„Studijos rezultatai parodė, kad „Natura 2000“ saugomų teritorijų ekologinio tinklo teikiama nauda visuomenei daugiau nei dvigubai viršija tiesiogines sąnaudas, kurias sudaro žemės savininkų prarandamos pajamos dėl galiojančių veiklos apribojimų ir išlaidos paties tinklo priežiūrai bei monitoringui“, – pranešime cituojamas VSTT vadovas Albertas Stanislovaitis.
Remiantis studijos duomenimis, vien „Natura 2000“ tinkle esančių saugomų teritorijų lankytojų vartojamoji vertė viršija 30 mln. eurų. Šis rodiklis apibrėžia, kokias kelionės išlaidas patiria nacionalinių parkų lankytojai ir kiek jie būtų pasiryžę sumokėti, jei apsilankymas taptų mokamas.
Taip pat skaičiuojama, kad tinklui priklausančiuose miškuose užaugančių grybų ir uogų vertė rinkoje sudaro daugiau nei 7,6 mln. eurų per metus. Be to, skaičiuojama, kad šiose teritorijose vykdomi verslai kasmet sukuria produktų ir paslaugų už daugiau nei 6 mln. eurų. Tai, pavyzdžiui, bičių produktų, arbatos ir prieskonių, tautodailės produktų, duonos, žuvies, pieno ir kitų žemės ūkio produktų gamintojai bei laisvalaikio paslaugų teikėjai.
Vis dėlto skaičiuojama, kad didžiausią naudą teikia netiesioginė gamtinių teritorijų vertė – geriamojo vandens ištekliai, apsauga nuo potvynių, žalingo klimato kaitos poveikio mažinimas, gamtos vertybių išsaugojimas ateities kartoms.
Bendra „Natura 2000“ tinklo socioekonominė nauda kasmet siekia 193,7 mln. eurų, o tiesioginės metinės tinklo palaikymo sąnaudos sudaro 10,1 mln. eurų, žemės ir miško naudmenų savininkų dėl „Natura 2000“ teritorijose galiojančių apribojimų prarastos pajamos per metus siekia 78,5 mln. eurų.
Remiantis studijoje pateiktais skaičiavimais, ekologinio tinklo „Natura 2000“ socioekonominė nauda yra 2,2 karto didesnė nei patiriamos sąnaudos.
„Žinome, jog, pavyzdžiui, miškai sugeria perteklinį anglies dioksido kiekį, taip mažindami klimato kaitos padarinius. Tačiau pastarosios naudos yra sunkiau įvertinamos ir išreiškiamos skaičiais, dėl ko dažnai esame linkę į jas neatsižvelgti. Todėl rengiant studiją mūsų tyrimų komandos tikslas buvo įvertinti kuo platesnį „Natura 2000“ tinklą Lietuvoje sudarančių teritorijų teikiamų naudų spektrą ir jų vertę įvardinti konkrečiais finansiniais dydžiais“, – aiškina studiją parengusios įmonės „BGI Consulting” tyrimų vadovė Austėja Švedkauskienė.
„Natura 2000“ tinklo socioekonominės naudos vertinimo studija atlikta įgyvendinant Europos Sąjungos programos LIFE finansuojamą projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“. Studijos kaina – 47,2 tūkst. eurų.
Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ yra skirtas saugoti natūralias gamtos buveines Europos Sąjungoje. Jis įkurtas 1992 metais.
Šiose teritorijose galioja įvairūs ūkinės, komercinės veiklos ribojimai.
Bendras pagal ES direktyvas nustatytų Natura 2000 teritorijų plotas Lietuvoje sudaro 9 651 kvadratinių kilometrų arba apie 13 proc. šalies teritorijos (neįtraukiant jūrinių teritorijų).
