Tyrimo metu nustatyta, kad 23 proc. apklaustųjų niekada nerūšiuoja pavojingų atliekų, 39 proc. gyventojų tai daro tik kartais. Pagrindinė priežastis, kurią nurodė respondentai – laiko stoka. Kiti rūšiuoti pavojingų atliekų nesiima ir meta kartu su buitinėmis atliekomis, kadangi nežino, kur jas galima dėti. Kauniečiai taip pat pasigenda atliekų pridavimo vietų – daugumai jų jos atrodo per toli nuo namų.
Trūksta informacijos
Kauno kolegijos studenčių inicijuota apklausa parodė: didžiausia problema – informacijos trūkumas apie atliekų daromą žalą, jų rūšiavimo praktikas. Ketvirtadalis Kauno gyventojų tiesiog nežino, ką priskirti pavojingoms atliekoms, likusieji atskiria tik kai kurias pavojingų atliekų grupes. 63 proc. apklaustųjų prie pavojingų atliekų nepriskiria senų vaistų, 60 proc. – elektros elementų, net 89 proc. – tam tikrų kosmetikos gaminių. Kaip pavojingas atliekas kauniečiai suvokia gyvsidabrio turinčius gaminius, baterijas, naudotus tepalus, senus akumuliatorius, padangas.
Dvi būsimosios vadybininkės Salinga Barkauskaitė ir Neringa Kariniauskaitė iškeltoms problemoms spręsti siūlo paprastus būdus: pirmiausia reikėtų aktyviau šviesti gyventojus pasitelkiant įvairius komunikacijos kanalus ir būdus bei steigti daugiau pavojingų atliekų pridavimo aikštelių Kauno mieste – bent po vieną atliekų pridavimo aikštelę galėtų būti kiekviename Kauno mikrorajone.
Tyrėjų manymu, įmonėms, dirbančioms su pavojingomis atliekomis, reikėtų didinti labai pavojingų atliekų pridavimo vietų skaičių.
Nepaisant tyrimo išvadų, teigti, kad nerūšiuoja absoliučiai visi Kauno gyventojai per drąsu. Tyrime dalyvavo 70 respondentų, tokia imtis – labai nedidelė, tačiau kauniečių elgesio tendencijos ir studentų siūlomi sprendimai – gana aiškūs.
Kas yra pavojingos atliekos?
Pavojingųjų grupei priskiriamos lakų, dažų, skiediklių, gyvsidabrio turinčios atliekos, elementai ir akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktai, cheminėmis medžiagomis užterštos pakuotės, tepalai, naftos produktų atliekos.
