Studijos užsienyje traukia ne visus šių metų šimtukininkus – dalis liks ir Lietuvoje

Antradienį geriausiai egzaminus išlaikę moksleiviai pagerbti Vyriausybėje, čia susirinko apie 60 šimtukininkų.

„Linksma šventė, smagu pasveikinti mokinius, abiturientus, kurie surinko ne vieną ir ne du šimtukus“, – žurnalistams teigė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Moksleivius pasveikino ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Geriausiai egzaminus išlaikiusių abiturientų pagerbimo šventė

+36

Į Angliją, į Nyderlandus

18-metėms Ievai Mockaitytei ir Gabijai Jakelaitytei, kaip ir daugumai susirinkusiųjų į Vyriausybę, – visi keliai atviri: abi jos šių metų brandos egzaminų sesijoje gavo po keletą šimtukų.

Norisi šanso pagyventi vienai, nepriklausomai, pažinti pasaulį, vilioja naujos galimybės.

Abi merginos pasirinko studijuoti užsienyje – Ieva keliaus į Nyderlandus, Delfto technologijos universitetą, o Gabija – į Angliją, Mančesterio universitetą.

„Norisi šanso pagyventi vienai, nepriklausomai, pažinti pasaulį, vilioja naujos galimybės“, – 15min sakė Ieva, paklausta, kodėl pasirinko studijuoti užsienyje.

Iššūkis sudomino ir Gabiją.

„Studijos užsienyje visą laiką yra toks nepatogus dalykas, dažnai aukštesni reikalavimai, kita kalba, nepažįstami žmonės. Galimybių daugiau, bet ir sunkiau sau pačiam tą pažinčių tinklą suburti, tai man ir norėjosi tokio iššūkio“, – bendraamžei antrino mergina.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Geriausiai egzaminus išlaikiusių abiturientų pagerbimo šventė

Ieva aukščiausiu balu išlaikė lietuvių, anglų, vokiečių kalbų egzaminus, informatiką ir matematiką. Gabija – matematiką, lietuvių ir anglų kalbą, fiziką, chemiją ir biologiją.

„Yra, ko Vilniuje pasisemti“

Naujosios Akmenės Ramučių gimnaziją baigusios Rūtos Guginytės sąskaitoje – trys šimtukai: lietuvių kalba, istorija ir biologija.

Mergina 15min teigė žadanti likti Lietuvoje ir studijuoti per kelis šimtus kilometrų nuo namų – sostinėje.

„Gamtos mokslai – su tuo siesiu ateitį. Artimiausias planas – mikrobiologija Vilniaus universitete“, – kalbėjo šimtukininkė, tačiau pridūrė neatmetanti galimybės į užsienį išvykti vėliau.

„Užsienis traukia, bet manau, kad yra, ko Vilniuje pasisemti, ir tada galbūt tęsiu arba baigsiu dar kitą studijų programą“, – teigė R. Guginytė.

Gamtos mokslai – su tuo siesiu ateitį. Artimiausias planas – mikrobiologija Vilniaus universitete.

Į sostinę persikels ir Klaipėdos licėjų baigęs, šimtukus iš fizikos, matematikos, informacinių technologijų ir anglų kalbos gavęs Vilius Stankevičius – tame pačiame universitete studijuos fiziką.

Jis sako kol kas patingėjęs pildyti studijų užsienyje dokumentus, tačiau irgi neatmeta galimybės išvykti vėliau su mainų programa ar studijuoti magistro.

„Šiek tiek patingėjau rašyti CV ir esė, kuriuos reikia rašyti – daug darbo, bet ir šiaip, manęs užsienis kažkaip nelabai dabar traukia, aš bent jau kol kas jaučiu, kad ten nesavas jausčiausi. Man reikia dar čia pagyventi, dar labiau subręsti ir tada galbūt su Erasmus išvažiuoti ar magistro studijuoti, o kol kas bus smagiau Lietuvoje“, – ateities planais su 15min dalijosi V. Stankevičius.

