tuomet prasidėjo jau minėtas ikiteisminis tyrimas. STT pareigūnai esą tvirtino, kad sutartys su „Kedrion Biopharma“ padirbtos, o pačios kompanijos neva nėra, jo atžvilgiu buvo „inkriminuojamos nebūtos veiklos“, „avansas pagal plazmos pirkimo-pardavimo sutartį buvo traktuojamas kaip plazmos nupirkimas“.

Dokumentai, liudijantys kitaip, esą nebuvo vertinami rimtai.

Paminėsiu, kad R.Martišių tarp daugelio kitų temų labai domino informacija apie mano santykius su ambasadoriumi V.Ušacku.

„Atsižvelgdamas į tai įtariu, kad iniciatyva pradėti ikiteisminius procesus būtent tokiu būdu kilo tam, kad būtų padaryta maksimali žala mano reputacijai. Aš nuo pat pradžių tvirtinau, kad įtarimai pareikšti remiantis netikslia, iš konteksto išimta bei gal net falsifikuota medžiaga, kad už viso to stovi Latvijos verslininkas A.Cessas, buvęs KGB karininkas, Latvijos įmonės „Baltijas terapeiskais serviss“ (BTS) savininkas, o Lietuvos STT pareigūnai vykdo jo užsakymą“, – teigė verslininkas.

Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo NKC nutraukė sutartį ir 2019 m. paskelbė naują konkursą kraujo plazmos pardavimui. A.Petrošius pasakoja, kad centras deklaravo skaidrumą ir paskelbė konkurse leisiantis dalyvauti tik toms įmonėms, kurios turi plazmos frakcionavimo licencijas ir galiojančius Geros gamybos praktikos (GGP) sertifikatus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kraujo donorystė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kraujo donorystė

„Italų biofarmacijos kompanija „Kedrion Biopharma“ dalyvavo konkurse, kuriame buvo įslaptintas vokų atplėšimas ir nuslėptos sąlygos, kuriomis laimima. Ir atspėkite, kas laimi konkursą? Ogi BTS įmonė iš Latvijos, priklausanti A. Cessui, buvusiam KGB karininkui. Pasigilinus paaiškėjo, kad BTS įmonė neturi galiojančio GGP sertifikato, todėl ji negalėjo dalyvauti konkurse. Buvo kreiptasi į Latvijos farmacijos reguliuotoją ir gautas atsakymas, patvirtinantis, kad tokio sertifikato įmonė BTS neturi. Galima daryti išvadas, kad pradinis A.Cesso grasinimas buvo visiškai realizuotas, mano įmonė buvo pašalinta iš rinkos, mano reputacijai padaryta didžiulė žala, o galutinis naudos gavėjas, kuris, pažeidžiant paskelbto konkurso sąlygas, nupirko kraujo plazmą, buvo pripažinta BTS įmonė“, – teigia A.Petrošius.

TAIP PAT SKAITYKITE: Prabilo korupcija įtariama buvusi Kraujo centro vadovė: „Man norėjo pateikti įtarimus net dėl teroro akto organizavimo“

Paviešintas susirašinėjimas patvirtino abejones?

Praėjusią savaitę 15min publikuotas privatus STT pareigūno R.Martišiaus susirašinėjimas, anot verslininko, patvirtino, kad veiksmai jo atžvilgiu buvo galimai neteisėti.

„Susirašinėjimo turinys patvirtino mano nuo pat pradžių išsakytas abejones dėl ikiteisminio tyrimo teisėtumo, jo užsakomojo pobūdžio, faktų, įrodymų bei aplinkybių galimo klastojimo. Turinys patvirtina ne tik aplinkybes, susijusias su galimai neteisėtais veiksmais prieš mane, jis patvirtina išsikerojusį STT modus operandi, kur toleruojami ir taikomi dvigubi standartai, kada pareigūnai jaučiasi esantys aukščiau įstatymo ir vadovybė pasirenka užmerkti akis, taip pat ignoruoti akivaizdžius piktnaudžiavimo tarnyba ir prekybos poveikiu epizodus“, – pasakoja A.Petrošius.

