Ar krašte esant aukštam korupcijos lygiui ir ypač aukšto rango valdžios pareigūnų nebaudžiamumui STT neturėtų susitelkti tik kovai su aukščiausio lygio politine korupcija? Ar buvo keliami tokie tikslai STT šios institucijos sukūrimo metu ir kaip jie atrodo šiandien ekonomikos krizės sąlygomis, kai finansavimas ribojamas?
Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje diskutuoja STT generalinis direktorius Žimantas Pacevičius, buvę STT vadovai advokatas Juozas Gaudutis ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Valentinas Junokas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas KliunkaA ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.
Šiandien nė vienas Lietuvos įstatymas neleidžia mums išskirti kokio nors asmens ar pareigūno pagal tam tikrą kategoriją. Visi pareiškimai apie nusikalstamą veiką turi būti ištirti.
Pirmas taikinys: autoinspektoriai
A.Medalinskas. Ar yra apribota grupė asmenų, kuriuos STT turėtų stebėti ir atskleisti korupcijos atvejus tarp politikų ir valstybės tarnautojų?
Ž.Pacevičius. Šiandien nė vienas Lietuvos įstatymas neleidžia mums išskirti kokio nors asmens ar pareigūno pagal tam tikrą kategoriją. Visi pareiškimai apie nusikalstamą veiką turi būti ištirti. Kadangi darbo yra labai daug, o mūsų pajėgumas ribotas, išskyrėme tam tikras prioritetines kryptis ir pastaruoju metu, ypač praėjusiais metais, tikrai buvo pasiekta neblogų baudžiamojo persekiojimo rezultatų. Tam turi įtakos ir STT darbuotojų profesionalumas.
A.Medalinskas. Kokios tos prioritetinės STT darbo kryptys?
Ž.Pacevičius. Specialiųjų tarnybų įstatyme numatyta, kad STT dirba trimis kryptimis. Tai baudžiamasis persekiojimas, korupcijos prevencija ir švietimas. STT veikia pagal Honkongo pavyzdį ir mes esame įsitikinę, kad tai – vienas geriausių modelių.
A.Medalinskas. Teko girdėti, kad STT kurta ir pagal JAV federalinio tyrimų biuro (FTB) analogą, bet ar FTB nebuvo sukoncentravęs savo veiklos, bent jau pirmaisiais dešimtmečiais, į aukščiausio lygio nusikaltimų tyrimą?
J.Gaudutis. Visų pirma buvo žiūrima į FTB modelį. Bendravome su JAV ambasada Lietuvoje. Iš Lietuvos aukštųjų mokyklų buvo atrinkti studentai, kurie mokėjo anglų kalbą. FTB mums labai padėjo. Tiek vykdant mokymo procesą, tiek įsigyjant naujos technikos.
V.Junokas. Analizavome keliolikos užsienio valstybių patirtį. Ne tik JAV ir Honkongo. Dar Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos ir kitų valstybių. Specialiųjų tyrimų tarnybos pavadinimas reiškia, kad minėta institucija turi imtis tik ypatingų, specialiųjų tyrimų, o ne gaudyti visus.
J.Gaudutis. STT pradėta modeliuoti ir kurti 1996–1997 metais, kai išaiškėjo privatizacijos, turto ir kapitalo perdalijimo pasekmės. Vykstant šiam procesui tam tikra valdininkų grupė turtėjo, imdama kyšius. 1996 metais į valdžią atėjus Tėvynės sąjungai (Lietuvos konservatoriams) nutarta įkurti tarnybą, kurios paskirtis turėjo būti kitokia, nei yra dabar. Siekėme žvalgybinio ir analitinio pobūdžio institucijos, kuri tirtų tik tam tikras bylas, turinčias didelę reikšmę valstybei. Likusios bylos turėjo būti perduotos kitoms institucijoms, atliekančioms ikiteisminį tyrimą.
