G.Paluckas sako su prezidentu aptaręs tik pas jį jau apsilankiusių – socialdemokratų ir demokratų – siūlomų ministrų kandidatūras, bet ne „Nemuno aušros“ kandidatus.
„Įspūdis, panašu, kad geras. Buvo aptartos pagrindinės šalies problemos, tam tikri iššūkiai ir prioritetai, kurie atguls ir į Vyriausybės programą. Tai tuos kandidatus ir aptarėme“, – sakė G.Paluckas.
Išankstinių šalies vadovo pastabų dėl trijų „Nemuno aušros“ ministrų jis sako neišgirdęs.
„Kol kas pretendentai į ministrus dar nėra susitikę su prezidentu, po pokalbio su prezidentu ir bus galima daryti išvadas. Bet niekas jokių išankstinių nuostatų tikrai neturi (...), jokių išankstinių nuostatų ar nuomonių prezidentas man nėra išsakęs“, – sakė G.Paluckas, klausiamas, ar G.Nausėda turėjo priekaištų „Nemuno aušros“ kandidatams.
Klausiamas, ar yra ramus dėl visų 14 būsimų ministrų, G.Paluckas demonstravo optimizmą, sakydamas, kad tikisi, jog prezidentas patvirtins visą pasiūlytą kabinetą.
„Esu tikras, kad kabinetą suformuosime ir viskas bus gerai. Pilną formuosime“, – įsitikinęs būsimasis premjeras.
Klausimai – dėl patirties, atsisakytų pareigų
Ilgiausiai kandidatų ieškojusi „Nemuno aušra“ į žemės ūkio ministrus pasiūlė Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininką ūkininką Igną Hofmaną, aplinkos ministru teikia Gamtos tyrimų centrui vadovaujantį Sigitą Podėną, teisingumo ministru siūlo juo daugiau nei prieš dvidešimtmetį jau dirbusį advokatą Gintautą Bartkų.
Neoficialiai teigiama, jog mokslininkas S.Podėnas gali sulaukti priekaištų dėl per menkos vadovavimo patirties ir per siauro žinių lauko. G.Bartkus gali sulaukti klausimų ir dėl istorijos, kuomet laimėjęs Registrų centro vadovo konkursą atsisakė šių pareigų – tuomet teigta, kad tam kelią galėjo užkirsti ir nepalanki žvalgybos tarnybų išvada dėl teisės dirbti su slapta informacija, tačiau oficialiai ši versija nebuvo patvirtinta.
Tuo metu I.Hofmanas buvo vienas iš dar šių metų sausį organizuoto ūkininkų protesto Vilniuje vedlių. Ūkininkai tuomet reikalavo atšaukti nuo padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kėlė daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas – dalis jų reikalavimų buvo patenkinti.
G.Paluckas sako nematantis kliūčių, kodėl I.Hofmanas dabar negalėtų pereiti į kitą barikadų pusę ir pats spręstų įvardintas problemas.
„Aš atvirkščiai – matau didžiulį privalumą: jeigu gerai žinai, ko sektoriui reikia ir dėl šito net gali mitinguoti, protestuoti, tai galimybė turėti instrumentus, įrankius įgyvendinti keliamus tikslus yra didžiulis privalumas. Todėl čia tikrai nėra kažkoks trūkumas ar interesų maišymas – žemdirbių bendruomenės palaikymas ministrui taip pat yra labai svarbus. Todėl aš tai matau atvirkščiai – kaip tam tikrą demokratijos procesą, kurio metu žmonės, pasiryžę spręsti problemas, eina į ministro poziciją“, – tikino G.Paluckas.
Į viceministrų paieškas žada nesikišti
Klausiamas apie viceministrus, ar tai bus partiniai žmonės, ar nepriklausomi ekspertai, būsimasis premjeras sako pasitikėsiantis pačių būsimųjų ministrų pasirinkimu ir į procesą nesikišiantis.
„Svarbiausi, kad tie žmonės būtų kompetentingi. Bet pirmiausia aš atsakomybės tikiuosi iš ministrų, ją deleguoju pirmiausia ministrams. Ministrai formuoja savo komandą taip pat atsakingai ir bus atsakingi kart su savo komandomis už Vyriausybės programos įgyvendinimą (...). Aš tikrai nesikišiu į viceministrų parinkimus – na, kritiniu atveju galėsiu naudotis savo veto teisę, bet tam turės būti labai labai rimtos aplinkybės“, – patikino G.Paluckas.