„Reikėtų paminėti, kad R.Martišius neginčija susirašinėjimų autentiškumo. Neginčijamas ir minimas poveikis teisėjams bei susirašinėjimas su latvių pareigūnais, kur šnekama apie buvusį KGB karininką, kuris ir yra galimas viso šito ikiteisminio tyrimo ir užsakovas bei galutinis naudos gavėjas“, – teigia bankininkas.

TAIP PAT SKAITYKITE: STT agentas R.Martišius: susirašinėjimas buvo pavogtas, o jo viešinimas yra melo kampanija

Apie santykius su R.Martišiumi nekalba

Verslininkas interviu 15min dar kartą patikino, kad susirašinėjimą jis gavęs teisėtu būdu – jį atsiuntęs pats R.Martišius. Nors pareigūnas tą neigia ir tikina savo garbę ir orumą ginsiąs teisme, A.Petrošius pažymi, jog visa informacija yra pateikta Generalinei prokuratūrai ir kitoms institucijoms, įskaitant Valstybės saugumo departamentą.

„Kalbant apie garbę ir orumą bei principingumą, kuriuos deklaruoja R.Martišius, siūlyčiau atkreipti dėmesį į vieną R.Martišiaus teiginį susirašinėjime su kontaktu „Cicenas Arunas“: „Pacany reshajut I ruliat“ (Lietuviškai – pacanai sprendžia ir valdo). Kaip tai charakterizuoja STT kriminalinės žvalgybos pareigūną? Ar tai atspindi jo gyvenimo ir darbo principus? Aš būčiau linkęs susilaikyti nuo bet kokių vertinimų, nes faktai kalba už save“, – teigia jis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba

Kita vertus, susirašinėjime yra ir kitas kontaktas „Petruxa RU“. A.Petrošius patvirtina, kad tai yra jis. Tiesa, kokiomis aplinkybėmis jiedu susirašinėjo, kodėl galima susidaryti įspūdį, jog vyrai bendrauja lyg būtų bičiuliai ar partneriai, A.Petrošius per daug nedetalizuoja.

„Taip, tai tiesa. Reikėtų paklausti R.Martišiaus, kuo jam netiko mano vardas ar pavardė, kad reikėtų sugalvoti kažkokias pravardes. (...) Pirmą kartą R.Martišių pamačiau sulaikymo metu. Po to su R.Martišiumi susidūriau suėmimo metu – jis tikrai buvo teismo salėje ir koridoriuose. Tyrimo metu, po įvykusios apklausos pas tyrėją V.Kerbelienę, mano advokatui išvykus, buvau nuvesdintas pas R.Martišių į kabinetą. Kabinete keletą valandų patyriau psichologinį spaudimą ir įvairius grasinimus, sulaukiau daug klausimų, niekaip nesusijusių su vykdomu ikiteisminiu tyrimu, esu įsitikinęs, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos mano teisės. Paminėsiu, kad R.Martišių tarp daugelio kitų temų labai domino informacija apie mano santykius su ambasadoriumi Vygaudu Ušacku, kuris tuo metu jau buvo pareiškęs apie savo apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose. Pažymiu, kad bendrauti kitomis temomis, nesusijusiomis su ikiteisminiu tyrimu, atsisakiau. Mačiau, kad R.Martišius buvo dėl to nepatenkintas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnyba

2018-06-04 gavau R.Martišiaus žinutę į Viber programėlę su jo kontaktiniais duomenimis, nors iki tol jokių jo kontaktų neturėjau. Kodėl R.Martišius siekė su manimi bendrauti, galiu tik numanyti, man jis neaiškino. Aš jam atsakiau po kelių savaičių, tai buvo 2018-06-21 diena, ir būtent tą dieną jis man atsiuntė minėtą failą su visa medžiaga“, – pasakoja verslininkas.

15min paviešintų pokalbių galima susidaryti įspūdį, kad šių vyrų pokalbis buvo gana neformalus.