A.Kliunka. 1997 metais įkūrę STT, mes pralenkėme laiką, nes tik 2000 metais pasirašyta Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, joje rekomenduota valstybėms narėms kurti specializuotus padalinius kovai su korupcija. Tokius kaip mūsų STT. Tiesa, dar 1993 metais prokuratūros sistemoje buvo įsteigti specializuoti organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo padaliniai.
A.Medalinskas. Ir kokie buvo pirmieji STT darbai?
J.Gaudutis. Tuo metu joks užsienietis negalėjo ramiai pervažiuoti per Lietuvą. Tik sukūrus STT, premjeras Gediminas Vagnorius paprašė mūsų atlaisvinti kelius, nes važiuojant, ypač užsienio automobiliams, nuo Vilniaus iki Klaipėdos tris kartus stabdydavo autoinspekcija ir vis reikalaudavo kyšio. Premjero nurodymas buvo įvykdytas.
A.Medalinskas. Bet ar sunku buvo tai padaryti? Juk autoinspekcija yra valstybės institucija. Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis autoinspekciją buvo panaikinęs, nes teigė, kad visi jos policininkai korumpuoti.
J.Gaudutis. Jei išvis panaikinsi autoinspekciją, kai kurie asmenys pradės važinėti beprotišku greičiu ir užsimuš. STT įkūrimas tapo stabdžiu nesąžiningiems pareigūnams. Tačiau kilo daug problemų dėl teismų ir jų teisingų sprendimų. Vyriausybė nusprendė pakelti teisėjų atlyginimus ir šie pradėjo saugoti savo darbo vietas.
A.Medalinskas. Bet ar dabar problemos dėl teisingumo teismuose nebėra? Be to, kilo dar viena problema – kai buvo nuspręsta mažinti teisėjams atlyginimus, šie padavė valstybę į teismą ir patys savo byloje priėmė sprendimą, kad teisėjams mažinti atlyginimų negalima.
Mes supratome, kad korupcijos neįmanoma visiškai išgyvendinti. Net Biblijoje yra pasakyta, kad romėnai priversdavo krikščionis duoti kyšius, – sakė J.Gaudutis.
J.Gaudutis. Mes supratome, kad korupcijos neįmanoma visiškai išgyvendinti. Net Biblijoje yra pasakyta, kad romėnai priversdavo krikščionis duoti kyšius. Noras visiškai išgyvendinti korupciją prilygsta balto katino sapnui apie gražias peles. Korupciją galima tik sumažinti.
A.Medalinskas. Kodėl STT veikla nebuvo nukreipta į aukščiausių pareigūnų korupciją, o minėtai institucijai buvo nurodyta imtis autoinspektorių? Gal valdžia, kūrusi STT tam, kad išaiškintų LDDP „prichvatizacijos“ laikų nusikaltimus, suvokė, kad sukūrė grėsmingą įrankį, galintį atsisukti prieš ją pačią?
J.Gaudutis. Dėl autoinspekcijos aš pateikiau labai primityvų pavyzdį. Tokia buvo kriminogeninė Lietuvos situacija. STT niekada nebus nuolanki valdžiai, nes visi valdžios žmonės gali atsidurti specialiųjų tarnybų akiratyje, jeigu padaro nusižengimų ar nusikaltimų.
A.Medalinskas. Sukurta STT buvo pavaldi Vidaus reikalų ministerijai (VRM), kuriai tuo metu vadovavo įtakingas konservatorius Vidmantas Žiemelis. Ar galėjo STT nepastebėti, kaip stebuklingai praturtėjo šio ministro sūnus, kurio tėvas garsiai kovojo su korupcija?
J.Gaudutis. Kai kūrėsi STT, ministro sūnus dar mokėsi mokykloje.
A.Medalinskas. Ne, ministro V.Žiemelio sūnus jau buvo įpusėjęs studijas universitete ir netrukus pradėjo dirbti viename banke Vindikacijos skyriaus viršininko pavaduotoju. Bendradarbiavo su „Transparency International“ Lietuvos skyriumi, atliko Lietuvos įstatymų teisinės bazės ir jos funkcionavimo auditą. Turime skylėtus, korupcinius įstatymus, o juos vertinęs buvusio VRM ministro sūnus netikėtai tapo milijonieriumi. Štai kas įdomu.