Anot jo, su pretendentais į ministrus „niekur nevėluojama“ – Prezidentūra anksčiau 15min informavo, kad su likusiais kandidatais susitikimai vyks kitą savaitę.
Socialdemokratai į finansų ministrus siūlo juo jau buvusį Rimantą Šadžių, krašto apsaugai turėtų vadovauti parlamentarė Dovilė Šakalienė, kultūros ministru teikiamas Šarūnas Birutis, socialinės apsaugos ir darbo ministre – buvusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, susisiekimo – parlamentaras Eugenijus Sabutis, vidaus reikalų – buvęs susisiekimo viceministras, dabartinis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vladislavas Kondratovičius.
Į sveikatos apsaugos ministres teikiama Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto vadovės Marijos Jakubauskienės kandidatūra, švietimo, mokslo ir sporto ministre siūloma Seimo narė Raminta Popovienė, užsienio reikalų ministru turėtų tapti prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.
Nors G.Pauckas sako K.Budrį pasirinkęs pats, politologai tuo abejoja pabrėždami, jog tai – tiesioginės G.Nausėdos aplinkos žmogus, kuris sustiprins prezidento įtaką Vyriausybėje, tačiau gali būti koziris siekiant spręsti reputacinius klausimus su užsienio partneriais dėl „Nemuno aušros“ buvimo koalicijoje – jos lyderis Remigijus Žemaitaitis teisiamas už antisemitinius pareiškimus.
„Atšalimo“ K.Budriui nereikia
G.Paluckas pakartojo, jog K.Budrys yra stiprus kandidatas su solidžia patirtimi ir kompetencija bei atmetė politologų samprotavimus, sakydamas, kad jie „laužti iš piršto“.
G.Nausėda anksčiau yra užkirtęs kelią Vyriausybėje dirbusiems ministrams – Linui Linkevičiui ir Raimundui Karobliui – į diplomatinius postus, motyvuodamas, jog šiems turi būti taikomas „atšalimo laikotarpis“.
G.Paluckas, klausiamas, ar ir K.Budriui neturėtų galioti toks „atšalimas“ iš Prezidentūros pereinant dirbti į Vyriausybę, atkirto: „Nuo viešųjų reikalų, ir tuo labiau nuo tų viešų reikalų išmanymo, atšalti niekam nereikėtų: tol, kol karštas, ir turi prisijungti, prisidėti sprendžiant tuos klausimus“.
Nuo viešųjų reikalų, ir tuo labiau nuo tų viešų reikalų išmanymo, atšalti niekam nereikėtų: tol, kol karštas, ir turi prisijungti, prisidėti sprendžiant tuos klausimus
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ energetikos ministru deleguoja ministerijai jau vadovavusį Žygimantą Vaičiūną, ekonomikos ir inovacijų ministru teikiamas Lukas Savickas.
V.Blinkevičiūtės kritimo nesureikšmina
Penktadienį naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, jog daugiau nei pusė gyventojų nusivylė socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės sprendimu atsisakyti premjerės pareigų.
Pačios politikės reitingai „Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atliktame tyrime rekordiškai smuko: iš beveik 48 proc. ją vertinusių palankiai per mėnesį liko tik 33 proc., o nepalankiai vertinančiųjų dalis perkopė pusę visų apklaustųjų. Remiantis reitingais, praretėjo ir pačios partijos rėmėjų gretos.
Pats pirmąkart reitinguose įvertintas G.Paluckas sulaukė daugiau nei 36 proc. apklaustųjų palankaus ir 37 proc. neigiamo vertinimo.
Būsimasis premjeras tvirtina reitingų nesureikšminantis.
„Dėl to tikrai neišgyvenu, nes Vyriausybė formuojama, programa yra ruošiama, esame pasiruošę nuveikti didelius darbus. Todėl tas vertinimas gali kisti ir į gerą, ir į blogą, bet pasistengsime, kad taip nenutiktų. Tikrai nekomentuosiu reitingų: kaip minėjau, tai yra tam tikra visuomenės nuotaika tą dieną, kaip ji kis į ateitį, mes galime įtakoti tik savo darbais“, – aiškino G.Paluckas.