„Sveikas. Šiaip pagalvojau, jeigu nori rimtą karjerinį šuolį padaryti ir rimtai pažiūrėti į valstybės interesų pažeidimus ir jei tau vadovybė leistų kapstytis tokioje subtilioje temoje, pažiūrėk į visą istoriją įdėmiai, susijusią su SGD terminalu ir jo nuoma. Anot to sandorio kažkas labai gerai uždirbo ir toliau uždirbinėja. Nuoma yra techniškai garantuota ir padengta valstybės garantija, tai beveik nulinė rizika, bet nuomos kaštai išeinant iš pačio terminalo kaštų ir labai ilgo tarnavimo laiko, ir mažos metinės amortizacijos yra kosminiai. Aiškiai kažkas pasinaudodamas situacija, geopolitiška ir kitais aspektais, prastūmė šitą sandorį bet kokia kaina, kuri nuostolinga valstybei. Manau, kad tai nebuvo daroma be suinteresuotų asmenų“, – R.Martišiui rašo verslininkas.

„Sveikas. Sakoma, jog blogas kareivis, jei nenori tapti generolu... Patikinu, kad vadovybės (plačiąja prasme) pritarimas ir palaikymas kapstytis sudėtingose temose yra, taip pat yra kažkokios galimybės ir ryžtas (...)“, – atrašo STT pareigūnas.

„Įsivaizduoju, kad priėjimą prie duomenų pats turėsi geresnį nei aš. Duosi man duomenis, aš tau pateiksiu analizę (...)“, – atrašo A.Petrošius.

„Būtų labai naudingas pačio požiūris į temą, analitinis finansinių aspektų vertinimas ir tikiuosi šia tema padiskutuosime (...)“, – pokalbį tęsia STT agentas.

„(...) Jei turėsi visus skaičius, pasiruošęs padėti tau išanalizuoti duomenis ir įvertinti potencialią žalą, kuri buvo galimai sukurta“, – pagalbą siūlo verslininkas.

15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų susirašinėjimas
15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų susirašinėjimas

Šio paviešinto pokalbio fragmento A.Petrošius detaliai komentuoti nepanoro. Pažymėjo, kad su pareigūnu Viber programėlėje esą bendravo tik kartą. Kalbėdamas apie bendravimo manierą, jog bendraujama neformaliai, bankininkas teigia, kad ją esą nustatė R.Martišius – tiek pokalbiu metu STT patalpose, tiek atsiųstoje žinutėje.

„Pasiūlymas domėtis kitomis temomis buvo labiau ironiškas pasakymas užsiimti tyrimais, o ne juos sugalvoti, kaip mano atveju“, – sakė verslininkas.

VIDEO: STT pareigūnų susirašinėjimo byla: kas liko nepasakyta

Prokurorai kaltina advokatus ir verslininką šantažu

Užpraėjusią savaitę Generalinė prokuratūra paskelbė apie sulaikytus tris advokatus ir verslininką, įtariant juos neteisėtai rinkus informaciją apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbuotoją ir panaudojant ją šantažui, esą siekiant nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Sulaikytieji advokatai yra advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ advokatas Giedrius Danėlius bei advokatų profesinės bendrijos „Intra lex“ advokatai Valdas Rakauskas ir Dainius Baronas. Sulaikytas verslininkas – Antanas Petrošius, „Solis Tribus“ akcininkas, figūruojantis „Nacionalinio kraujo centro“ byloje.

Teisėsauga įtaria G.Danėlių neteisėtu poveikiu STT direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą minėtoje byloje. Teigiama, kad G.Danėlius susijęs su ketinimais panaudoti kompromituojančią informaciją apie STT žvalgybos pareigūną R.Martišių.

Pats advokatas tą neigia – apie galimus netinkamus pareigūno veiksmus jis pirmiausia informavo tyrėją V.Kerbelienę. Be to, sako nesąs tiesiogiai bendravęs su Ž.Bartkumi. Informaciją apie STT agentą tarnybos vadovui pateikė kitas advokatas Valdas Rakauskas, jie esą pažįstami nuo studijų laikų. V.Rakauskas Ž.Bartkui iš pradžių informaciją nusiuntė nuotoliniu būdu, vėliau jie susitiko.