V.Junokas. Praėjus beveik penkeriems metams, buvo nuspręsta: tam, kad STT būtų pajėgi gaudyti pačius aukščiausius pareigūnus, reikia išvaduoti minėtą instituciją iš pavaldumo VRM.
A.Medalinskas. Kodėl?
V.Junokas. Suvokta, kad kiekvienas vidaus reikalų ministras yra kurios nors partijos politikas ir gali būti šališkas vykstant kokiam nors antikorupciniam tyrimui. Pajudinus kai kuriuos aukšto rango politikus, valdančiosios partijos lyderiams kilo klausimų, kodėl liečiami jų žmonės?
A.Medalinskas. Pajudintas buvo premjeras ar jo aplinka? Tai vyko tada, kai premjeru buvo G.Vagnorius?
V.Junokas. Premjero neužkabinome. Tik jo aplinką. Užkabinti premjerą pritrūko medžiagos.
A.Medalinskas. Vėliau užkliudėte labai stambius asmenis, kurie buvo įvardyti kaip žemgrobiai ar žemvaldžiai. Ir po pokalbio su prezidentu Valdu Adamkumi jums teko palikti pareigas. O prokuratūros vadovas, jo pavaduotojas, padalinio vadovas, įsikišus valdžiai, buvo nušalinti už tai, kad pradėjo tirti aukštiems pareigūnams nepatogią bylą dar iki STT sukūrimo?
A.Kliunka. Ne, nors tada irgi buvo tiriama nusikalstama korupcinė veika. Ir nusikaltimų buvo išaiškinama ne tiek jau mažai.
A.Medalinskas. 1992–1996 metais Lietuvoje įsisiūbavo „prichvatizacija“, tačiau neteko girdėti, kad teisėsauga iki STT įsteigimo būtų ištyrusi kokią nors bylą, susijusią su „prichvatizacija“.
A.Kliunka. Teisėsaugos institucijoms tada trūko žmonių, o šiems savo ruožtu dar reikėjo įgyti žinių, pakelti kvalifikaciją, bet dirbo jos principingai. Nebuvo bijoma tirti kokias nors aukštų pareigūnų bylas ir juo labiau politikai jų nestabdė. Žmonės kreipdavosi į prokuratūrą, bet ne tik prokuratūra užsiiminėjo korupcinių nusikaltimų atskleidimu ir tyrimu. Valstybės saugumo departamentas (VSD) taip pat vykdė šią veiklą. V.Junokas atėjo iš VSD padalinio, kuris tyrė korupciją. VSD atskleidė garsią bylą dėl kontrabandos, kurią organizavo „karalių grupuotė“, susijusi su dabar jau buvusiais teismų pirmininkais ir kai kurių partijų neteisėtu finansavimu. Ir policija dirbo. Ypač Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyba (ONTT), iš jos Ž.Pacevičius atėjo į STT. Dabar prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, bendradarbiaudami su operatyvinės veiklos subjektais, ikiteisminio tyrimo įstaigomis, organizuoja ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauja, kai šiuos tyrimus atlieka STT ir kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos.
Ar gaudyti reikia tik stambias žuvis?
A.Medalinskas. Ar neteikėte siūlymų Seimui sukoncentruoti STT veiklą tik aukščiausiųjų pareigūnų atžvilgiu? Juk, kai tiriama visų lygių korupcija, išblaškomos geriausių Lietuvos specialistų pajėgos ir stambios žuvys gali praslysti pro jūsų tinklus?
V.Junokas. Priimdami naująją STT įstatymo redakciją mėginome įtraukti punktą, kuris apibrėžtų grupę asmenų, kuriuos turėtume stebėti. Pradedant aukšto rango politikais, Vyriausybės nariais ir aukščiausio rango valstybės pareigūnais. Siūlymas buvo atmestas. Vėliau, kai buvome atskaitingi tik prezidentui ir Seimui, kaip ir Generalinėje prokuratūroje, STT siūlėme įsteigti atskirą padalinį iš maždaug dešimties žmonių. Į jį būtų buvę surinkti kvalifikuočiausi ir labiausiai patyrę operatyviniai darbuotojai, dirbę prokuratūroje, policijoje, teismuose. Taip pat ketinome skirti vieną STT direktoriaus pavaduotoją dirbti su „neliečiamųjų kasta“ – aukščiausiojo rango politikais ir valstybės pareigūnais. Deja, ir šis siūlymas nebuvo priimtas. Buvo atsakyta, kad taip daryti yra netikslinga. Pasiūlyta tirti visus korupcijos atvejus.
A.Kliunka. Ne įstatymai lemia, kokio lygio korupcija tiriama. Tai priklauso nuo su korupcija susijusių nusikaltimų rūšių, specialiųjų tarnybų gaunamų duomenų apie šiuos nusikaltimus ir jų paplitimo sritis, taip pat nuo pasirinktų operatyvinio tyrimo objektų ir tų tyrimų rezultatų. Prioritetus gali nusistatyti pačios teisėsaugos institucijos. Įstatymai neleidžia nereaguoti į smulkesnius nusikaltimus, bet ar eilinis valstybės tarnautojas yra smulkmė? Jis yra valdžios atstovas, turintis įgaliojimų.
Priimdami naująją STT įstatymo redakciją mėginome įtraukti punktą, kuris apibrėžtų grupę asmenų, kuriuos turėtume stebėti. Pradedant aukšto rango politikais, Vyriausybės nariais ir aukščiausio rango valstybės pareigūnais, – teigė V.Junokas.
A.Medalinskas. Įstatymai neleidžia, tačiau jeigu valstybei ir visuomenei kyla poreikis, kad tokios institucijos kaip STT, turinčios ribotus išteklius, visų pirma susikoncentruotų į aukšto rango politikų ir pareigūnų korupcijos tyrimą, įstatymus politikai gali ir pakeisti.
A.Kliunka. Suprantu, žmonės laukia, kol STT ir prokuratūra pagaus aukščiausiuosius pareigūnus. Stambias žuvis. O jeigu vidutinio lygio pareigūnai, tai jau negerai?
A.Medalinskas. Gerai ir tai, bet žmonės puikiai supranta, kad žuvis genda nuo galvos.
Ž.Pacevičius. Štai valstybinės įmonės Lietuvos pašto departamento direktorius. Ar tai stambi žuvis?
A.Medalinskas. Šis pareigūnas turėjo galingą politinį užnugarį tarp socialdemokratų ir LDDP sparno patriarchų. Iki šiol buvo jums priekaištauta, kad griebiate savivaldybės pareigūnus iš įvairių partijų, o socialdemokratų neliečiate. Lietuvos paštas buvo virtęs įtakingų socialdemokratų ir jų giminių bei artimųjų tėvonija. Negalėjai atsikratyti įspūdžio, kad rengiantis privatizuoti Lietuvos paštą norėta jį nustekenti pagal klasikinį Lietuvoje įgyvendintą „prichvatizacijos“ modelį. Taip, šis STT žingsnis tikrai yra rimtas.
Ž.Pacevičius. Na ir kas iš to. Po savaitės žmonės ir šį STT darbą užmirš.
A.Kliunka. Teisėsauga negali tykoti ir laukti, kad koks nors tik labai aukštas pareigūnas pateks į jų rankas ar pasirinkti, kurį pareigūną pagauti. Neretai iš pradžių reikia nutverti smulkesnes žuveles, išplėsti tyrimo lauką, gauti jų parodymus ir tik tada judėti į viršų. Nors nemanau, kad STT tiria smulkias bylas.
Ž.Pacevičius. Jeigu žiūrėtume ne į sostinę, o į apskritis, tada nežinau, kas ten yra smulkios žuvelės. Juk aukščiau teisėjo, prokuroro, savivaldybės darbuotojų apskrityse daugiau nieko nėra. Jeigu prisimintume praeitų metų rezultatus, šios kategorijos asmenų atžvilgiu bylų STT tikrai nemažai sukaupusi.
A.Medalinskas. Žmonės sveikina, kai STT susikoncentruoja į aukšto lygio korupciją, bet tada atsiranda nepatenkintų valdžios atstovų. Taip nutiko su žemgrobių byla ir juodąja „Rubikon“ buhalterija. Tačiau šios bylos užgeso.
A.Kliunka. Manau, kad negalima iš anksto orientuotis į tam tikrą pareigūnų grupę. Tirti reikia visas bylas, kur gali pasitaikyti korupcijos atvejų. Turi būti nustatytos prioritetinės sritys, kurioms būtina skirti ypatingą dėmesį, bet ne vienų ar kitų pareigūnų kategorija. Ir tomis kryptimis reikia daugiausia dirbti. Su nusikalstama veika susiję leidimų statyboms išdavimo, teritorijų planavimo, viešųjų pirkimų, sveikatos apsaugos, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą ir žemę atkūrimo, valstybinio turto nuomos, pardavimo, viešojo administravimo sritys. Pridėkime dar Europos Sąjungos skirtų lėšų apsaugą ir tinkamą panaudojimą.
Ž.Pacevičius. STT pradeda tyrimus tik tada, kai turi operatyvinės informacijos apie nusikaltamą veiką. Jeigu pasitaiko koks nors departamento vadovas ar net ministras, dar nereiškia, kad mes dėl to nieko negalime daryti. Jis turi vykdyti nusikalstamą veiką, kad patektų į mūsų akiratį, o mes privalome turėti apie tai informacijos ir tik tada galime imtis priemonių.
A.Kliunka. Dabar formuojama nuostata, kad valstybės tarnautojai yra blogi. Siūlomas ir įstatymas, dėl kurio prokuratūra pateikė pastabų. Jei nusikalstamą veiką vykdys valstybės tarnautojai, reikalaujama jiems taikyti griežtesnes bausmes. Tai siūloma laikyti sunkinančia aplinkybe. Bet kuo valstybės tarnautojas yra pavojingesnis už kitų kategorijų asmenis?
J.Gaudutis. Kodėl turime iš anksto manyti, kad koks nors ministras ar departamento direktorius yra korumpuotas. Korumpuotų yra vienetai. Bet jeigu koks nors ministras ką nors padaro, žiniasklaida pasigauna kaip sensaciją.
A.Medalinskas. Žiniasklaidoje pasitaiko visko. Tačiau jeigu informacija apie blogus aukštų pareigūnų darbus būtų neskelbiama, ji galbūt gultų į valdžios stalčius. Ir paaiškėtų, kai jau per vėlu, nes sueitų senaties terminas. Situaciją galima būtų išgryninti nuimant nuo visų politikų ir valstybės pareigūnų galimos korupcijos šleifą, bet reikia pasakyti: „Tas asmuo piktnaudžiavo tarnyba ir jis yra kaltas“. Nuo to priklauso ir žmonių pasitikėjimas valstybe.
J.Gaudutis. Visiškai sutinku su šiomis mintimis. Čia dar nepaminėjome politikų, kurių dažnas dabar joja ant kovos su korupcija arklio. Ir jie nesupranta, kad per susitikimus su rinkėjais patys žmonėms įteigia, kad mūsų valstybė yra korumpuota.
A.Medalinskas. Bet žmonėms dabar nereikia nieko įteigti. Jie ir patys viską mato. Štai pavyzdys: Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Algirdas Raslanas atsistatydino iš pareigų po to, kai Valstybės kontrolė nustatė, kad ten neteisėtai panaudoti 9 mln. litų. Kodėl toks institucijos vadovas, nors ir atsistatydinęs, nėra priverčiamas grąžinti tuos pinigus į departamento biudžetą iš savo kišenės? Kur tie pinigai buvo panaudoti?
J.Gaudutis. Jūs kalbėjote apie valstybės interesus. Iš tikrųjų, jeigu valstybė negali iki galo susitvarkyti su visomis problemomis ir jos pajėgumas ribotas, būtina pasirinkti prioritetus.
V.Junokas. Jeigu įstatyme nurodyti STT veiklos prioritetai, atsiremiant į tam tikras pareigybes, dar nereiškia, kad tos pareigybės yra laikomos korumpuotomis. Tačiau jeigu tos pareigybės – šalyje yra svarbiausios ir turi užtikrinti teisingumą, joms, be abejo, turi būti skiriamas didžiausias dėmesys. Asmenys, einantys tas pareigas, nenukryptų į korupciją, nes jų korumpuota veikla daro didžiausią žalą valstybei.
STT bylų likimas
A.Medalinskas. Ką galite pasakyti apie STT parengtų bylų likimą, kuriose skambėjo aukštų pareigūnų pavardės? Pavyzdžiui, byla dėl „Rubikon“ juodosios buhalterijos, kai STT net krėtė partijų būstines? Politikai pasitraukė iš parlamento, išgirdę jiems mestus kaltinimus, bet ar jie buvo kalti, ar ne? O byla dėl ministro, pirkusio aparatūrą gydymo įstaigai. Tai, atrodo, vienintelis ministras, patekęs į STT tinklus.
Ž.Pacevičius. Ministras, apie kurį kalbate, buvo išteisintas ir ta informacija buvo paskelbta viešai.
Iš esmės išteisintų asmenų bylose pagal STT parengtą medžiagą yra ne tiek ir daug. Kitos institucijos jų turi daug daugiau.
A.Kliunka. Ir tai nieko blogo. Tam ir reikalingi teismai. Bet išteisinamieji teismo nuosprendžiai STT ir prokuratūros tirtose bylose dėl korupcinių nusikaltimų priimami retai.
Ž.Pacevičius. Teismai Lietuvoje vykdo teisingumą. Tai prie sovietų buvo taip, kad šimtą procentų, kuriuos sugauna, tuos ir nuteisia. Jeigu teismai išteisino, vadinasi, pritrūko įrodymų, o gal ir mūsų STT pareigūnų kompetencijos. Viskas yra normalu. Mes kalbame ne apie plytų dėjimą, o apie operatyvinę veiklą ir įrodymų surinkimą.
A.Medalinskas. Tai jums yra darbas, o žmonėms, kurie buvo apkaltinti, ypač neteisingai, tai reiškė gero vardo praradimą. Dėmę gal ir visam gyvenimui. Dėl to ir klausiu apie tų politikų, ministro likimą, nes po to, kai jų vardas buvo visaip išvoliotas, nieko daugiau apie bylos baigtį ir negirdėjome. Tuo tarpu kiti veikėjai, tapę „prichvatizacijos“ simboliais Lietuvoje, ramūs vaikšto ir teigia, kad yra nepriekaištingos reputacijos. Dabar jie ėmė rūpintis kultūros ir meno projektais. Ten galimybių daryti aferas yra daugiausia.
Ž.Pacevičius. Dažnai žmonės nesuvokia, kas yra tas operatyvinis darbas. Tai, kad žiniasklaidoje paskelbiama informacija apie kai kuriuos asmenis, dar nereiškia, kad jie padarė nusikaltimą, o vertinimas tokių specifinių dalykų, kaip meno projektai, išvis yra labai sudėtingas.
A.Medalinskas. Sveikintina, kad STT užsiėmė savivaldybėmis, nes Lietuvoje vien tik pagal veiklos pobūdį savivaldybėse kasdien yra sprendžiami klausimai, kurie balansuoja ties korupcijos riba. Susieti su dideliais finansiniais interesais. Į STT tinklus apskrityse, savivaldybėse pakliuvo ne vienas asmuo. Bet nepakliuvo nė vienas apskrities vadovas ar meras, nors sprendimai yra priimami aukščiausiu lygiu. O juk turtingas apskrities vadovas ar meras, turintys dar turtingesnę šeimą, jau tapo Lietuvoje tradicija. Ne vieno iš jų praturtėjimas sutampa su darbu vietos valdžioje, bet kažin ar turtėjama iš algos?
Ž.Pacevičius. Jeigu valdžios žmonės yra nesąžiningi, tai gali būti nustatyta tik atlikus STT operatyvinį darbą. Ir tai matyti ne iš karto. Tik po metų ar dvejų.
A.Medalinskas. O tada ateina senatis. Kodėl nenorite atsakyti, koks likimas ištiko aukštus pareigūnus kitose minėtose bylose. Ta nežinia nėra naudinga teisingumui. Ir žemgrobių ar žemvaldžių byla po V.Junoko atsistatydinimo iš STT vadovų užgeso. Kas ten buvo?
V.Junokas. Tai žemvaldžiai. Beveik visos vyriausybės turėjo jų sąrašus, bet nė viena nepaviešino asmenų, kurie užvaldė po keliolika sklypų prestižinėse vietose, ir beveik niekas iš jų nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nomenklatūra ir kai kurie politikai, apsirūpinę tais sklypais ir pažeidę įstatymus, liko nenubausti.
A.Medalinskas. STT atliko savo darbą, parengusi tokių asmenų sąrašą, bet jis iki šiol taip ir liko nepaskelbtas. Kur šis sąrašas yra dabar?
V.Junokas. Žemvaldžių sąrašai nebuvo kaltinimas dėl kriminalinės veiklos, juos galima bet kada paskelbti. Jie buvo sudaryti remiantis Seimo pavedimu. Ten surašyta, kiek ir kaip vienas ar kitas aukšto rango pareigūnas ar politikas įgijo žemės sklypų. Kur dabar yra tie sąrašai, aš nežinau.
A.Medalinskas. Tada galbūt jie dar atsiras. Prezidentė siūlo skelbti asmenų, bendradarbiavusių su KGB, sąrašą. Kodėl nepaskelbti pavardžių ir tų politikų, valstybės pareigūnų, kurie pažeisdami įstatymus prisigrobė žemės sklypų? STT tenka didžiulis iššūkis kovoti su korupcija. Bet vis dėlto ar ne tikslinga būtų priimti įstatymo pataisą, suteikiančią galimybę jums susikoncentruoti į stambaus masto bylas, nors suprantu, kad nesąžiningai valdžiai tai ir nepatiktų? Gal tada būtent toms byloms jūs galėtumėte skirti ypatingą dėmesį. Ž.Pacevičius. Galbūt ir būtų įmanoma įstatymiškai įtvirtinti, kad STT susikoncentruotų tik į aukšto ir aukščiausio rango politikų bei valstybės pareigūnų galimą korupcinę veiklą. Bet tada kyla klausimas, o kas tirs kitus, žemesnio rango pareigūnų nusižengimus?
A.Medalinskas. Kaip ir iki STT įkūrimo – prokuratūra ir ONTT. Gali tapti nebeaišku, kam tada STT buvo išvis įkurta, jeigu jums taip pat tektų užsiimti smulkių žuvelių gaudymu, nes tai daro ir kitos valstybės institucijos. Esant ribotiems STT ištekliams, reikia apibrėžti savo prioritetus. Apie tai, kaip suprantu, buvo kalbėta su prezidente D.Grybauskaite.
Ž.Pacevičius. Prokuratūra, žinoma, gali tai tirti, bet jie neturi tiek pajėgumų. Jeigu į STT surinkome darbuotojus iš visų žinybų, ji ir turi užsiimti šiuo darbu. Ir pinigų tam buvo skirta. Todėl prokuratūrai dabar reikia operatyvinio STT palaikymo. Be to, neretai STT darbas vertinamas pagal statistiką, skaičiuojant bylų kiekį. Jeigu užsiimsi tik stambiomis bylomis, jų bus mažiau, tada mus kaltins, kad iškelta per mažai bylų.
