Šios tvarkos, kai vadinamuosius „ekstra“ ligonius greitoji pagalba veža į budinčią pagal grafiką ligoninę, buvo atsisakyta šią vasarą, remontui uždarius Antakalnyje esančios Sapiegos ligoninės Intensyvios terapijos skyrių. Tuomet prabilta apie netvarką sistemoje: pasitaikydavo atvejų, kai ligonį greitosios pagalbos automobiliams tekdavo vežioti po visą miestą, kol atsirasdavo ligoninė, norinti jį priimti.
„Pacientų vežimo pagal grafiką tvarka nėra pati geriausia, bet laukiame pasiūlymų ir rudenį spręsime, ar reikia kažką keisti“, – sakė savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Čibirienė.
Senoji tvarka „atgaivinta“ po trišalio susitarimo savivaldybėje, mat Vilniuje yra net trys gydymo įstaigų steigėjai: savivaldybė, Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus apskritis.
Institucijų susitarimu piktinasi greitosios pagalbos medikai. „Kam jie mus kvietė į susirinkimus savivaldybėje – nežinau. Nė į vieną mūsų siūlymą rimtai nepažiūrėta. Viskas atsiremia į finansus. Ligoninėms „ekstra“ ligoniai yra nenaudingi“, – „15min“ sakė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas Tadeušas Rodzas.
Anot savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktoriaus pavaduotojos A.Čibirienės, uždarius Sapiegos ligoninės Intensyvios terapijos skyrių, skandalą dėl ligonių pristatymo į gydymo įstaigas sukėlė žiniasklaida. „Bent jau liepos mėnesį vietų ligoninėse tikrai netrūko. Vasara yra ramesnis laikmetis, kai guldoma mažiau ligonių“, – aiškino A.Čibirienė.
Pasak specialistės, sugrąžinta ligoninių budėjimo pagal grafiką tvarka gal ir ne pats geriausias sprendimas, tačiau bent jau skatina visų trijų ligoninių steigėjų bendradarbiavimą. Liepos mėnesį, kai nebuvo vadovaujamasi minėtu grafiku, ligoniai buvo vežami į artimiausią ligoninę, turinčią laisvų vietų. Informaciją apie laisvas vietas Greitosios pagalbos stočiai medicinos įstaigos pateikdavo kasryt.
„Vasarą, kai guldymų yra mažiau, mums tiko ir tokia tvarka. Sunku pasakyti kaip būtų rudenį“, – sakė T.Rodzas. Vadovas piktinosi, kad svarstant galimus tvarkos pakeitimo variantus, nebuvo atsižvelgta į geriausiai situaciją matančių žmonių nuomonę. „Siūlėme dvi budinčias ligonines viename ir kitame miesto gale, kad galėtume greičiau atvežti pacientus. Dar buvo idėja pagal ligoninių didį paskirstyti priimamų „ekstra“ ligonių skaičių. Šie siūlymai taip pat liko neišgirsti“, – sakė T.Rodzas.
„Ekstra“ ligoniai – nenaudingi
T.Rodzo teigimu, sumaištis kilo dėl finansų, mat ligoninėms skubios pagalbos reikalaujantys vadinamieji „ekstra“ ligoniai nėra naudingi. „Reikia papildomai budinčių medikų, todėl pasitaiko atvejų, kai ligoninės iš tikro turi 6 laisvas vietas, bet sako kad turi tik dvi“, – pasakojo Greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas.
Pacientų vežimo pagal grafiką tvarka nėra pati geriausia, bet laukiame pasiūlymų ir rudenį spręsime, ar reikia kažką keisti. Sakė A.Čibirienė
Ligoninės finansuojamos iš ligonių kasų – pinigai mokami už suteiktas paslaugas. Už skubią pagalbą pacientui mokamas didesnis įkainis. „Atrodo, įkainiai turėtų skatinti ligonines „ekstra“ ligonių priimti kuo daugiau, tačiau kainos skaičiavimo metodika labai paini ir medicinos įstaigų vadovams išlieka galimybė manipuliuoti skaičiais bei gauti naudos“, – „15min“ sakė Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Melianas. Konkrečių atvejų specialistas įvardyti negalėjo, bet apgailestavo, kad ligoninių vadovai vardan pelno išsižada Hipokrato priesaikos.
Nesąžiningumo sistemoje įžvelgia ir savivaldybės atstovai. Jų teigimu, medicinos įstaigoms daug labiau apsimoka planiniai pacientai. „Ligoninės dažnai naudojasi padėtimi sakydamos, kad tiesiog nėra vietų ir taip atsikrato „nepatogių“ ligonių. Jiems daug mažiau rūpesčių priimti planinius ligonius. Ligonių kasos sumoka, padedamas pliusiukas ir viskas“, – teigė savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovas Regimantas Paulionis.