„Norisi, kad vaikai grįžtų“

Švietimo ministrė J.Šiugždinienė žurnalistams teigė nematanti nieko blogo, kad vaikai vyksta studijuoti į užsienį, tačiau norisi, kad galiausiai sugrįžtų į Lietuvą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Jurgita Šiugždinienė

„Visada dalis važiuoja studijuoti į užsienį ir tikrai nematau nieko tame blogo, nes tai yra tas laikotarpis, kai gali pasisemti žinių kitose valstybėse, mes taip pat siekiame, kad pas mus atvažiuotų kuo daugiau užsienio studentų, kad jie rinktųsi mūsų universitetus“, – Vyriausybėje sakė ministrė.

„Bet norisi, kad vaikai grįžtų, liktų Lietuvoje ir stiprintų savo Tėvynę“, – pridūrė ji.

Nacionalinė švietimo agentūros (NŠA) gegužės duomenimis, egzaminus šiemet turėjo laikyti 27,7 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.

Pasak NŠA, tikslus egzaminus laikiusiųjų ir šimtukus gavusių abiturientų skaičius nėra aiškus, nes duomenys dar nėra galutinai susisteminti.

Kaip galima neišlaikyti matematikos?

15min taip pat klausė šimtukininkų, kaip jie vertina, kad tiek daug jų bendraamžių neišlaikė matematikos egzamino.

Pasak geriausių šalies abiturientų, vienos priežasties greičiausiai nėra.

„Galbūt esi sutvertas kitokiems dalykams. Man asmeniškai sunku suvokti, kaip taip galima, bet aš tikrai nesmerkiu, nes jaučiu, kad pati būčiau panašiai pasirodžiusi kokiame nors biologijos egzamine“, – svarstė KTU gimnazijos abiturientė I.Mockaitytė.

„Matematikos egzaminas yra kaip stigma, kad jis labai svarbus ir, jeigu jo neišlaikai, – kad esi menkesnis už kitus“, – pridūrė ji.

Man asmeniškai sunku suvokti, kaip taip galima, bet aš tikrai nesmerkiu, nes jaučiu, kad pati būčiau panašiai pasirodžiusi kokiame nors biologijos egzamine.

G.Jakelaitytė sakė, kad dauguma uždavinių egzamine buvo standartiniai.

„Didžioji dalis uždavinių standartiniai. Dėl ko neišlaikyta – du variantai: arba mokinys pamatė pačią bjauriausią sistemos dalį, galbūt stigo motyvacijos, gal prastus mokytojus gavo, aišku, kai kuriose mokyklose ir matematikos pamokų yra mažiau, kitas variantas – pats mokinys nedėjo pastangų. Jeigu taip yra, tai tas mokytojas gali būti itin geras, vis tiek niekas nepadės“, – svarstė mergina.

Vis dėlto, jos matematikai skyrė daugiau dėmesio – per savaitę vykdavo šešios šio dalyko pamokos, kai įprastai būna keturios.

R.Guginytė iš matematikos egzamino surinko 62 balus. Ji irgi sako, kad tai, kodėl mokiniai neišlaiko matematikos, priklauso nuo daugelio veiksnių.

„Aš manau, kad yra daug veiksnių – ir pats egzaminas, ir vaikų motyvacija, ir paruošimas mokyklose. Tiesiog nuo kiekvieno motyvacijos ir užsidegimo priklauso, galbūt ir lengvesnio egzamino tikėjosi. Sunku pasakyti, nuo kiekvieno priklauso individualiai“, – svarstė būsima studentė.

Priežasties, kodėl matematikos egzaminą mokiniai laikė prastai, nerado ir V.Stankevičius. Jis pripažino, kad šiemet egzaminas buvo sunkesnis nei įprastai.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Geriausiai egzaminus išlaikiusių abiturientų pagerbimo šventė

„Aš nežinau, iš tikrųjų (...) Šiais metais egzaminas tikrai buvo sunkesnis negu pernai ar užpernai, galbūt galima galvot, kad 70, 80, 90 sunkiau gauti paprastam mokiniui, bet kaip neišlaikyti – aš nežinau“, – svarstė klaipėdietis.

Šiemet matematikos neišlaikė apie 35 proc. egzaminą laikiusių jaunuolių, kurie dėl to prarado galimybę siekti nemokamo mokslo, tačiau galės egzaminą perlaikyti kitąmet.

Tam, kad matematikos egzaminas būtų išlaikytas, reikėjo surinkti 9 taškus iš 60-ies.