„Pavyzdžiui, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų rinkos tyrimo atlikimo metu pirkimų iniciatorius gali apklausti tik tuos tiekėjus ir tokį skaičių tiekėjų, kuris jo subjektyviu vertinimu yra būtinas“, – rašoma tarnybos vertinime.
Tiekėjai susiję su savivaldybėmis
Nustatyti atvejai, kai potencialiais tiekėjais apklaustos įmonės, neatitinkančios minimalių perkamos paslaugos reikalavimų – neturinčios reikiamos technikos aplinkos tvarkymo darbams arba net neteikiančios tokio pobūdžio paslaugų. Taip pat nustatyta, kad sutartys sudarytos su bendrovėmis, turinčiomis ryšių su savivaldybėmis.
STT pateikia pavyzdį, kai Cirkliškio seniūnijos seniūnė, atlikusi potencialių tiekėjų rinkos tyrimą, pateikti pasiūlymą pasiūlė kviesti tik vieną tiekėją – bendrovę „Revaja“.
Tuo metu nustatyta, kad ši įmonė yra susijusi su dviem savivaldybės tarybos nariais ir jiems artimas asmuo dirba įmonėje. Taip pat buvęs savivaldybės tarybos narys yra minėtos įmonės akcininkas.
Pasak STT, siūlymą kviesti pateikti komercinį pasiūlymą tik „Revajai“ seniūnė motyvavo tuo, kad apklausus tris tiekėjus nustatyta, jog tik „Revaja“ turi „reikiamą techniką minėtoms paslaugoms atlikti“.
„Pažymėtina, kad seniūnė nenurodė, dėl kokių priežasčių ji pasirinko apklausti subjektus, kurie net neturi reikiamos technikos minėtoms paslaugoms atlikti, nors papildomai pasinaudoję paieškos sistema www.google.lt, nustatėme, kad tiek Vilniaus regione, tiek Švenčionių savivaldybės veiklos teritorijoje aplinkos tvarkymo paslaugas teikia ne viena įmonė, kuri, tikėtina, turi reikiamą techniką tokio pobūdžio paslaugoms teikti“, – rašo STT.
„Revaja“ taip pat buvo vienintelė kviečiama bendrovė lapams ir šakoms išvežti, nors, pasak STT, taip pat nebuvo vienintelė tokius darbus galinti atlikti regiono įmonė.
Švenčionių rajono Magūnų seniūnijoje seniūnė, atlikusi rinkos tyrimą, pateikti pasiūlymą pasiūlė kviesti vieną ūkininką, kuris yra ir savivaldybės tarybos narys. Šį siūlymą seniūnė motyvavo tuo, kad apklausus du tiekėjus nustatyta, jog ūkininkas pasiūlė mažesnę paslaugų teikimo kainą.
Trakų rajone 2018 metais organizuojant mažos vertės pirkimą dėl kelių priežiūros žiemą Aukštadvario seniūnijoje, pasak STT, pirkimo iniciatorius pasiūlė kviesti pasiūlymus pateikti tris tiekėjus, jie apklausti rinkos tyrimo metu, du iš trijų tiekėjų buvo su Trakų savivaldybės tarybos nariu susijusios žemės ūkio bendrovės „Trakų artojas“ ir „Ekogrikis“. Pirkimo laimėtoju tapo „Trakų artojas“.
„Galima teigti, kad dėl neišsamaus teisinio reguliavimo bei antikorupciniu požiūriu ydingos Švenčionių ir Trakų rajonų savivaldybių aplinkos tvarkymo darbų pirkimų organizavimo praktikos mažėja viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumas, kas sudaro sąlygas esant suinteresuotumui proteguoti atskiras įmones viešųjų pirkimų metu, galimai nesąžiningiems susitarimams bei korupcijos rizikai didėti“, – rašo STT.
Pirkimus vykdė nesikonsultavę, iš vieno tiekėjo
Vilniaus miesto savivaldybė prieš pirkdama faneros skydų nuo druskų pagaminimo ir įrengimo paslaugas, pasak STT, neatliko poreikio pagrindimo ir kaštų analizės, nevykdė viešų konsultacijų nei su mokslininkais, nei su kitais specialistais vertinant skydų poreikį ir tikėtiną naudą.
„Korupcijos rizikos analizės atlikimo metu užfiksuota, kai nuo kelio dangos nuvalytas sniegas su techninės druskos ir kitų kenksmingų medžiagų priemaišomis buvo supiltas į medžių aptvarus, kurie skirti būtent apsaugoti medžius nuo mechanizuotai barstomų sniegą tirpdančių medžiagų“, – rašo STT.
Vertinant savivaldybių aplinkos tvarkymo darbų pirkimus, nustatyta tendencija, kai paslaugos ar darbai pirkti iš vieno tiekėjo. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė dažnai teikė siūlymus kviesti tas pačias didelės vertės aplinkos tvarkymo darbų pirkimus laiminčias ir rinkoje dominuojančias įmones.
STT pažymi, kad pirkimai iš vieno tiekėjo priskirtini prie rizikingų, ribojančių konkurenciją ir sudaro galimybes piktnaudžiauti, ypač, kai pirkimai grindžiami ypatinga skuba, nors apie jų poreikį buvo žinoma iš anksto.
Tarnyba pateikia pavyzdį, kai 2018 metų gruodį Vilniaus miesto savivaldybė itin skubų barstomosios druskos pirkimą neskelbtinų derybų būdu inicijavo tik prasidėjus žiemos sezonui ir nesiruošė tam iš anksto, kai prekių kainos rinkoje galimai buvo mažesnės ir galėjo sudalyvauti daugiau tiekėjų.
Pasak STT, egzistuoja nevienoda praktika Vilniaus miesto savivaldybės valdomos įmonės „Grinda“ atliktų darbų ir suteiktų paslaugų įforminimo apskaitos dokumentuose, o pats įforminimas ne visada atspindi atliktų darbų ir suteiktų paslaugų kiekius. Ne visuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose galima aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti, kokie realiai darbai atlikti ar kokios paslaugos suteiktos bei nustatyti jų kiekius.
STT požiūriu, tuo gali būti naudojamasi siekiant manipuliuoti apskaitos duomenimis, pavyzdžiui, į oficialią apskaitą įtraukti didesnius atliekamų darbų ar suteikiamų paslaugų kiekius ir tai didina nesąžiningų susitarimų riziką bei korupcijos pasireiškimo tikimybę.
Vertinant darbų atlikimo priežiūrą nustatyta, kad nors Švenčionių ir Trakų rajonų savivaldybių seniūnai vykdo aplinką tvarkančių įmonių veiklos patikrinimus, savivaldybių teisės aktuose nėra nustatyti aplinkos tvarkymo darbų priežiūros ir kontrolės organizavimo bei vykdymo pagrindai. Be to, ši veikla nėra dokumentuojama ir gali neatitikti darbų priėmimo reikalavimų.
STT pasiūlė savivaldybėms vidaus teisės aktuose aiškiai nustatyti kriterijus pasirenkant viešojo pirkimo būdą: neskelbiamą ar skelbiamą apklausą. Taip pat būtina stiprinti viešuosius pirkimus inicijuojančių darbuotojų veiklos kontrolę, kad sprendimai dėl tam tikrų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo nebūtų priimami vienasmeniškai, bet įvertinus poreikį bei pagrindžiant tai atitinkamais dokumentais.
Tikrintos savivaldybės per tris mėnesius turės informuoti STT, kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktus siūlymus.