Bendrovės problemas padėjo spręsti viceministrė

Susirašinėjimuose matyti, kad 2018 m. gegužės 28 dieną STT Vilniaus valdybos viršininko pavaduotojas Robertas Žilinskas Renatui Martišiui rašo, kad „būtų faina, jei pavyktų pagelbėti žmogeliui“ ir kartu nurodo Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo direktoriaus pavaduotoją Bronislavą Sabiną Katinienę. Jis prašo padėti spręsti UAB „Barta“ problemas dėl imigrantų įdarbinimo. Tuo pat metu R.Martišius susirašo su socialinių reikalų ir darbo viceministre Egle Radišauskiene.

Gegužės 29 dieną pareigūnas papildomai domisi, kokius tiksliai dokumentus jis (nenurodomas asmuo – red.) teikė ir kiek laiko pavėlavo. R.Žilinskas tikina, kad, kiek jis supranta, tai buvo prašymas, o pavėluota buvo keletą dienų. „Pavyks kas nors?“ – domisi jis. R.Martišius atrašo, kad dar nesusitiko. Kiek vėliau, 10 val. 25 min. pažymi, kad paprašė „skubiai susitikti“ ir susitikimas įvyks 12 val. Su kuo – nenurodoma.

R.Žilinskas kolegai paaiškina padėtį, kad „ten dirba užsieniečiai. Siekiant pratęsti toliau, reikia iki termino galo kreiptis prieš du mėnesius. Dabar žmogelis parašė prašymą netaikyti tokio termino, nes pavėlavo mėnesį, jie gali dar dirbti iki 06-27. Tipo kažkokia specialistė šiandien perdavė, kad sako neteisti, tai žmogelis juodai parinasi. Labai sunku surasti specialistų. Reikia bandyti kažką daryti. UAB „Barta“. Prašymas vakar (2018 gegužės 28 d – red.), netaikyti 2 mėnesių termino pratęsimui dėl 1 mėn. pavėlavimo.“

R.Martišius atrašo „ok“.

Gegužės 29 dieną, vidudienį R.Martišius susitiko su E.Radišauskiene. Po pokalbio, 13 val. 08 min., jis R.Žilinskui teigia: „Viskas manau bus ok. Ryt nuvažiuos sutvarkys. Kuruoja asmeniškai“.

SADM nuotr./Eglė Radišauskienė
SADM nuotr./Eglė Radišauskienė

Po kelių valandų viceministrė R.Martišiui atrašo, kad „su „Barta“ nėra paprasta – pasirodo, terminą jie tikrai praleido ir dar turėjo vieną atleidimą – ko negalima daryti, plius migracija (numanoma – Migracijos departamentas – red.) gali turėti jiems nemažai pastabų: paprašiau raštu info, ryt pasakysiu“. Šią žinią jis perduoda R.Žilinskui ir prideda, kad „kas įmanoma, tas bus.“

Kitą dieną, gegužės 30 d. viceministrė informuoja apie pratęstus leidimus.

„UAB „Barta“ įdarbintų 4 užsieniečių leidimai dirbti galioja iki 2018-06-29, taip pat ir nacionalinės vizos galioja iki 2018-06-29“, – parašė ji ir pasiūlė įmonės vadovui kreiptis dėl naujo leidimo.

15min nuotr./Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų susirašinėjimas„Jei šiandien priduos, tai parašyk man“, – prideda viceministrė. Tokią žinią R.Martišius perduoda ir R.Žilinskui. R.Martišius padėkoja viceministrei: „Darkart ačiū. Skolingas. Šiandien nuvažiuos.“

Tiesa, panašu, kad problema tokiu būdu iki galo dar nebuvo išspręsta. Po poros valandų R.Martišius rašo viceministrei, kad esą žmogus klausia, ką jam daryti. E.Radišauskienė pasiūlė duoti savo numerį.

