2019 m. STT nusitaikė į korupciją teismuose. Metų pradžioje Lietuvą sudrebino rezonansinė byla, kai buvo sulaikyta 12 teisėjų ir 7 advokatai, įtariant juos kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir kitais nusikaltimais.
Ž.Bartkus apgailestavo, kad net po tokio tyrimo pokyčių šiose srityse nemato, nors per pastarąjį dešimtmetį STT agentai sučiupo iš viso 23 korumpuotus teisėjus.
„Nuo 2001 m., nuo Eglės Milinienės sulaikymo, buvo begalės teisėjų sulaikyta už korupcinius nusikaltimus, o 2019 m. mes turime tokį korupcijos atvejį teismuose. Prevencijos mechanizmai neveikia absoliučiai jokie, – kalbėjo Ž.Bartkus. – Advokatų toje byloje lygiai tas pats, sulaikyti 7 advokatai. Advokatūros atveju mes vis sulaikom, ir sulaikom, ir sulaikom. Dialogas absoliučiai nevyksta apie tai, ką galime pakeisti toje srityje, kad ateityje mes nebeturėtume grįžti su baudžiamuoju persekiojimu.“
Jis parlamentarams akcentavo, kad STT nėra tik baudžiamojo persekiojimo institucija, o vykdo prevenciją bei antikorupcinį švietimą.
„STT tikslas – kaip padaryti, kad su jokia priemone nereikėtų grįžti antrą kartą. Kaip pakeisti sąlygas, kad tokie dalykai ateityje nesikartotų, – aiškino Ž.Bartkus. – Mes kviečiame tos srities šeimininkus, kad jie įsijungtų, kad jie pradėtų žiūrėti, ką reikia padaryti, kad taip nebūtų, kad korupcijos atvejai nesikartotų.“
Tačiau STT vadui teko pripažinti, korupcijos atvejai kartojasi, o pačios institucijos nesiima tinkamų veiksmų. Jis paminėjo, kad 2018 m. didelis dėmesys buvo skirtas savivaldybėms, tačiau jokios struktūrinės reformos nepradėtos.
„Mes turime institucijas, atsakingas ir už interesų konfliktų kontrolę, viešuosius pirkimus, rinkimus, antikorupcines komisijas. STT su 277 žmonėmis negali padaryti visko. Vien tai, kad atkreipiame dėmesį į, pavyzdžiui, 24 per metus savivaldybėse nustatytus korupcijos atvejus, turėtų būti biurokratinis perversmas toje srityje galvojant priemones, ką padaryti visoms institucijoms, – kalbėjo jis. – Lygiai tas pats dabar teismuose, atrodo, lyg jau to turėtų pakakti, reiktų ieškoti, ką padaryti, kad toje srityje korupcijos atvejai nesikartotų. Priešingu atveju visos institucijos darys tą patį darbą ir niekada nejudėsime į priekį.“
Jis paminėjo, kad ir baudos už korupcinius nusikaltimus nėra didelės – jos siekia vos kelis tūkstančius eurų, nors pastaraisiais metais nežymiai didėjo.
„Nė vienas žmogus už korupcinį nusikaltimą nėra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Kodekse bausmės numatytos, griežčiausia iki 8 metų, bet paskirtos realios kol kas neturime“, – paminėjo Ž.Bartkus ir pridūrė, kad tokia situacija neprisideda prie nusikaltimų prevencijos.
Beje, sulaukęs Seimo narių pastabų, kad skambiai pradedami rezonansiniai tyrimai galiausiai bliūkšta teismuose, Ž.Bartkus teigė, kad tai nėra vien tik neigiamas dalykas.
Jis pripažino, kad tokia situacija mažina žmonių norą pranešti apie korupcijos atvejus.
„Jei nebūtų išteisinimų, sakyčiau, tai nėra gerai. Reiškia, prokurorai nėra aktyvūs ir jie neina į teismą su tokiomis bylomis, kurios gali suformuoti naują teismų praktiką“, – kalbėjo Ž.Bartkus.
O nesuformuotos praktikos, anot jo, dar labai daug, ypač, kai kalbama apie ne taip ir seniai Lietuvos Baudžiamajame kodekse įtvirtintą prekybos poveikiu normą.
„Kai kalba eina, kai nusikaltimas padaromas ne tik pinigų davimu ar ėmimu, bet ir provokuojant, reikalaujant, pasiūlant, susitariant, tokios teismų praktikos dar nėra suformuotos. Ir jei prokuroras neis su byla į teismą, mes neturėsime geros teismų praktikos“, – sakė Ž.Bartkus.