Birželio 4 dieną R.Martišius domisi, kaip „mūsų draugui valtininkui DB (suprask – Darbo biržoje (Užimtumo tarnyboje) – red.) sekėsi. Jis man nekelia, Gal DB Jį supokavo?“

Arno Strumilos / 15min nuotr./Užimtumo tarnyba
Arno Strumilos / 15min nuotr./Užimtumo tarnyba

Viceministrė atrašo, kad „nesupakavo“, esą yra problemų su migracija. „Ten situacija, kurioj iš tiesų valtininkas prisiirklavo ne taip, bet kadangi kabina migracija, galim pasiūlyti tik teisėtą būdą kreipiantis dėl naujo leidimo. Dar galim rasti žmogų us (numanoma – iš – red.) DB.“

„Gal jis galėtų nueiti pats pas vadovę Ingą (Inga Balnanosienė – Užimtumo tarnybos vadovė – red.) ar kt. ir galutinai išsiaiškinti. Nes verks ant kalnieriaus. (...)“, – siūlo R.Martišius.

„Gali. Aš pasuksiu Ingai. (…) Viskas, pakalbėjau su Inga Balnanosiene, ji pasuks jam“, – pažymi viceministrė.

Pokalbiai su Latvijos pareigūnais ir verslininku

Susirašinėjime taip pat yra pateikti pokalbiai su Latvijos pareigūnais, vykę 2018 m. sausio birželio mėnesiais. Juose kalbama apie Nacionalinio kraujo centro bylą. Susirašinėjime pažymima, kad AP (numanomai – Antanas Petrošius – red.) persivedė į savo sąskaitą 600 tūkst. eurų. Taip pat klausiama, ar Latvijos pareigūnai neturi daugiau informacijos apie kyšius, mat lietuviams tokių duomenų trūksta. R.Martišius su kolega iš Latvijos taip pat aptarinėja ir daugiau tyrimo detalių, iš pokalbių galima spręsti, jog buvo stebimas įtariamųjų, taip pat ir A.Petrošiaus, judėjimas, ieškoma jų ryšių Latvijos valdžios institucijose.

Pokalbiuose su kitais STT pareigūnais aptariamas A.Petrošiaus ir jo aplinkos asmenų stebėjimas ir sekimas. Viename pokalbių STT pareigūnas guodžiasi, kad kavinėje didelis triukšmas, todėl įrašo kokybė gali būti prasta.

Be kitų pokalbių, dokumente yra užfiksuotas ir 2018 m. sausio-vasario mėn. vykęs susirašinėjimas su liūdnai pagarsėjusiu verslininku Arūnu Cicėnu, kuriame šis klausia, kur vyks šventimas, mat netrukus sukaktuvės. Kokios, įvardyta nebuvo.

STT: „Abejonės dėl pareigūnų veiksmų nepasitvirtino“

STT imuniteto padalinys antradienį teigia baigęs dalį vasario mėn. 20 d. pradėto vidinio patikrinimo dėl aplinkybių, susijusių su STT pareigūno susirašinėjimo turiniu. Anot STT, nustatyta, kad nėra pagrindo pareigūnų tarnybinės atsakomybės taikymui: STT pareigūnai nedarė poveikio teisėjams, nėra neteisėtai perdavę informacijos apie STT ikiteisminius tyrimus, nesiekė asmeninės aplinkos žmonėms palankių sprendimų.

„Suprantame, kad paviešintas susirašinėjimo turinys be konteksto kelia klausimų. Klausimų kilo ir mums, nes norime ir turime būti tikri, kad visi STT pareigūnai savo veiklą vykdo skaidriai ir sąžiningai. Kai tik buvome informuoti apie tokio susirašinėjimo egzistavimą pas trečiuosius asmenis, jau kitą dieną pradėjome vidinį patikrinimą, kad visapusiškai įvertintume STT pareigūnų veiksmus.

Šiandien, kai vidinis patikrinimas baigtas – matome, kad abejonės dėl STT pareigūnų veiksmų nepasitvirtino. Be abejo, pripažįstame faktą, kad darbuotojai tarpusavio santykiuose bei santykiuose su kitais asmenimis turėtų vengti asmeninių prašymų, kurie leistų kilti abejonėms dėl profesinės etikos. Apie tai bus primenama visiems Tarnybos darbuotojams“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis